Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 16 naujų koronaviruso atvejų

(atnaujinta 11:59 2020.07.29)
Iš visų per vakar nustatytų atvejų du yra įvežtiniai, septyni asmenys, nustatyta, kontaktavo su sergančiaisiais

VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per vakar parą Lietuvoje patvirtinta šešiolika naujų koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų: aštuoni Vilniaus apskrityje, šeši — Panevėžio, Kauno apskrityje — du.

Iš visų per vakar nustatytų atvejų du yra įvežtiniai, septyni asmenys, nustatyta, kontaktavo su sergančiaisiais. Kaip užsikrėtė dar trys asmenys, nėra aišku. Be to, šiuo metu tiriamos ir keturių asmenų užsikrėtimo aplinkybės Panevėžyje, kol kas apie juos išsamių duomenų NVSC neturi.

Įvežtinių atvejų per vakarykštę parą — du, abu jie Vilniaus apskrityje. Pirmasis iš įvežtinių atvejų patvirtintas asmeniui, kuris liepos 21 dieną grįžo iš Kazachstano. Koronavirusinei infekcijai būdingų simptomų nejaučia, tyrėsi prevenciškai, kaip grįžusysis iš užsienio. Grįžęs izoliavosi. Antrasis atvejis — COVID-19 patvirtinta asmeniui, kuris liepos 18 d. išskrido į Kijevą, iš ten kitą dieną į Airiją, o liepos 21 dieną keltu — į Prancūziją, iš kurios automobiliu į Vilnių grįžo liepos 24 dieną. Infekcijai būdingų simptomų nejaučia. NVSC primena, kad anksčiau pranešta apie tris susirgusius asmenis, kurie keliavo kartu, tad šis asmuo — ketvirtasis keliavęs ir susirgęs žmogus.

Asmenų, kurie užsikrėtė po kontakto su sergančiais, — septyni, iš jų trys susiję su židiniais.

Trečiasis atvejis per vakar nustatytas Vilniaus apskrityje. Manoma, kad asmuo užsikrėtė šeimos šventėje, kurioje kartu dalyvavo ir žmogus, kuriam patvirtinta COVID-19 liga. Šis atvejis simptominis — žmogus jautė koronavirusui būdingus simptomus. Toliau vyksta epidemiologinis tyrimas.

Ketvirtasis atvejis patvirtintas Kauno apskrityje. Infekcija nustatyta asmeniui, kuris turėjo sąlytį su užsikrėtusiu artimuoju, grįžusiu iš Dramblio Kaulo Kranto Respublikos. Liepos 25 dieną žmogus pajautė koronavirusui būdingus simptomus.

Nustatyti penki didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, jie izoliacijoje. Penktasis ir šeštasis atvejai nustatyti Panevėžio apskrityje. Susirgo kartu gyvenantys asmenys.

Septintasis ir aštuntasis iš per vakar parą patvirtintų atvejų (nustatytas Vilniaus apskrityje) yra susiję su šeimos švente Šalčininkuose. Nustatyta, kad abu susirgusieji turėjo sąlytį su šventės dalyviais. Vienas infekcijai būdingus simptomus pajautė liepos 24 dieną, nustatyti du sąlytį turėję asmenys, kitas — liepos 21 dieną. Antrasis iš užsikrėtusiųjų, nustatyta, turėjo sąlytį su dvidešimt vienu žmogumi. Šiuo metu su šiuo protrūkiu siejama 16 užsikrėtimo atvejų, įskaitant patvirtintus per vakar parą. Devintasis iš nustatytų atvejų (nustatytas Vilniaus apskrityje) siejamas su šeiminiu protrūkiu Kėdainiuose — šis asmuo bendravo su asmenimis, kuriems patvirtinta COVID-19 liga. Koronavirusui būdingus simptomus pajautė liepos 26 d. — karščiavo, kosėjo. Didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų nenustatyta.

Dešimtasis atvejis vakar patvirtintas Vilniaus apskrityje. Turimais duomenimis, žmogus liepos 17–19 dienomis lankėsi festivalyje Klaipėdos rajone, liepos 24 d. — Karoliniškių poliklinikoje. Užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios.

Dar vienas atvejis per vakar patvirtintas Vilniaus apskrityje asmeniui, kuris koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus pajautė liepos 22 d. Darbe nustatytas vienas kontaktinis asmuo, artimoje aplinkoje — aštuoni. Kaip asmuo užsikrėtė, nėra aišku. Epidemiologinio tyrimo metu nenustatyta, kad būtų kontaktavęs su jau patvirtintais COVID-19 atvejais, nekeliavo.

Dvyliktasis iš per vakar patvirtintų atvejų — COVID-19 liga patvirtinta Kauno miesto gyventojui. Koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus asmuo pajautė liepos 26 d. Nustatyta dvidešimt didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų. Užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos, sąlytį su COVID-19 ligoniais neigia, taip pat nurodė, kad pastaruoju metu niekur išvykęs nebuvo.

NVSC informuoja, kad dėl dar keturių atvejų Panevėžyje šiuo metu yra aiškinamasi, kol kas apie juos išsamių duomenų NVSC neturi.

Lietuvoje iš viso patvirtinti 2043 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 316 asmenų, 1643 pasveiko, 146 žmonės yra izoliacijoje.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik /
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas
Dar šia tema
Paneigtas populiarus mitas apie koronavirusą
Infekcijos protrūkis: Lietuvoje patvirtinti 26 nauji koronaviruso atvejai
Gydytojas įvertino galimybę užsikrėsti koronavirusu perpilant kraują
Mikroskopas, archyvinė nuotrauka

Mokslo ir studijų institucijoms 10 mln. eurų verslo inovacijoms kurti

(atnaujinta 14:45 2020.09.21)
Šias lėšas aukštosios mokyklos ir mokslo institutai galės naudoti mokslo rezultatų diegimo rinkoje įgūdžiams plėtoti

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Inovatyvių, verslių idėjų kūrimui ir įgyvendinimui mokslo ir studijų institucijose skatinti skiriama 10 mln. eurų Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytų ES investicijų, apie tai pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Šias lėšas aukštosios mokyklos ir mokslo institutai galės naudoti mokslo rezultatų diegimo rinkoje įgūdžiams plėtoti.

"Nors Lietuvos mokslininkai, taip pat ir pasitelkdami kolegas iš užsienio, kuria modernias technologijas ir padeda gimti inovatyvioms verslo idėjoms, vis dar stinga veiksmingo mokslo įveiklinimo visuomenės, ekonomikos, verslo plėtrai. Tam reikia papildomos realios pagalbos", — sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

Finansavimas skiriamas siekiant padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo apimtis.

Bus finansuojamos komandiruotės ir stažuotės, skirtos įgyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vadybos, antreprenerystės žinių, pristatyti MTEP produktus, taip pat mokymai, susiję su antreprenerystės įgūdžių formavimu ir žinių ir technologijų perdavimo, tyrėjų verslumo įgūdžių stiprinimu.

Mokslo ir studijų institucijos taip pat galės gauti finansavimą veikloms, padėsiančioms vystyti ir komercinti MTEP produktus: konsultacijoms, ekspertinėms paslaugoms, rinkodarai, MTEP vadybos sistemų diegimui, taip pat veikloms, susijusioms su MTEP produkto pristatymu visuomenei.

Vienam projektui numatoma skirti iki 700 tūkst. eurų. Paraiškas finansavimo konkursui galima teikti iki spalio 19 dienos.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Greitaisiais testais pradedami tirti švietimo įstaigų darbuotojai
Kai kurios mokyklos dirba derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus
Nutarta mokėti ligos išmoką, jeigu nesergančiam vaikui paskiriama privaloma izoliacija
Erkė, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje šiemet užregistruoti trys mirties atvejai nuo erkinio encefalito

(atnaujinta 14:43 2020.09.21)
Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. ULAC medikai primena, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito — skiepai

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Šiais metais Lietuvoje nuo erkinio encefalito (EE) mirė trys asmenys, praneša Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. Ligoniai priklausė 65–74  ir 45–54 metų amžiaus grupėms. Pernai per visus metus buvo užregistruoti šeši mirties atvejai nuo erkinio encefalito.

Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, sergamumas EE turi išreikštą sezoniškumą, kuris susijęs su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje. Sezoninis EE sergamumo pakilimas registruojamas birželio–spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu užregistruojama virš 80 proc. visų sergančiųjų erkių encefalitu.

"Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, kurie daug laiko praleidžia gamtoje. Tai yra miškininkai, medžiotojai, lauko darbininkai, uogautojai, grybautojai, žemdirbiai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai), kariai. Erkiniu enfalitu dažniau serga suaugę žmonės, o didžiausias sergamumas registruojamas 45–54, 55–64 ir 65–74 metų amžiaus žmonių grupėse. Vyresnio amžiaus asmenims liga paprastai pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai", — pažymėjo Bartulienė.

Erkės, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Денис Абрамов

Erkinis encefalitas — sunki gamtinė židininė virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV). Užsikrėtusiai erkei siurbiant kraują virusas patenka į žmogaus organizmą ir jį užkrečia.

EE inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pradžioje liga pasireiškia  karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu. Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis). Ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Mirštamumas nuo EE siekia 0,5–4 proc.

ULAC medikai priminė, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito — skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti jau nuo vienerių metų.

Apsauga nuo miško erkių
© Sputnik /
Apsauga nuo miško erkių
Tegai:
erkinis encefalitas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), erkės
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
ULAC vadovas: šiemet Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijosi dvigubai daugiau žmonių