Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta dešimt naujų COVID-19 atvejų

(atnaujinta 11:26 2020.08.03)
Praėjusį savaitgalį Lietuva sugrįžo prie privalomo kaukių dėvėjimo viešajame transporte, uždarose prekybos vietose ir viešuose renginiuose

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Per vakar parą Lietuvoje patvirtinta dešimt naujų koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų: penki Kauno, keturi Klaipėdos ir vienas Utenos apskrityse, informuojaNacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Iš vakar patvirtintų atvejų keturi yra įvežtiniai, dėl turėtų kontaktų su patvirtintais COVID-19 atvejais taip pat užsikrėtė keturi žmonės. Tuo tarpu, kokiomis aplinkybėmis užsikrėtė dar du asmenys, nėra aišku. Epidemiologiniai tyrimai tęsiami, tad šie duomenys gali keistis.

Įvežtiniai atvejai — iš Lenkijos ir Airijos

Trys atvejai per vakar parą nustatyti Klaipėdos apskrityje asmenims, grįžusiems iš Lenkijos, kur jie lankėsi nuo liepos 21 dienos iki liepos 25 dienos. Visi užsikrėtusieji jaučia koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad grįžę iš Lenkijos asmenys niekur nesilankė, tad kontaktų neturėjo.

Ketvirtasis atvejis registruotas Utenos apskrityje. COVID-19 patvirtinta asmeniui, kuris liepos 11 dieną į Lietuvą grįžo iš Airijos.

Pabrėžiama, kad asmenų, kurie užsikrėtė po kontakto su sergančiais — keturi, iš jų trys — susiję su protrūkiais

Penktasis atvejis patvirtintas (Kauno apskrityje) asmeniui, kuris turėjo sąlytį su artimuoju, dalyvavusiu ekskursijoje Išlaužas — Tauragė. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad asmuo jaučia koronavirusui būdingus simptomus. Tai antrinis atvejis, siejamas su šiuo protrūkiu. Šiuo metu nustatyti jau septyni atvejai, susiję su šiuo židiniu, įskaitant patvirtintą vakar.

Šeštasis iš per vakar patvirtintų atvejų siejamas su protrūkiu UAB "Kauno autobusai". COVID-19 patvirtinta asmeniui, kuris turėjo sąlytį su šios įmonės darbuotoju. Šis atvejis simptominis — žmogus jaučia infekcijai būdingus simptomus. Išsiaiškinta, kad didelės rizikos sąlytį turėjo su vienu žmogumi.   

Septintasis atvejis (Kauno apskritis) siejamas su šeiminiu protrūkiu —  susirgo asmuo, turėjęs sąlytį su jau patvirtintu COVID-19 atveju. Nustatyta, kad žmogui yra pasireiškę koronavirusui būdingi simptomai. Sąlytį, pirminiais duomenimis, turėjo devyni asmenys.   

Aštuntasis atvejis registruotas Kauno apskrityje. COVID-19 patvirtinta asmeniui, turėjusiam kontaktą su užsikrėtusiuoju COVID-19. Koronavirusui būdingų simptomų asmuo nejaučia, tirtas profilaktiškai dėl turėto sąlyčio.

Dviejų asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios

Devintasis atvejis (registruotas Klaipėdos apskrityje) — COVID-19 patvirtinta asmeniui, kuriam koronavirusui būdingi simptomai pasireiškė liepos 24 dieną. Sąlytis nustatytas su trimis asmenimis. Užsikrėtimo aplinkybės, pirminiais duomenimis, nėra žinomos. 

Kaip užsikrėtė dar vienas žmogus Kauno apskrityje taip pat šiuo metu nėra aišku. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad žmogus kontaktų su patvirtintais COVID-19 atvejais neturėjo, į užsienį išvykęs nebuvo. Testas koronavirusinei infekcijai nustatyti atliktas dėl jaučiamų infekcijai būdingų simptomų.  

Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2120 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 382 asmenų, 1645 — pasveiko, 144 žmonės yra izoliacijoje.

Laboratorijose buvo ištirta 1390 mėginių per dieną. Nuo tyrimų pradžios buvo atlikti 527 729 testai. Nuo birželio 1 dienos užfiksuoti 108 įvežtiniai atvejai.

Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
© Sputnik
Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2558)
Medikė laiko vakciną AstraZeneca

Lietuvos profesorius papasakojo, kaip vakcinacija paveikia užkrėtimą COVID-19

(atnaujinta 16:59 2021.05.07)
Remdamasis britų tyrimu, Čaplinskas pažymėjo, kad vakcinuotas asmuo, kuris vis dėlto užsikrečia koronavirusu, turi daug mažesnę riziką perduoti virusą šeimos nariams

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas papasakojo, kad vakcinos nuo koronaviruso apsaugo ir neskiepytus namų ūkio narius.

Savo Facebook paskyroje jis papasakojo apie Britanijoje atliktą tyrimą.

"Paskiepytam asmeniui, kuris vis dėlto užsikrečia koronaviruso infekcija, yra daug mažesnė rizika perduoti virusą namų ūkio nariams palyginti su nevakcinuotu COVID-19 pacientu, nustatė didelis JK atliktas tyrimas", — parašė profesorius.

Mokslininkai ištyrė daugiau nei 365 tūkst. šeimų, kuriuose buvo sergančių COVID-19 infekcija, įskaitant daugiau nei 24 tūkst. namų ūkių, kuriuose koronaviruso indekso atvejis (pirmasis užsikrėtęs namų ūkio asmuo) buvo tas, kuris gavo bent vieną Pfizer/BioNTech arba AstraZeneca vakcinos dozę.

"Kai pirmoji dozė buvo sušvirkšta mažiausiai prieš 21 dieną (4107 tirtų namų ūkių), viruso perdavimo rizika nuo skiepytų asmenų jų namų ūkio nariams buvo 40–50 proc. mažesnė nei nuo neskiepytų COVID-19 pacientų. Abiejų vakcinų poveikis buvo panašus ir pradėjo ryškėti praėjus maždaug 14 dienų po pirmosios skiepo dozės", — sakoma tyrime.

Čaplinskas pabrėžė, kad tai rodo, jog vakcinos ne tik apsaugo nuo užsikrėtimo paskiepytą asmenį ar sumažina jo galimos infekcijos sunkumą, bet ir sumažina tikimybę perduoti infekciją artimų kontaktų metu.

Lietuvoje jau nustatyta daugiau nei 255 tūkst. COVID-19 atvejų, beveik 230 tūkstančių žmonių pasveiko, o daugiau nei ė tūkst. pacientų mirė. Visiškai paskiepyti jau daugiau nei 367 tūkst. gyventojų.

Šalyje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas Lietuvoje. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Krėpšta: vakcinų nuo COVID-19 nebetrūksta, dabar kritiškai svarbi registravimo sistema
Lietuvoje nuo COVID-19 vakcinuotas pirmasis milijonas gyventojų
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Gegužės 8-oji

Kokia šiandien diena: gegužės 8-osios šventės

(atnaujinta 16:45 2021.05.07)
Šią dieną 1886 metais Atlantoje (JAV) pradėta prekiauti daktaro Džono S.Pembertono išradimu — gaivinančiu gėrimu "Coca Cola"

Gegužės 8-oji yra 128-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 237 dienos

Šiandien saulė teka 05:28val., leidžiasi 21:03 val., dienos ilgumas 15.35 val.

Vardadienį švenčia Stanislovas, Viktoras, Džiugas, Audrė, Mykolas, Stasys.

Šv. Stanislovas, Cibulinis

Šią dieną senoliai laikė tinkamiausia diena sodinti svogūnus ir sėti žirnius. Kad svogūnai būtų geri, juos sodindavo tuomet, kai danguje kartu nebūna saulės ir mėnulio – t.y., arba anksti ryte, kai dar saulė nepatekėjusi arba vėlai vakare, kai dar nespėja pasirodyti mėnulis.

Šią dieną bičių augintojai spėdavo, koks šiemet bus medus. Jei diena giedra, saulėta – bus daug medaus, jei apsiniaukusi – mažai.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei ši diena sutapatinta su Šv. Stanislovo varduvėmis. Šv. Stanislovas Kostka (1550-1568) gimė lenkų didikų šeimoje. Kai Stanislovui sukako 14 metų, jis pradėjo lankyti Vienoje atidarytą jėzuitų kolegiją. 1565 m. gruodį Stanislovas stipriai susirgo ir prašė jam pakviesti kunigą, tačiau kunigo jam nepakvietė. Stanislovas daug meldėsi. Tuomet jam pasirodė šv. Barbora ir švč. mergelė Marija su Kūdikėliu ant rankų. Stanislovas pasveiko. Tačiau būdamas 18-os vėl susirgo ir mirė per Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę.

Dar vienas šv. Stanislovas buvo Krokuvos vyskupas, turėjęs galių gydyti žmones, prikelianti juos iš mirusiųjų.

Lietuvos muitinės įkūrimo diena

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas skelbia, kad gegužės 8-oji yra Muitinės profesine švente. Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad ši data laikoma Lietuvos muitinės įkūrimo diena. 1919 m. gegužės 8 d. įsigaliojo Laikinieji Lietuvos muitinių įstatai.

Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena

Gegužės 8-ąją minima Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena.

Lietuvos prezidentas ir kiti valstybės asmenys šią dieną tradiciškai aplanko Antakalnio kapinėse pastatytus memorialus 1941-1945 metais žuvusiems kariams.

Tulpių žydėjimo šventė

Kasmet pražydus tulpėms, apytikriai antrąjį gegužės šeštadienį, Lietuvoje švenčiama Tulpių žydėjimo šventė. 

Lietuvos istorijoje

1846 metais gimė Stanislava Medekšaitė-Paškevičienė, prozininkė, publicistė. Mirė 1933 m.

1912 metais gimė literatūros tyrinėtojas Marcelinas Ročka. Mirė 1983 m.

1914 metais Vilniuje gimė prancūzų rašytojas Romenas Gari. Mirė 1980 m.

Pasaulio istorijoje

1847 metais Robertas Tompsonas užpaentavo guminę padangą.

1852 metais Londono sutartimi, kurią pasirašė Didžioji Britanija, Rusija, Prūsija, Austrija, Švedija ir Prancūzija, buvo garantuotas Danijos vientisumas.

1886 metais Atlantoje (JAV) pradėta prekiauti daktaro Džono S.Pembertono išradimu — gaivinančiu gėrimu "Coca Cola".

1902 metais Martinikos saloje išsiveržus ugnikalniui, žuvo 30 tūkst. gyventojų.

1921 metais Švedijoje panaikinta mirties bausmė.

1945 metais Antihitlerinės koalicijos pergalės diena. Europoje oficialiai baigėsi II-asis Pasaulinis karas.

1984 metais TSRS paskelbė nedalyvausianti Los Andželo vasaros olimpinės žaidynėse.

1995 metais beveik 80 valstybių vadovai dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje Paryžiuje, pažymint II pasaulinio karo pabaigos Europoje metines.

2009 metais per automobilių katastrofą netoli Sankt Peterburgo žuvo garsi rusų balerina Ninel Kurgapkina, kuriai buvo 80 metų. TSRS liaudies artistė Kurgapkina gimė 1929 m.

2012 metais tapybos meistro Marko Rotko saulėlydžio spalvų paveikslas tapo brangiausiu šiuolaikinio meno kūriniu, kuris buvo parduotas už 86,9 mln. dolerių itin pelningame "Christie's" aukcione Niujorke.

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai