Mergina su medicinine kauke

Vyriausybė perspėja apie atsakingas keliones: tarp paveiktų šalių gali atsidurti Lenkija

(atnaujinta 16:26 2020.08.03)
Pažymima, kad paveiktomis teritorijomis laikomos šalys, kuriose sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Dėl Europoje augančio COVID-19 užsikrėtimų skaičiaus, žmonės, ketinantys vykti į užsienį, raginami labai atsakingai įvertinti situaciją, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

"Keliaujantys žmonės turėtų susipažinti su konkrečios užsienio valstybės reikalavimais atvykstant į šalį, kokių papildomų dokumentų gali reikėti. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad sergamumo situacija gali pasikeisti labai greitai ir tai gali lemti būtinų apribojimų tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvoje atnaujinimą", — teigia premjero patarėjas, Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys.

Jo teigimu, siekiama, kad dėl didėjančio užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiaus Europoje Lietuvos piliečiai patirtų kuo mažiau nepatogumų, todėl šalių, iš kurių grįžus privalu izoliuotis, sąrašas atnaujinamas tik kartą per savaitę.

Avifaviras
Фото: Российский фонд прямых инвестиций (РФПИ)

"Tačiau, kaip ir iki šiol, geriausias draudimo nuo naujojo koronaviruso „polisas“ yra kiekvieno iš mūsų budrumas", — sakė jis.

Pažymima, kad paveiktomis teritorijomis laikomos šalys, kuriose sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Užsienio šalių piliečiams, atvykstantiems iš šalių, kur sergamumo rodiklis viršija šį skaičių, privaloma 14 dienų izoliacija, o atvykusiems iš trečiųjų šalių, kurios įtrauktos į paveiktų šalių sąrašą yra privaloma ir izoliacija, ir tyrimas dėl koronaviruso infekcijos. 

Pirmadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2120 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 382 asmenų, 1645 — pasveiko, 144 žmonės yra izoliacijoje.

Tegai:
koronavirusas, Vyriausybė, keliautojai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose — tik su apsauginėmis veido kaukėmis
"Vakcinų lenktynės": Vakaruose kaltina Rusiją
Vilnius

Lietuvoje 40 COVID-19 atvejų siejami su židiniais

(atnaujinta 12:47 2020.09.18)
Iš viso Lietuvoje patvirtinti 3565 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1283 asmenys, 2181 — pasveiko

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 61 koronaviruso (COVID-19) atvejis, apie tai pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Iš viso šalyje patvirtinti 3565 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1283 asmenys, 2181 — pasveiko.

Naujausiais duomenimis, 22 iš jų registruoti Vilniaus, 13 Kauno, 11 Šiaulių, 8 Telšių, 4 Panevėžio, 2 Klaipėdos bei 1 Marijampolės apskrityse.

Po kontakto su sergančiaisiais, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 45 asmenys. 15 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko. Be to, per praėjusią parą Panevėžio apskrityje registruotas vienas įvežtinis atvejis iš Didžiosios Britanijos. 

40 atvejų siejama su židiniais

5 koronaviruso atvejai patvirtinti Radviliškio ligoninėje. Visi asmenys yra darbuotojai. Vakar NVSC gavo informaciją apie dar 23 teigiamus testų COVID-19 nustatyti rezultatus. Asmenys informuoti, tačiau epidemiologinė diagnostika vis dar vykdoma, šie atvejai į statistiką bus įtraukti rytoj. Savo ruožtu, NVSC nurodė ligoninei į įstaigą nepriimti naujų pacientų, NVSC specialistai tęsia darbą šioje įstaigoje. 

Kauno apskrityje registruoti 5 atvejai, siejami su židiniu Raseinių ligoninėje. Iš šių asmenų 3 yra darbuotojai, 2 — antriniai kontaktai. Vertinama, kad iš viso su protrūkiu siejami 7 COVID-19 atvejai.

4 vakarykštę parą Vilniaus apskrityje registruoti atvejai siejami su Vilniaus Gabijos progimnazija. Vienas iš šių asmenų yra Gabijos progimnazijos, kitas — Vilniaus "Vyturio" pradinės mokyklos mokinys ir 2 šeimų nariai. Gabijos progimnazijoje besimokantis vaikas buvo izoliuotas, todėl naujų kontaktų nenustatyta, o "Vyturio" pradinėje mokykloje vaikas užkrečiamuoju periodu nebuvo, tad darbas šioje ugdymo įstaigoje vyksta įprastai. Iš viso šiuo metu nustatyta 19 susijusių atvejų.

2 atvejai Panevėžio apskrityje yra siejami su šeimos švente. Iš viso, vertinama, kad susiję yra 11 atvejų.

1 vakar registruotas koronaviruso atvejis Kauno apskrityje siejamas su židiniu Raseinių policijoje. Asmuo nėra įstaigos darbuotojas. Šiuo metu turimais duomenimis, iš viso su protrūkiu siejami 27 koronaviruso atvejai.

Dar 1 atvejis Kaune yra siejamas su transporto įmone. Tai jau 34-asis susijęs susirgimas.

Taip pat 1 atvejis, praėjusią parą registruotas Šiauliuose, siejamas su Šiauliuose veikiančia siuvimo įmone. Šiuo metu registruoti 45 su šiuo židiniu susiję atvejai.

Vilniuje vakarykštę parą patvirtintas 1 atvejis, siejamas su šeimos švente. Iš viso su židiniu yra susijęs 9 atvejai.

Dar 1 atvejis Vilniuje registruotas susirgimas, siejamas su Vilniaus senamiestyje įsikūrusiu baru. Asmuo, vertinama, užsikrėtė namų aplinkoje nuo bare dirbančio asmens. Tai 3-asis susijęs susirgimas.

Taip pat vakar registruoti 7 nauji židiniai: 3 Vilniaus apskrityje, 2 Telšių, po 1 — Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.

4 atvejai, Vilniaus apskrityje nustatyti vakarykštę parą, yra siejami su mokėjimų apdorojimus vykdančia įmone. Iš viso registruoti 5 COVID-19 atvejai. Pirmojo asmens užsikrėtimo aplinkybės nenustatytos.

Dar 4 nauji COVID-19 atvejai Vilniuje, vertinama, yra susiję su ledo ritulio treniruote ir varžybomis. Iš viso registruoti 5 su židiniu susiję atvejai.

5 atvejai Telšių apskrityje yra siejami su protrūkiu Mažeikių rajono savivaldybėje. 2 iš šių asmenų yra darbuotojai, kiti — susiję asmenys. Vienas iš šių asmenų yra Mažeikių "Ventos" progimnazijos mokinys, kuris mokykloje užkrečiamuoju periodu nebuvo, tad kontaktų nenustatyta, darbas ugdymo įstaigoje vyksta įprastu režimu. Iš viso registruoti 6 su židiniu susiję atvejai.

Dar 3 nauji koronaviruso atvejai siejami su asmenine švente Plungės rajone. Iš viso su židiniu siejami 5 atvejai.

Taip pat naujas židinys registruotas Švenčionių rajone. Čia COVID-19 patvirtinta Švenčionių profesinio rengimo centro darbuotojui, kuris kontakto su mokiniai neturi. Iš viso iki šiol registruoti 2 susiję atvejai. Abu asmenys yra darbuotojai, neturintys tiesioginio kontakto su mokiniais.

Tuo tarpu, Šiaulių apskrityje židinys registruotas Kelmės ligoninėje. Praėjusią parą COVID-19 patvirtintas šios įstaigos darbuotojui. Izoliuoti 4 medikai.

1 naujas atvejis siejamas su židiniu Biržuose veikiančioje draudimo kompanijoje. Iš viso registruoti  2 susiję atvejai.

Be to, dar 5 asmenys, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, tačiau atvejai, šiuo metu turimais duomenimis, nepriskiriami infekcijos židiniams.

15 asmenų užsikrėtimo aplinkybės neaiškios

Šiuo metu epidemiologams dar nepavyko nustatyti, kaip užsikrėtė 15 asmenų. Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo.

Specialistai nagrinėja šių užsikrėtusiųjų maršrutus, tad statistika dar gali keistis, jei būtų rastos sąsajos tarp atskirų atvejų.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Atkreiptas dėmesys, kad vienas iš šių asmenų yra mokytojas, dirbantis dvejose mokyklose — Marijampolės Petro Armino progimnazijoje ir Marijampolės Marijonų gimnazijoje. Šiose ugdymo įstaigose izoliuoti 276 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys. Izoliuoti mokiniai ugdomi nuotoliniu būdu.

Taip pat vienas asmuo, kurio užsikrėtimo aplinkybės nenustatytos, yra Klaipėdos licėjaus mokinys. Nustatyta, jog didelės rizikos sąlytį turėjo 15 bendraklasių. Izoliuoti mokiniai ugdomi nuotoliniu būdu.

Be to, 2 asmenys, kurių užsikrėtimo aplinkybės nenustatytos, yra Kauno lopšelio-darželio "Spindulėlis" ir Kauno "Aleksoto" darželio-lopšelio darbuotojai. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas, nustatinėjami kontaktai.

Taip pat vienas asmuo, kuriam COVID-19 patvirtinta vakar, yra Kauno Vytauto Didžiojo (VDU) studentas. Nustatyti 2 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys. 

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Brangioji kaukė: nauji ir seni COVID-19 apribojimai skirtingose šalyse
Lietuvos ir Lenkijos SAM vadovai įsipareigojo kartu toliau kovoti su COVID-19 plitimu
Radviliškio ligoninėje nustatyti dar 23 COVID-19 atvejai
Šunys narve

Dėl galimos korupcijos VMVT, Žemės ūkio ministerija kreipėsi į STT

(atnaujinta 11:55 2020.09.18)
Pabrėžiama, kad atlikti tyrimą prašoma dėl šios tarnybos veiksmų, siekiant išsiaiškinti galimas nusikalstamas veikas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) su prašymu įvertinti situaciją, susijusią su galima korupcija Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT), teigiama ministerijos pranešime.

Šunys gyvūnų prieglaudos aptvare, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Евгений Биятов

Atlikti šį tyrimą prašoma dėl šios tarnybos veiksmų, siekiant išsiaiškinti galimas nusikalstamas veikas.

Pranešime teigiama, kad ŽŪM į STT kreipėsi atsižvelgdama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, jog VMVT vadovybė ir darbuotojai, susidūrę su žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veisyklose faktais, privačių asmenų bei nevyriausybinių organizacijų apie tokius faktus pranešimais, nereaguodavo ir neinicijuodavo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatytos gyvūnų perdavimo globėjui ir konfiskacijos procedūros.

"Anot pranešimų, VMVT taip pat galimai neužtikrino nelegalaus gyvūnų augintinių veisimo ir prekybos kontrolės bei nekontroliavo nelegalaus gyvūnų augintinių įvežimo į Lietuvą", — rašoma pranešime.

2020 metų rugsėjo 11 dieną Žemės ūkio ministerija jau yra sudariusi komisiją, skirtą įvertinti VMVT veiklą, procedūras ir procesus tiriant pranešimus, skundus, vykdant patikrinimus gyvūnų gerovės klausimais.

Tegai:
Žemės ūkio ministerija (ŽUM), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), gyvūnai
Dar šia tema
"Gelbėkime gyvūnus iš pragaro": Vilniuje surengtas gyvūnų teisių apsaugos mitingas
Pranešta, kad šalyje tiriant gyvūnų gerovės pažeidimus pasitvirtino iki 50 proc. pranešimų
Baltarusijos protestuotojų palaikymo akcija Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?

(atnaujinta 12:43 2020.09.18)
Pastaruoju metu įtampa Europos santykiuose su Rusija auga. Pasekmės Lietuvai gali būti liūdnos

Vakarai su dideliu nerimu laukė Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikimo. Buvo sakoma, kad Aleksandras Lukašenka ketina atiduoti/parduoti savo šalį Vladimirui Putinui, ir tuoj įvyks anšliusas — beliko duoti įsakymą Rusijos "žaliesiems žmogeliukams", kurie jau Baltarusijoje.

Susitikimas praėjo ramiai. Nebuvo net kalbos, pavyzdžiui, apie bendrą valiutą. Dar daugiau — Rusija atitraukė rezervą, kuris buvo paruoštas padėti kaimyninės šalies teisėsaugos institucijoms. Tačiau isterija Europoje tęsiasi — Maskva raginama nesikišti į Baltarusijos reikalus, bet tuo pat metu vadinamasis ES užsienio reikalų ministras Žozepas Borelis pareiškia, kad Lukašenka — neteisėtas prezidentas.

Kitaip tariant, ES reikalauja iš Rusijos palikti ramybėje Minską, bet pati tuo pat metu elgiasi priešingai ir daro tai labai agresyviai. Dar daugiau "stebuklų" istorijoje su Aleksejaus Navalno "apnuodijimu".

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas (tai yra, ne šiaip sau žmogus iš niekur) sako, kad iki opozicionieriaus išvykimo į Vokietiją jokių nuodų jo organizme nebuvo. Tačiau prieš jo žodį — Angelos Merkel žodis. Išeitis paprasta — Vakarai turėtų pateikti akivaizdžius savo tiesos įrodymus, kad Maskva būtų priremta prie sienos.

Bet jų niekas nepateikia, ir paprastai santūrus ir korektiškas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vis dažniau daro itin kietus pareiškimus dėl europinių partnerių elgesio. Tai reiškia, kad Europos santykiai su Rusija staiga pajudėjo "žaidimo be taisyklių" link, ir tai yra blogas ženklas, nes toks žaidimas turi neigiamų pasekmių visiems jo dalyviams, ir kuo jis kietesnis — tuo jos blogesnės.

Šiame kontekste kyla natūralus klausimas: europiečiai, pirmiausia vokiečiai, išprotėjo (nes tik beprotis gali savo iniciatyva dėl labai abejotinų priežasčių pradėti kryptingai žlugdyti strateginio bendradarbiavimo — taip pat energetikos srityje — su viena iš pagrindinių pasaulio valstybių pagrindus)?

Ne, jie neišprotėjo. Tiesiog pagalvokite, ką primena jų elgesys. Teisingai — amerikiečių, kurie pastaruoju metu ignoruoja bet kokias taisykles ir tiesiog daro, ką nori, stilių. Todėl galima daryti prielaidą, kad tam tikros jėgos Vašingtone (vadinamieji demokratai-globalistai-atlantistai) užvirė košę iš Baltarusijos revoliucijos, Navalno "apnuodijimo", "Šiaurės srauto 2", sankcijų ir taip toliau, kuri iš esmės yra jų galimybių maksimumas (kovos pikas), siekiant galutinai ir negrįžtamai supriešinti Europą — pirmiausia Vokietiją — su Rusija.

Tik įsivaizduokite, kokie turėjo būti panaudoti svertai, kad Merkel padarytų pareiškimą dėl "neabejotino Navalno apnuodijimo", pastačiusį Berlyną į labai nepatogią padėtį, iš kurios bus sunku išsisukti ne tik jam, bet ir visai Europos Sąjungai.

Galutinis šio "mūšio dėl Europos" rezultatas, kaip teigia ekspertai, dar nėra aiškus — antirusiškas spaudimas jai didžiulis, bet, pavyzdžiui, Austrija pasakė, kad skubėti Navalno ir "Šiaurės srauto" atveju nereikia. Kitaip tariant, Senajame žemyne dar yra rimtų jėgų, kurios pasiruošusios pabandyti pasipriešinti tiems, kas nori nuleisti geležinę uždangą tarp jo ir Rusijos. Kas laimės — pažiūrėsime.

Ką šiuo atveju svarbu suprasti Lietuvai? Ji yra "Baltarusijos režimo" ir "Rusijos imperializmo" kritikų priešakyje. Kitaip tariant, aktyviai prisideda prie įtampos Europos santykiuose su Maskva didinimo. Tačiau apie galimas tokios politikos pasekmes, kaip visada, negalvojama.

Yra senas geras posakis: kai ponai mušasi, cholopų kuodai traška. Kitaip sakant, jeigu tarp ES ir Rusijos paaštrės sankcijų karas, labiausiai nukentės mažosios bloko valstybės, kurios sistemiškai yra ne tokios atsparios nuostoliams kaip didžiosios. Ir reikia suprasti, kad Maskvos atsakas Baltijos valstybėms gali būti žymiai skaudesnis nei Minsko.

Papildomas skambutis Lietuvai yra tas, kad konkrečiai jos neigiamas įvaizdis įsitvirtino rusiškame politiniame ir informaciniame diskurse. Pavyzdžiui, Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, komentuodamas įvykius Baltarusijoje, pareiškė: "Jokiems amerikiečiams, lietuviams, lenkams, vokiečiams kištis mes neleisime". Tai yra, lietuviai iš karto po amerikiečių.

O prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė taip: "Mūsų kaimynai lietuviai, mano nuomone, peržengė jau visas padorumo ribas. Turime tvirtą pagrindą manyti, kad jie su ponia Svetlana Tichanovskaja dirba visai nedemokratiniais metodais ir metodais, kuriuose matyti nepagarba Baltarusijos Respublikos suverenitetui".

Kitaip sakant, Lietuva ES priešpriešos su Rusija kontekste gali nukentėti ne tik kaip maža valstybė, bet ir kaip viena iš pagrindinių šios priešpriešos iniciatorių ir aktyviausių jos dalyvių, įskaitant Baltarusijos kryptį. Tačiau politinis šalies elitas apie tai greičiausiai net negalvoja. Nėra laiko nerimauti dėl nacionalinių interesų ir vertinti rizikas šalies ūkiui — svarbiausia vykdyti "didžiojo brolio" įsakymą.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad tam tikros jėgos (greičiausiai Amerikoje) metė į mūšį dėl Europos praktiškai visus įmanomus politinius, ekonominius ir informacinius rezervus. Dėl to įtampa pastarosios santykiuose su Rusija artėja prie pavojingos ribos. Peržengus ją, "belaisvių niekas neims", ir labiausiai šiame žaidime be taisyklių gali nukentėti tokios mažos ir aklai svetimą užsakymą vykdančios valstybės kaip Lietuva.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Rusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos žvalgyba: JAV atlieka pagrindinį vaidmenį dabartiniuose Baltarusijos įvykiuose
Lukašenka Lietuvą, Lenkiją ir Čekiją pavadino "JAV satelitais"
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas: vystysis kartu ir "padės" Baltarusijai
Lukašenkos padėjėjas Lietuvos deputatus pavadino "beprincipiais veidmainiais"