VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam įstatymo projekto pakeitimui, kuriuo siekiama papildyti Įstatyme nurodytus atvejus, kai Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, bei siūloma išplėsti asmenų, gimimu įgyjančių Lietuvos pilietybę, grupę.
Apie tai pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
"Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos pilietybės netenka apie 300 asmenų iki 18 metų, kurie įgyja kitos valstybės pilietybę. Šie pakeitimai įgyvendinami atsižvelgiant į piliečių poreikius — nuo šiol vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, Lietuvos pilietybė nebus atimta", — teigė vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.
Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos 2019 metų lapkričio 20 dienos rezoliuciją — nustatyti, kad asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų ne gimdamas, galės per 2 metus (iki kol sukaks 20 metų) savarankiškai apsispręsti, kokios valstybės piliečiu pageidauja būti. Jeigu asmuo neatsisakys kitos valstybės pilietybės iki jam sukaks 20 metų, jis neteks Lietuvos pilietybės.
Šie įstatymo projekto pakeitimai padės sumažinti asmenų be pilietybės skaičių ir užtikrins asmens teisę į pilietybę nuo gimimo.
Projekte siūloma palengvinti asmenų iki 18 metų, įgyjančių Lietuvos pilietybę natūralizacijos tvarka, reikalavimus bei išplėstas gimimu įgyjančių Lietuvos pilietybę asmenų grupės apibrėžimas. Nustatyta, kad teisėtai nuolat ar laikinai gyvenančių asmenų be pilietybės ar vieno iš jų gimę vaikai gimimu įgytų Lietuvos pilietybę — tai būtų apie 5 vaikus kasmet.
Siekiant suvienodinti prašymų dėl Lietuvos Respublikos padavimo tvarką, Įstatyme taip pat siūloma nustatyti, kad visos prašymų dėl Lietuvos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo procedūros būtų vykdomos per vieną instituciją — Migracijos departamentą.
VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Telšių rajone, upelyje, rastas vaiko kūnas. Apie tai pranešė Lietuvos policija.
Policijos duomenimis, ketvirtadienį apie 13:28 gautas pranešimas, kad iš namo kiemo dingo mažametis.
Berniukui buvo kiek daugiau nei 2 metai.
Tą pačią dieną 16:08 Telšių rajone, upelyje, rastas vaiko kūnas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Skuodo, Kretingos, Plungės ir Telšių rajonuose dėl naktį buvusio silpno snygio valstybinės reikšmės kelių dangos vietomis padengtos plonu prispausto ar puraus sniego sluoksniu iki 10 cm, praneša Automobilių kelių direkcija.
Pietų ir pietryčių Lietuvoje keliuose yra slidžių ruožų dėl susiformavusio plikledžio ar šarmos. Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai. Vairuotojų prašoma būti atidžiais, neskubėti ir laikytis saugaus atstumo.
Likusioje Lietuvoje pagrindinių kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis sausos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai rytų šalyje išlieka vietomis slidūs, provėžoti, kai kur padengti prispausto ar pažliugusio sniego sluoksniu.
Šalyje be kritulių. Oro temperatūra svyruoja nuo 2 iki 7 laipsnių šalčio, vietomis iki 8 laipsnių šalčio.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dienos metu daugelyje rajonų numatomi trumpi krituliai, daugiausia sniegas. Vietomis laikysis plikledis. Aukščiausia oro temperatūra svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.
VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Estijoje prasidėjo NATO pratybos "Furious Wolf", kuriose dalyvauja antžeminiai aviacijos šaudymo koreguotojai ir NATO orlaivių įgulos, pranešė Estijos gynybos pajėgų štabas.
Du kartus per metus Baltijos šalyse vykstančios pratybos "Furious Wolf" yra specialiai sukurtos integruoti oro ir sausumos operacijas.
Pratybos vyksta tiek Lietuvoje, Šiaulių oro bazėje, tiek Estijoje, kariniame Tapos mieste ir Rakverės miesto apylinkėse.
"Ketvirtadienį Rakverėje aviacijos koreguotojai dirbo kartu su Italijos oro pajėgų naikintuvų įgulomis, kurios pakilo iš Šiaulių oro bazės. Kitą savaitę pratybose dalyvaus Vokietijos oro pajėgų naikintuvai "Eurofighter Typhoon", kurie yra įsikūrę Emari oro bazėje netoli Talino", — rašoma pranešime.
Baltijos šalys neturi lėktuvų, tinkamų patruliuoti ore, todėl oro policijos misiją nuo 2004 metų balandžio mėn. (po įstojimo į NATO) Šiaurės Atlanto aljanso šalyse vykdo lėktuvai, įsikūrę Lietuvoje, Zoknių aerodrome, penkių kilometrų atstumu nuo Šiaulių, ir Emario oro bazėje, kuri nuo 2014 metų tapo papildoma NATO orlaivių dislokacijos platforma.