Saulės baterijų montavimas, archyvinė nuotrauka

Klimato kaitos programai įgyvendinti skirtas 170 mln. eurų biudžetas

Вidžiausia suma – daugiau kaip 52 mln. eurų – skiriama energijos vartojimo efektyvumo didinimui

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Šiais metais suplanuotos Klimato kaitos programos lėšos naujoms priemonėms įgyvendinti siekia 170,7 mln. eurų, praneša Aplinkos ministerija.

Šią sumą sudaro planuojamos už apyvartinius taršos leidimus gauti lėšos – 80 mln. eurų, bei praėjusio laikotarpio nerezervuotų lėšų likutis – 90,7 mln. eurų.

Siekiant užtikrinti efektyvų šių lėšų panaudojimą, Aplinkos ministerija metų pradžioje pakvietė suinteresuotas ministerijas teikti pasiūlymus priemonių finansavimui iš Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, kartu į derinimo procesą įtraukiant ir socialinius partnerius.

Daugiau kaip 52 mln. eurų. skiriama energijos vartojimo efektyvumo didinimui. Tai apima individualių gyvenamųjų namų, daugiabučių, visuomeninės bei gamybinės paskirties ir viešųjų pastatų modernizavimą bei mažąją renovaciją. 

Nuo šių metų balandžio 20 dienos iki gegužės 19 dienos gyvenamųjų namų atnaujinimui buvo gauti 732 gyventojų prašymai ir skirta 6,3 mln. eurų. Dėl didelio gyventojų aktyvumo, buvo priimtas sprendimas priemonei skirti papildomą finansavimą – 1 mln. eurų. Gyventojai prašymus gali teikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai iki rugsėjo 1 dienos.

Atsinaujinančių energijos išteklių (tokių kaip saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro) panaudojimo skatinimui bei aplinkai palankių technologijų diegimui šiemet skirta 115,1 mln. eurų. 

Siekiant paskatinti individualių namų savininkus diegti atsinaujinančius energijos išteklius, buvo skirta 3 mln. eurų taršių katilų keitimui į šilumos siurblius: oras-vanduo, žemė-vanduo, vanduo-vanduo arba biokuro katilus. Pirmojo kvietimo metu pateikti 769 prašymai už 2,44 mln. eurų, o papildomo kvietimo metu nuo rugpjūčio 17 d. iki rugsėjo 14 d. teikti prašymus galės ne tik individualių namų savininkai, bet ir daugiabučių gyventojai. 

Šiais metais finansuojamos net 6 priemonės, skirtos sumažinti taršai transporto sektoriuje. Tokių priemonių pavyzdys yra šių metų rugpjūčio 3 d. APVA paskelbtas kvietimas teikti paraiškas miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui bei alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrai. Tam iš Klimato kaitos programos skirta 35 mln. eurų.

Gyventojai taip pat gali gauti finansinę paramą savo transporto priemonės atnaujinimui. Nuo šių metų balandžio 20 d. skiriama kompensacinė išmoka elektromobiliams įsigyti – 2000 eurų perkant naudotą elektromobilį ir 4000 eurų įsigyjant naują.

Atidavę sunaikinti senus taršius automobilius jų savininkai gali teikti prašymą 1000 eurų kompensacinei išmokai, kurią galės panaudoti įsigyjant mažiau taršius automobilius ar kitas transporto priemones: dviračius, elektrinius paspirtukus ir kt. Šiam tikslui skirta 10 mln. eurų.

Tegai:
klimato kaita
Dar šia tema
Ekspertas papasakojo apie klimato įtaką koronavirusui
Paskaičiuota būsima birželio klimatinė norma: Lietuva nuo klimato kaitos niekur nepabėgs
Internetas, archyvinė nuotrauka

Beveik penktadalis Lietuvos namų ūkių dar neturi prieigos prie interneto

(atnaujinta 14:06 2020.09.26)
Tyrimas rodo, kad mieste interneto prieigą namuose turi 84 proc. namų ūkių, o kaime — 78 proc.

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Antrąjį šių metų ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 77 proc., interneto prieigą — 82 proc. namų ūkių, tai tiek pat kaip 2019 metais, praneša Statistikos departamentas.

Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo atitinkamai 80 ir 84 proc. namų ūkių, kaime — 70 ir 78 proc.

Iš namų ūkių su vaikais kompiuterius namuose turėjo 97 proc., interneto prieigą — 99 proc., be vaikų — atitinkamai 70 ir 77 proc.

Beveik visi namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. 78 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių naudojosi plačiajuosčiu laidiniu ar belaidžiu fiksuotu ryšiu, 66 proc. — mobiliojo ryšio tinklais.

2020 metais internetu naudojosi 83 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (2019 metais — 82 proc.).

Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 99 proc., iš 65–74 metų amžiaus — 46 proc. Palyginti su praėjusiais metais, 6 proc. punktais padaugėjo vyresnio (65–74 metų) amžiaus gyventojų, besinaudojančių internetu.

Internetas daugiausia buvo naudojamas informacijos paieškai, ryšiams, laisvalaikiui ir bankininkystei.

E. prekyba per paskutinius 3 mėnesius asmeniniais tikslais naudojosi 42 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. Dauguma, arba 77 proc. asmenų, pirkusių prekes ar paslaugas internetu, per 3 mėnesius atliko iki 5 užsakymų, 73 proc. e. prekybos vartotojų per 3 mėnesius išleido iki 300 eurų. Dažniausiai internetu buvo perkami drabužiai ir avalynė, kosmetika, vaistai ir vitaminai, buitinė technika ir elektronika.

Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti 2020 m. balandžio–liepos mėn. apklausus 4 773 16–74 metų amžiaus asmenis, atsitiktinai atrinktus iš Gyventojų registro.

Tegai:
internetas, statistika, tyrimas
Turistai

Kokia šiandien diena: rugsėjo 27-osios šventės

(atnaujinta 23:41 2020.09.26)
Nuo rugsėjo 27 dienos iki metų galo lieka 95 dienos; savo vardadienius švenčia Damijonas, Daugilė, Kęstgaila, Kęstgailė, Kovaldas, Vicentas

Rugsėjo 27 yra 270-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 271-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 95 dienos.

2020 metų rugsėjo 27 dieną saulė teka 07:11, leidžiasi 19:09, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Šią dieną minima Pasaulinė turizmo diena

Tarptautinė turizmo organizacija paskelbė rugsėjo 27 dieną Pasauline turizmo diena 1979 metais.

Ši diena švenčiama siekiant visame pasaulyje paskatinti turizmą, užmegzti kultūrinius ryšius. Įvairiose šalyse šią dieną rengiami festivaliai, organizuojami turistiniai maršrutai.

Taip pat minima Pasaulinė kurčiųjų diena

1951 metais Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas.

Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 metais buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L'Epė. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 metais. Jį sudarė 300 simbolių.

Lietuvos socialinių darbuotojų diena

Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 dieną šalyje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena.

Šventės data pasirinkta atsižvelgus į tai, kad rugsėjo mėnesį 1993 metais įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas.

Lietuvoje socialinį darbą dirba apie 6 tūkst. žmonių. Socialiniai darbuotojai dirba sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo įstaigose, teisėsaugos institucijose.

Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990–1991 metai. Tuo metu šalyje pradėjo lankytis pirmieji socialiniai darbuotojai iš užsienio. Jie rengė seminarus socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemų darbuotojams. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos interneto svetainė

Savo vardadienius šiandien švenčia Damijonas, Daugilė, Kęstgaila, Kęstgailė, Kovaldas, Vicentas.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1540 metais popiežius įteisino Jėzaus draugiją.

1601 metais gimė vienas galingiausių monarchų Europoje — Prancūzijos karalius Liudvikas XIII.

1825 — Anglijoje pradėjo veikti pirmasis pasaulyje geležinkelis.

1854 metais įvyko pirmoji didelė katastrofa Atlanto vandenyne — nuskendo garlaivis "Arctic" su 300 keleivių ir įgulos narių.

Šią dieną 1939 metais po 19 dienų trukusio pasipriešinimo Lenkija pasidavė Vokietijai.

1922 metais po pirmojo steigiamojo susirinkimo įkurtas Lietuvos bankas.

1927 — pasirašytas Lietuvos konkordatas su Vatikanu.

1940 metais Vokietija, Italija ir Japonija pasirašė 10-ties metų karinį ir ekonominį paktą.

1993 — Abchazijos sukilėliai Gruzijoje užėmė Suchumį.

1996 metais Talibano sukilėliai užėmė Afganistano sostinę Kabulą.

Šią dieną 1997 metais pirmą kartą pasibaigus karo veiksmams Bosnijoje ir Hercegovinoje atnaujintos televizijos transliacijos.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai