Užupis, Vilnius

Tyrimas atskleidė, kaip pasikeitė Baltijos šalių gyventojų laisvalaikis po karantino

(atnaujinta 11:22 2020.07.28)
Atsiskaitymų analizė parodė, kad žmonės grįžta prie įprasto gyvenimo būdo, o kai kurie verslo sektoriai netgi atsigauna greičiau nei kiti

VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai pasibaigus karantinui ir jo sukeltiems apribojimams puolė keliauti ir valgyti restoranuose bei kavinėse. Be to, šiuo metu ne namie žmonės valgo netgi daugiau negu metų pradžioje, o tarp Baltijos šalių Lietuvos gyventojai keliauja daugiausia. 

Tai rodo "Luminor" banko kortelių operacijų statistika. Banko specialistai analizavo banko klientų atsiskaitymus nuo kovo 1 iki birželio 28 dienos. Šis laikotarpis apima karantino pradžią ir praėjus sunkiam periodui po to prasidėjusius suvaržymų švelninimus, o galiausiai ir karantino pabaigą.

"Pasibaigus karantinui matome, kad žmonės grįžta prie įprastinio gyvenimo būdo, o kai kurie verslo sektoriai netgi atsigauna greičiau nei kiti. Staigus šuolis aukštyn matomas turizmo sektoriuje — per karantiną Lietuvos klientų išlaidos kelionėms buvo sumažėję net 98 proc., tačiau iki birželio pabaigos jos buvo tik 38 proc. mažesnės negu metų pradžioje. Tiesa, iki visiško atsigavimo dar liko dalis kelio, tačiau tendencija yra teigiama ir turizmo atsigavimas vyksta stebėtinai greitai", — sako "Luminor" banko Klientų konsultavimo centrų vadovė Baltijos šalims Giedrė Blazgienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad tarp Baltijos šalių Lietuvos gyventojai keliauja daugiausiai, Estijoje kelionių rodiklis birželio pabaigoje buvo 44 proc., Latvijoje 50 proc. mažesnis negu metų pradžioje.

Statistika rodo, kad lankymasis restoranuose ir apskritai vakarieniavimas ne namuose po karantino pabaigos netgi viršijo metų pradžioje buvusius mastus.

"Palyginus su šių metų pradžia, išlaidos viešajam maitinimui balandžio mėnesį buvo sumažėjusios 78 proc., tačiau birželio pabaigoje jos atsigavo iki 25 proc. ir viršijo metų pradžioje buvusį lygį. Latvijoje ir Estijoje tendencijos panašios, tiesa, atsigavimas po karantino čia siekia apie 8 proc. Žinoma, vasaros laikotarpis neabejotinai prisidėjo prie restoranų ir kavinių rinkos atsigavimo, tačiau džiugina tai, kad žmonės nesėdi namuose ir palaiko vieną iš labiausiai nuo krizės nukentėjusių sričių", — sako Blazgienė.

Mokėjimų statistika rodo, kad po truputį į senas vėžes grįžta visos verslo sritys — žmonės vėl daugiau perka rūbų, daugiau pramogauja, šiek tiek mažiau išleidžia elektroninėse parduotuvėse, nes šiandien jau nebėra apribojimų lankytis parduotuvėse.

Visose Baltijos šalyse vis dar išlieka didelis atsiskaitymas už pašto paslaugas ir nemažas "pasidaryk pats" kategorijos aktyvumas. 

Lietuvoje išlaidos pašto paslaugoms birželį buvo 75 proc. didesnės negu metų pradžioje (per karantiną siekė 170 proc.), "pasidaryk pats" tipo parduotuvėse, palyginti su metų pradžia, birželį fiksuojamas 70 proc. augimas — tai galima sieti ir su lauko darbų sezonu.

Tegai:
karantinas, Baltijos šalys, tyrimas
Dar šia tema
Paaiškėjo, kaip pasikeitė pirkėjų įpročiai Lietuvoje po karantino
Paaiškėjo, kaip karantino metu pasikeitė vandens suvartojimas Vilniuje
Darbo rinka po karantino: augo ir paklausa, ir pasiūla
Pasivaikščiojimas po Vilnių: Lietuvos sostinės gyvenimas po karantino
Sankt Peterburgo gyventojai papasakojo, ką nori aplankyti Baltijos šalyse po karantino
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 30-osios šventės

(atnaujinta 16:15 2020.11.29)
Nuo lapkričio 30 dienos iki metų galo lieka 31 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė

Lapkričio 30 yra 334-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 335-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 31 diena.

2020 metų lapkričio 30 dieną saulė teka 08:14, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 45 min.

Advento pradžia

Adventas (lotyniškai "atėjimas") — prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis. Šiuo metu krikščionys ruošiasi didžiausiai šventei — kūdikėlio Jėzaus gimimui — Kalėdoms.

Anksčiau, pieš prasidedant Adventui, visus piemenis jų šeimininkai paleisdavo pas namiškius ilsėtis ir ruoštis šventei.

Advento pradžia laikoma šv. Andriejaus šventė, o pabaiga — Kūčių vakaras.

Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia

Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Andrėjaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.

Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais.

Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kai kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.

Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena

Lapkričio 30-oji paskelbta Mažosios Lietuvos diena.

Taip prisimenamas 1918 metais Tilžės aktu deklaruotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimas.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė.

Ši diena istorijoje

1427 metais gimė Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius, Jogailos sūnus, šv. Kazimiero tėvas. Mirė 1492 m.

1445 metais Vilniuje susirinko pirmasis Lietuvos Seimas.

1710 metais Turkija paskelbė karą Rusijai.

1939 metais daugiau nei 20 Rusijos divizijų įžengė į Suomijos teritoriją.

1987 metais priimta Afganistano Konstitucija.

1918 — Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos aktas dėl prisijungimo prie Lietuvos.

1995 metais Bilas Klintonas tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Šiaurės Airijoje.

1996 metais Vilniuje atidaryta Maltos ordino ambasada Lietuvoje.

2009 metais didelė Venecijos dalis, taip pat ir Šv.Morkaus aikštė, po ciklono ir natūralios potvynio bangos atsidūrė po vandeniu. Didžiausias potvynis įvyko 1966 m. lapkričio mėnesį, kai miestas atsidūrė 1,94 m po vandeniu.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Aleksoto inovacijų pramonės parkas

Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 09:05 2020.11.29)
Bendras miesto, Vyriausybės ir ES indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą, praneša Kauno miesto savivaldybė.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis. 

Vyriausybės sprendimas taip pat žymi naujų darbų pradžią – miestas gali pradėti rengti inovacijų parko plėtros planą, numatantį, kokios įmonės galės čia įsikurti ir vykdyti veiklas, kokios sąlygos joms bus taikomos. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statyba

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Greitosios pagalbos automobilis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

Tegai:
Kaunas