Vladas Turla, archyvinė nuotrauka

Kaip pirmasis Lietuvos šaulys per plauką nelaimėjo medalio

(atnaujinta 16:59 2020.07.28)
Vladas Turla tapo pirmuoju Lietuvos sportininku, dalyvavusiu šaudymo varžybose olimpinėse žaidynėse. Tada Maskvoje jam visai nedaug pritrūko iki prizinės vietos

Turla pradėjo lankyti šaudymo treniruotes būdamas 14 metų ir labai greitai patobulėjo. Jau po metų Vladas laimėjo TSRS jaunimo čempionatą, o nuo 1976 metų buvo tarp kandidatų į TSRS nacionalinę komandą. Nepavyko patekti į olimpinę komandą Monrealio žaidynėse, tačiau po ketverių metų Turla jau buvo visateisis nacionalinės komandos narys olimpinėse žaidynėse-80 Maskvoje.

Tai buvo paskutinė olimpiada, kurioje tiek vyrams, tiek moterims šauliams buvo atviros visos disciplinos. Turlos specializacija buvo greitasis šaudymas iš mažo kalibro pistoleto (atstumas 25 metrai).

Владас Турла, второй слева
© Photo : Shooting-UA
Vladas Turla (antras iš kairės)

Šaulių varžybos vyko Mitiščiuose. Liepos 25 dieną prasidėjus finalui Vladui pavyko per pirmąją seriją pelnyti tik 296 taškus ir jis liko net už geriausiųjų dešimtuko (pasidalijo 11–13 vietas). Lyderiais tapo rumunas Korneliu Ion ir vokietis Jurgenas Wethlas, Monrealio-76 vicečempionas (kiekvienas po 299 taškus).

Antroje serijoje Turla išmušė beveik maksimalų rezultatą (299) ir dėl to su 595 taškais pakilo į bendrą ketvirtąją vietą. Vladas tik vienu tašku atsiliko nuo trijų lyderių — Iono, Wethlo ir prie jų prisijungusio austro Gerhardo Petričo. Bronzos medalis atiteko Petričui, o dėl aukso šauniai kovojo rumunas ir vokietis. Pirmoji papildoma jų konfrontacijos serija baigėsi lygiosiomis (148:148), antroji taip pat neleido nustatyti stipriausiojo (147:147), tačiau trečiojoje Ionas visgi pasirodė geriau (148:147), o Wethlas, kaip ir prieš ketverius metus, liko su sidabro medaliu.

Ветераны спорта, Владас Турла - второй справа
Sporto veteranai, Vladas Turla — antras iš dešinės

Likęs su įžeidžiamu mediniu medaliu, Vladas Turla nenusivylė. Be to, po Maskvos olimpinių žaidynių jis pradėjo sėkmingiausią savo karjeros laikotarpį. 1981 metais jis iškovojo du aukso medalius Europos čempionatuose. Po metų iš pasaulio čempionato Karakase (Venesuela) jis jau atsivežė net septynis (!) aukso medalius — tris kartus laimėjo individualiose disciplinose (25 m centrinė šova, 25 m standartinis pistoletas ir 10 m orinis šautuvas), ir dar keturias pirmąsias vietas iškovojo komandinėse varžybose. Tais pačiais 1982 metais Turla buvo pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku.

Владас Турла, первый справа
© Photo : Shooting-UA
Vladas Turla, pirmas iš dešinės

Iki 1985 metų Lietuvos šaulys tapo daugkartiniu TSRS čempionatų nugalėtoju ir rekordininku. Europos čempionate Kroatijoje, Osijeke, būdamas TSRS nacionalinės komandos dalimi, jis padėjo nustatyti komandos pasaulio rekordą šaudant iš standartinio pistoleto 25 metrų atstumu (725 taškai).

Baigęs aktyvią karjerą, Turla padovanojo visą savo medalių kolekciją Biržų muziejui, o pats tapo Lietuvos Respublikos ginklų fondo pardavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Gyvena Vilniuje.

Tegai:
olimpines žaidynes, TSRS, Maskva
Temos:
Sporto naujienos (98)
Gydytojas

SAM pateikė rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo

(atnaujinta 14:50 2020.10.01)
Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje ir padidėjusią riziką medicinos darbuotojams užsikrėsti COVID-19 infekcija, paskelbtos rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo, rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tam, kad gydymo įstaigos dirbtų nepertraukiamai, rekomenduojama sukaupti ir laikyti apsaugos priemonių atsargas ne trumpesniam kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. Ne mažiau kaip 20 proc. mėnesinio apsaugos priemonių poreikio savo pavaldumo gydymo įstaigoms rekomenduojama kaupti ir savivaldybėms.

Taip pat rekomendacijose pateikti per mėnesį sunaudojamų apsaugos priemonių vidurkiai vienai stacionaro lovai ir vienam ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos darbuotojui.

Ministerijoje priminta, kad įstatymai įpareigoja darbdavį užtikrinti darbuotojų aprūpinimą apsaugos priemonėmis ir nustatyti jų naudojimo tvarką.

Iš viso Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuviai išgelbėjo turizmo sezoną Latvijoje
Estijos URM vadovas paragino atkurti "Baltijos burbulą"
Vienam iš "Lietuvos geležinkelių" konduktorių nustatytas koronavirusas
Rinkimai Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

VRK: rinkėjo korteles keičia nevardiniai pranešimai apie rinkimus

(atnaujinta 14:48 2020.10.01)
Šiais metais rinkėjai vietoj įprastų vardinių rinkėjo kortelių, gaunamų prieš rinkimus, sulauks pranešimų apie rinkimus 

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prieš artėjančius Seimo rinkimus rinkėjai sulauks nevardinių pranešimų apie rinkimus, praneša Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal naują pranešimo apie rinkimus įteikimo rinkėjams tvarką, nuo šiol pranešimai apie rinkimus nebus įteikiami asmeniškai, o bus metami į rinkėjų pašto dėžutes. Taip pat juose nebeliks rinkėjų asmens duomenų. 

"Šiemet rinkėjai, užuot gavę įprastas vardines rinkėjo korteles, sulauks pranešimų apie rinkimus. Šie pranešimai nebus vardiniai, juose nebus jokių rinkėjų asmens duomenų. Kaip ir anksčiau, ateinant balsuoti nebus būtinybės jų atsinešti į rinkimų apylinkes — užteks turėti tik asmens dokumentą", — teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Pranešime apie rinkimus rinkėjai ras rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimą, numerį ir balsavimo patalpos adresą, apygardos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimą ir numerį, rinkimų datą, laiką ir kitą informaciją, susijusią su artėjančiais rinkimais. 

Kaip anksčiau, taip ir šiemet pranešimus rinkėjams pristatys ir kitą su rinkimais susijusią informaciją perduos apylinkių rinkimų komisijų nariai. 

Rinkėjams, turintiems teisę balsuoti namuose, pranešimai, kaip ir anksčiau, bus įteikiami asmeniškai. Apylinkės rinkimų komisijos narys, įteikdamas tokiam rinkėjui pranešimą, pasidomės, ar rinkėjas pasinaudos balsavimo namuose teise, bei suteiks informaciją, kaip jis tai galės įgyvendinti. 

Rinkimų dienomis balsuoti į apylinkes įprastiniu būdu atvykusiems rinkėjams reikės atsinešti tik asmens dokumentą, kuriame yra nuotrauka ir asmens kodas — pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo ar pensininko pažymėjimą.

Eilinių Lietuvos Seimo rinkimų pirmasis turas vyks spalio 11 dieną, antrasis — spalio 25 dieną.

Tegai:
Lietuva, rinkimai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Va dabar tai rinkimai — Karbauskis smogė "neliečiamiesiems"
Rinkimų agitacijos subtilybės
Trakų rajone apšaudyti rinkiminiai plakatai
Karinis konfliktas Karabache

Putinas, Trampas ir Makronas susitarė dėl pareiškimo dėl padėties Karabache

(atnaujinta 16:16 2020.10.01)
Valstybių vadovai griežtai pasmerkė įtampos eskalavimą regione ir paragino nedelsiant paskelbti paliaubas, taip pat atnaujinti derybas be išankstinių sąlygų

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Rusijos, JAV ir Prancūzijos prezidentai Vladimiras Putinas, Donaldas Trampas ir Emanuelis Makronas susitarė dėl pareiškimo dėl padėties Kalnų Karabache, jis paskelbtas Kremliaus tinklalapyje.

Rusijos vadovas apie parengtą pareiškimą kalbėjo anksčiau susitikime su nuolatiniais JT Saugumo Tarybos nariais.
Valstybių vadovai griežtai pasmerkė įtampos eskalavimą regione ir paragino nedelsiant paskelbti paliaubas bei atnaujinti derybas be išankstinių sąlygų.

Karabacho kontaktinėje linijoje padėtis paaštrėjo rugsėjo 27-osios rytą. Nepripažinta respublika pareiškė, kad Azerbaidžano kariuomenė pradėjo ugnį jos teritorijoje, įskaitant sostinę Stepanakertą. Yra civilių aukų.

Baku ir Jerevanas kaltina vienas kitą dėl eskalacijos. Azerbaidžano gynybos ministerija tvirtina, kad Armėnija pradėjo šaudymą, o Azerbaidžano pajėgos vykdo tik atsakomąsias operacijas. Jerevano teigimu, Karabachą užpuolė oro ir raketų išpuoliai iš Azerbaidžano, kurie sulaukė Turkijos palaikymo.

Военный конфликт в Карабахе
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

Karabacho konfliktas

Konfliktas prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie atsiskyrimą nuo Azerbaidžano TSR. Dėl ginkluotos konfrontacijos 1992–1994 metais Baku prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę.

Nuo 1992 metų ESBO Minsko grupėje, kuriai pirmininkauja Rusija, JAV ir Prancūzija, vyksta derybos dėl taikaus konflikto sprendimo. Azerbaidžanas reikalauja išsaugoti savo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos respublikos interesus, nes NKR nedalyvauja derybose.

Tegai:
Prancūzija, JAV, Rusija, Kalnų Karabachas