Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų Javelin siuntą iš JAV

Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų "Javelin" siuntą JAV

(atnaujinta 15:07 2020.08.05)
Lietuva per artimiausią dešimtmetį iš Jungtinių Amerikos Valstijų planuoja įsigyti raketų už 104 mln. JAV dolerių

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvai perduotos papildomos prieštankinių sistemų "Javelin" raketos, apie tai pranešė Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Prieštankinių sistemų raketos gautos su JAV parama, kurių vertė siekia virš 31 mln. JAV dolerių.

Литва получила дополнительные Javelin
Lietuvai perduotos papildomos prieštankinių sistemų "Javelin" raketos.

Lietuva per artimiausią dešimtmetį iš Jungtinių Amerikos Valstijų planuoja įsigyti raketų už 104 mln. JAV dolerių, iš kurių 13 mln. JAV dolerių sutartis buvo pasirašyta 2019 metų pabaigoje. Šiomis sistemomis bus papildomai aprūpinti šalies kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniai.

"Vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistema "Javelin" yra modernus ginklas, galintis naikinti šiuolaikinius tankus su reaktyviniais šarvais dieną ir tamsiu paros metu 75 m – 2,5 km atstumu. Sistema veikia "iššoviau-pamiršau" principu: kariui užfiksavus taikinį ir iššovus, raketa pati valdo save skrydžio iki taikinio metu. Tokiu būdu užtikrinamas didesnis karių saugumas, nes raketai skriejant link taikinio, karių komanda gali keisti poziciją", — rašoma pranešime.

"Javelin" kovinė raketa su tandeminiu sprogstamuoju užtaisu gali atakuoti priešininkų tanką tiesiu taikymu arba iš viršaus pakildama iki 150 metrų į aukštį, į pačią pažeidžiamiausią tanko vietą – bokštą. Raketose panaudota "minkšto paleidimo" sistema, kuri raketos variklį užkuria tik raketai palikus paleidimo konteinerį, dėl to sunku nustatyti, iš kur buvo paleista raketa.

Baltijos šalys aktyviai perka karinę techniką, aiškindamos, kad tai susiję su "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad niekas nesiruošia pulti Baltijos regiono, o Vakarų šalys tiesiog naudojasi "Rusijos grėsmės" mitu, kad pritrauktų kuo daugiau karių ir ginklų prie Rusijos sienų.

Kaip interviu Sputnik Lietuva anksčiau pažymėjo ekspertas Ivanas Konovalovas, Baltijos šalys nori išleisti lėšas karinei sferai, nes baiminasi, jog sumažės NATO ir JAV skiriamas finansavimas.

Anot jo, jei Lietuva, Latvija ir Estija sumažins gynybai skiriamą BVP procentą, Vakarų aljansui tai bus patvirtinimas, kad nėra "grėsmės iš Rytų".

 

Tegai:
JAV, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė
Dar šia tema
Pasakos apie Baltarusijos jūrą. Latvija įvertino BelAE taip, kaip nesugebėjo Lietuva
Per penkerius metus JAV skyrė 24 mln eurų aviacijos bazei Šiauliuose
Karo ekspertas: Lietuvai reikia dar vieno poligono tik dėl JAV ir NATO karių poreikių
Nevėžio upė

Aplinkosaugininkai atlieka tyrimą dėl Nevėžyje nugaišusių karšių

(atnaujinta 15:15 2020.09.27)
Departamente pabrėžiama, kad paimti upės vandens mėginiai, renkamos nugaišusios žuvys ir skaičiuojama žala aplinkai

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Panevėžyje, Nevėžio upėje, atliekamas tyrimas dėl pastebėtų negyvų karšių, apie tai pranešė Aplinkos apsaugos departamentas savo Facebook paskyroje.

Pranešimas apie įvykį gautas sekmadienio rytą. Pranešta, kad Nevėžio atkarpoje nuo J. Janonio g. iki Panevėžio rajono ribos pastebėtos negyvos žuvys.

Departamente pabrėžiama, kad išgaišo tik karšiai.

Paimti upės vandens mėginiai, renkamos nugaišusios žuvys ir skaičiuojama žala aplinkai. Daugiau informacijos žadama pateikti pirmadienį po tyrimų rezultatų.

Tegai:
Panevėžys, Nevėžio upė, tyrimas, Aplinkos apsaugos departamentas
Dar šia tema
Bus griežtinami reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje
Šiais metais pažeidėjai valstybei sumokėjo daugiau nei milijoną eurų
Medžiotojai su nelegaliais ginklais Radviliškio rajone patraukė pareigūnų dėmesį
Pneumatinis ginklas, archyvinė nuotrauka

Trakų rajone apšaudyti rinkiminiai plakatai

(atnaujinta 14:55 2020.09.27)
Policininkai mano, kad jie buvo apšaudyti iš pneumatinių ginklų. Pradėta administracinio nusižengimo teisena

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Trakų rajone, transporto stotelės paviljone, rasti apgadinti rinkiminiai plakatai, apie tai pranešė Lietuvos policija.

Ingrida Šimonytė balsų traukime dėl Seimo rinkimų
 
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Šeštadienį, apie 14:10, Rūdiškėse, transporto stotelės paviljone, rasti apgadinti, galimai apšaudyti pneumatiniu ginklu rinkiminiai plakatai.

Šiuo metu policija tiria įvykio aplinkybes. Pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Anksčiau pranešta, kad policija atidžiai stebi, kas vyksta vadinamosiose "probleminėse" rinkimų apylinkėse, kur dažniausiai būna pažeidimų.

Taip pat policija pranešė, kad renka informaciją apie galimą balsų pirkimą.

Tegai:
policija, Seimo rinkimai, Trakų rajonas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Šalčininkų rajone susidūrė du dviratininkai, vienas iš jų žuvo
Panevėžio rajone rastas moters kūnas, įtariamasis sulaikytas
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Makronas paragino Lukašenką pasitraukti prezidento posto

(atnaujinta 15:17 2020.09.27)
Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad jį sužavėjo Baltarusijos protestuotojų drąsa. Jie, pasak Makrono, supranta riziką, kurią prisiima eidami į demonstracijas savaitgaliais

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makonas interviu "Le Journal du Dimanche" pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų.

"Tai, kas vyksta Baltarusijoje, tai valdžios krizė — autoritarinės valdžios, kuri nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. Akivaizdu, kad Lukašenka turi pasitraukti", — sakė Prancūzijos lyderis.

Be to, Makronas pabrėžė, kad jį sužavėjo Baltarusijos protestuotojų drąsa. Jie, pasak prezidento, supranta riziką, kurią prisiima eidami į demonstracijas savaitgaliais. Kiekvieną šeštadienį akcijas rengiančios moterys nusipelno pagarbos, pridūrė Makronas.

Moterų protestas Minske
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, CRK duomenimis, nugalėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus, išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo sklaidyti mitingus ir naudoti jėgą bei specialią įrangą. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeisti šimtai žmonių, tarp jų — per 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, prezidento rinkimai, Baltarusija, Emanuelis Makronas, Prancūzija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
ES ir JAV: tegul Lenkija pati sprendžia savo problemas su Baltarusija
Baltarusijos krovinių išėjimas iš Klaipėdos gali smarkiai paveikti Lietuvos įmones
Ekspertas: su tokia lydere kaip Tichanovskaja Lenkija nori pasipelnyti iš Baltarusijos