Suvalkai, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas paragino lietuvius paskubėti aplankyti Lenkiją dėl COVID-19

(atnaujinta 11:24 2020.08.03)
Kadangi koronaviruso paplitimas Lenkijoje auga, ji netrukus gali patekti į sąrašą šalių, grįžus iš kurių bus privaloma saviizoliacija

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. "Luminor Lietuva" ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad lietuviai turėtų paskubėti su apsipirkimo kelionėmis į Lenkiją, nes netrukus ji gali patekti į šalių, grįžus iš kurių bus privaloma laikytis dviejų savaičių izoliacijos, sąrašą.

Šalys, kuriose sergamumas daugiau kaip 16 atvejų 100 tūkstančių gyventojų per 14 dienų, laikomos labiausiai paveiktomis koronaviruso. Atvykę iš šių šalių į Lietuvą užsieniečiai ir piliečiai privalo laikytis dviejų savaičių izoliacijos.

Pasak Maurico, Lenkija sparčiai artėja prie šio rodiklio.

"Tad jei Lenkijoje COVID-19 atvejų skaičius kitą savaitę drastiškai nesumažės, ji pateks į nuo koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašą (jis atnaujinamas penktadieniais), kas reikš, jog atvykus iš šios šalies (pvz. apsiprekinus Suvalkuose) bus privaloma 14 dienų izoliacija. Gal šiuo atveju ir nebus didelio nuostolio Lietuvai (lietuviai kasmet Lenkijos pasienio parduotuvėse palieka apie 400 mln. eurų), tačiau toks neapibrėžtumas stabdo turistines keliones visoje Europos Sąjungoje, nes bet kurią savaitę bet kuri šalis gali atsidurti sąraše. Tad šią vasarą visi saugūs keliai veda tik į Palangą", — perspėja savo Facebook ekonomistas.

Anksčiau Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų gydytojas Vytautas Kasiulevičius atkreipė dėmesį į tai, kad padėtis su COVID-19 Lenkijoje blogėja, tačiau šalis nepatenka į koronaviruso paveiktų sąrašą.

Šiuo metu į Lietuvą draudžiama atvykti ES piliečiams iš Liuksemburgo, Ispanijos, Rumunijos, Belgijos, Bulgarijos, Švedijos, Portugalijos, Maltos, Čekijos, Kroatijos. Lietuvos piliečiams grįžus iš šių šalių privaloma izoliacija. Šveicarijos, Austrijos, Prancūzijos piliečiai gali atvykti, bet privalo išbūti 14 dienų saviizoliacijoje.

Lenkija kol kas įtraukta į šalių, atvykus iš kurių izoliacija netaikoma, sąrašą.

Anksčiau Sputnik Lietuva korespondentas kalbėjosi su vilniečiais, kurie keliauja į Lenkiją apsipirkti. Anot jų, tai leidžia jiems laimėti kelis šimtus eurų dėl kainų skirtumo.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau nustatyta daugiau kaip 17,6 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 680 tūkstančių žmonių mirė.

Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
© Sputnik /
Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
Tegai:
COVID-19, koronavirusas, Lenkija, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Atskleistas netikėtas koronaviruso veikimo mechanizmas
Kardiologė įvardino vitaminus, kuriuos būtina vartoti po koronaviruso
Lietuvos mažmeninės prekybos tinklas pasakojo, kaip karantinas paveikė ledų pardavimą
Skelbiama, kuriose savivaldybėse šią savaitę bus intensyviau vykdomi COVID-19 tyrimai
vadovėliai, archybvinė nuotrauka

Pabėgėliai Baltarusijos gaus daugiau galimybių įgyti nemokamą aukštąjį mokslą Lietuvoje

(atnaujinta 17:30 2020.10.01)
Mykolo Romerio universitetas įsipareigoja sudaryti galimybes daliai prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių nemokamai studijuoti programas anglų ar lietuvių kalbomis

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prieglobstį Lietuvoje gavę pabėgėliai gaus daugiau galimybių įgyti nemokamą aukštąjį mokslą, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ректор университета Миколаса Ромериса Инга Жаленене и министр социального обеспечения и труда Линас Кукурайтис
MRU rektorė, prof. dr. Inga Žalėnienė ir SADM ministras Linas Kukuraitis

Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Mykolo Romerio universiteto pasirašė susitarimą, pagal kurį daliai Lietuvoje prieglobstį gavusiųjų asmenų universitetas suteiks galimybę studijuoti nemokamai, o sudarant mokslinių darbų temų sąrašus bus atsižvelgiama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tyrimų poreikį. 

"Visiška žmogaus integracija pasiekiama, kai asmuo pradeda dirbti, turi visas galimybes išlaikyti save ir savo šeimą, realizuoti savo svajones. Išsilavinimo įgijimas yra kertinis žingsnis integracijos ir savarankiškumo įtvirtinimo procese, todėl nuoširdžiai tikimės, kad nemokamas aukštasis mokslas suteiks tvirtas starto pozicijas daliai prieglobstį mūsų šalyje gavusių žmonių", — sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. 

Susitarimu Mykolo Romerio universitetas įsipareigoja sudaryti galimybes daliai prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių nemokamai studijuoti programas anglų ar lietuvių kalbomis. 2020–2021 metų studijų laikotarpiui numatoma priimti ne daugiau kaip 7 asmenis, tačiau jie turi atitikti universiteto reikalavimus, bus atsižvelgiama ir į motyvaciją studijuoti.

Pažymėta, kad sudarant bakalauro, magistrantūros baigiamųjų darbų ir disertacijų temų sąrašus, bus atsižvelgiama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokslinių tyrimų poreikius. Esant poreikiui Mykolo Romerio universitetas taip pat parengtų specializuotas mokymų programas, kuriomis būtų keliama darbuotojų, dirbančiųjų su prieglobstį Lietuvoje gavusiais asmenimis, kvalifikacija. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019 metais prieglobsčio gavėjų integracijos programoje dalyvavo 453 užsieniečiai — didžioji dalis jų yra pabėgėliai iš Sirijos. Šiemet situacija pamažu keičiasi — vis daugiau prieglobsčio prašymų sulaukiama iš kaimyninės Baltarusijos, pažymi ministerija.

Lietuvos parama Baltarusijos opozicijai

Rugsėjo pradžioje Lietuvos vyriausybė patvirtino "paramos" Baltarusijos opozicijai planą, kuris Vilniuje vadinamas "paramos Baltarusijos žmonėms planu".

Pagal patvirtintą dokumentą, nutarta skirti 100 stipendijų studentų iš Baltarusijos studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose, 100 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos iš Vyriausybės rezervo ir 200 tūkst. eurų — Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui. Pasitarime taip pat pritarta siūlymams supaprastinti nacionalinių vizų išdavimo tvarką.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, tarp jų ir Lukašenkai. 

Atsakydama į tai, Baltarusijos respublika imasi atsakomųjų ribojamųjų priemonių Lietuvos, Latvijos ir Estijos atžvilgiu. Sankcijų sąraše atsidūrė apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies.

Tegai:
Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Ruduo

Šiemet rugsėjo mėnuo buvo pats šilčiausias per visą matavimų laikotarpį

(atnaujinta 18:28 2020.10.01)
Kaip pabrėžiama, tokios vidutinės oro temperatūros reiškia, jog visas arba beveik visas rugsėjis pajūryje buvo meteorologinės vasaros mėnuo

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Šių metų rugsėjis buvo pats šilčiausias per visą matavimų laikotarpį, rašo "Orai ir klimatas Lietuvoje" Facebook paskyroje.

Ruduo
© Sputnik / Виталий Аньков

"2020 metų rugsėjis buvo pats šilčiausias XXI amžiuje ir vienas šilčiausių per visą matavimų laikotarpį!" — rašoma pranešime.

Vilniuje rugsėjo vidutinė oro temperatūra buvo +14,7 °C, Kaune +14,9 °C, Klaipėdoje +16,1 °C.

Kaip pabrėžiama, tokios vidutinės oro temperatūros reiškia, jog visas arba beveik visas rugsėjis (pajūryje) buvo meteorologinės vasaros mėnuo.

Meteorologinė vasara yra tuomet, kai vidutinė oro temperatūra +15 °C ir daugiau laipsnių.

Taip pat pranešta, kad kritulių rugsėjį buvo nedaug, o saulėtų valandų Vilniuje buvo 1,42 karto daugiau (213 val.).

Tegai:
Lietuva, orai, ruduo
Dar šia tema
Lietuvoje vis dar tęsiasi hidrologinė sausra
Aštuoniuose Lietuvos miestuose pasiektas temperatūros rekordas
Atmosferos frontas į Lietuvą atneš labiau rudeniui būdingą šilumą
Klaipėdos uostas

"Klaipėdos nafta" per metus į šalies gamtinių dujų sistemą patiekė rekordinį SGD kiekį

(atnaujinta 18:04 2020.10.01)
Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos 74 krovos operacijos — tai daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Per praėjusius gamtinių dujų metus (iki rugsėjo 30 dienos) išdujintas ir į Lietuvos gamtinių dujų sistemą patiektas didžiausias iki šiol gamtinių dujų kiekis — 23,9 TWh, kai pernai jis siekė 14 TWh, rašo bendrovė "Klaipėdos nafta".

"Mūsų skaičiavimai rodo, kad per 2020 dujų metus Lietuvos gamtinių dujų vartotojams nuo viso gamtinių dujų suvartoto kiekio iš SGD terminalo buvo patiekta daugiau nei 70 proc. gamtinių dujų", — sakė KN generalinis direktorius Darius Šilenskis. 

Pasak jo, SGD terminalo klientai šiemet išnaudojo palankią SGD rinkos situaciją, kai dėl paklausos šoko, kurį sukėlė COVID-19 virusas, ir dėl šiltesnės nei įprasta žiemos užsipildė Europos gamtinių dujų saugyklos, o tai lėmė ir SGD kainų mažėjimą.

Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos 74 krovos operacijos, tai yra tiek SGD terminale apsilankė dujovežių — tai daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai.  Iš viso 2020 gamtinių dujų metais jie atgabeno 3,5 mln. kub. m SGD, kai per lyginamuosius gamtinių dujų metus — 2,2 mln. kub. m.

Gamtinių dujų metai skaičiuojami nuo spalio 1 iki rugsėjo 30 dienos.

Tegai:
SGD, Klaipėdos nafta
Dar šia tema
Leningrado srities uostai gali pasiimti naftos srautus iš Lietuvos uostų 2024 metais
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Kaliningrado sritis nori perimti dalį žemės ūkio krovinių iš Baltijos šalių