Vilnius

Veryga situaciją su COVID-19 Lietuvoje pavadino keliančia nerimą

(atnaujinta 20:12 2020.08.07)
Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas su epidemiologais aptarė galimų kovos su infekcija priemonių sąrašą, įskaitant kaukių dėvėjimą, darbo laiko apribojimus ir higieną

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Lietuvos sveikatos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad koronaviruso plitimo mastai respublikoje kelia nerimą. Pasak jo, artimiausiu metu bus svarstomos papildomos infekcijos kontrolės priemonės.

COVID-19 testas
© Sputnik / Кирилл Каллиников

"Nematome kol kas eksponentinio augimo, ką yra stebėjusios kitos šalys, kuomet prasidėdavo pakartotinis ligos plitimas, bet vis tiek atvejų skaičius beveik kiekvieną dieną yra vis didesnis ir didesnis. Tai verčia sunerimti", — pasakė jis penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Ministras pasakė, kad susitiko su epidemiologais, kad aptartų galimų kovos su koronaviruso plitimu šalyje priemonių sąrašą. Veryga patikino, kad šios priemonės visuomenei jau nėra naujiena.

"Kalbame apie veido apsaugos priemones, tai yra kaukes, darbo laiko ribojimą, žmonių srauto ribojimą, nuotolinį darbą, lankymo ribojimą asmens sveikatos priežiūros ir globos įstaigose, rankų higiena, aplinkos higiena, susibūrimų ribojimas ir sveikatos būklės stebėjimas", — pranešė Veryga.

Anot jo, ateityje šios ir kitos priemonės gali būti taikomos įvairiose viešose šalies vietose, atsižvelgiant į koronaviruso atvejų skaičių. Ministras pridūrė, kad priimant sprendimus dėl priemonių taikymo bus atsižvelgiama į du sergamumo koronavirusu rodiklius — 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir 25 atvejai 100 tūkst.

"Siūloma taikyti labiau lokalizuotas priemonės, nutaikytos į konkrečius miestus, rajonus, sektorius, siūloma priemones taikyti izoliuotai, o ne iš karto visai šaliai", — pareiškė Veryga.

Ministras pažymėjo, kad visi su epidemiologais aptarti pasiūlymai bus analizuojami kitą ar dar kitą savaitę po to, kai jie bus apsvarstyti ministerijose.

Karantinas Lietuvoje buvo panaikintas birželio 17 d. Nuo rugpjūčio pradžios Vyriausybė nusprendė grįžti prie privalomo kaukių nešiojimo. Apribojimai taikomi viešajam transportui, uždaroms prekybos vietoms ir viešiems renginiams. Sporto ir kultūros renginius, taip pat viešojo maitinimo įstaigas galima aplankyti be kaukių.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 2190 koronaviruso atvejų, 81 žmogus mirė. 1665 pacientai pasveiko nuo infekcijos.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau nustatyta daugiau nei 18,9 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 709 tūkstančiai žmonių mirė.

Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
© Sputnik /
Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
Tegai:
COVID-19, Aurelijus Veryga, Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Ekspertas: koronavirusas pakeitė biologinio ginklo sąvoką
Lietuvos ekonomistas neigia antrąją koronaviruso bangą JAV
Šalyje patvirtinti 23 nauji koronaviruso atvejai
Ekologas įvertino Geitso žodžius apie "nelaimę, blogesnę nei koronaviruso pandemija" 
Vestuvės, archyvinė nuotrauka

Koronavirusu užsikrėtusi moteris sudalyvavo anūko vestuvėse ir mirė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Moters giminaičiai tiksliai nenurodė, kokia buvo tiksli senolės mirties priežastis

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtusi moteris mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai sudalyvavo anūko vestuvėse, pranešė "The Sun".

Jaunavedžiai internete paskelbė bendrą nuotrauką su močiute ir vartotojai juos sukritikavo dėl neatsakingo požiūrio į kitų sveikatą.

Gindamasi vyro nuotaka parašė, kad "močiutė stovėjo toli nuo svečių, o paskelbta nuotrauka buvo vienintelė, kurioje jie buvo kartu".

Ji sakė, kad tai buvo paskutinė jų bendra nuotrauka.

Nuotaka nenurodė pagyvenusios moters mirties priežasties, tačiau visi, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, turi izoliuotis, kad būtų išvengta jo plitimo, pažymima straipsnyje.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
NVSC reikalauja skubiai spręsti COVID-19 tyrimų Radviliškyje klausimą
Klaipėdos dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 20-osios šventės

(atnaujinta 09:12 2020.09.19)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų gali lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 20 yra 263-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 264-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 102 dienos.

2020 metų rugsėjo 20 dieną saulė teka teka 07:00, leidžiasi 19:24, dienos ilgis — 12 val. 24 min.

Herkaus Manto sukilimo diena

1260 metais prasidėjo didysis Prūsų sukilimas, kurį paskatino Lietuvių ir Žemaičių pergalė prieš kryžiuočius Durbės mūšyje. Vienu iš sukilimo vadų tapo legendinis Herkus Mantas.

1869 metais gimė visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, kritikas ir lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1920 metais Tautų Sąjungos Taryba, stengdamasi sušvelninti konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos, priėmė rezoliuciją, kuria siūlė tvirtinti Pauliaus Hymenso pasiūlytą Lietuvos ir Lenkijos sutarties projektą, toliau dėl jo nebediskutuojant. Pagal projektą Lietuva ir Lenkija būtų savarankiškomis valstybėmis, turinčiomis bendras užsienio reikalų ir ekonomikos tarybas. Lietuvos sostine būtų patvirtintas Vilnius ir nustatyta aiški tarpvalstybinė siena.

1935 metais Klaipėdos dramos teatre parodytas pirmasis spektaklis — Kazio Inčiūros "Vincas Kudirka".

1989 metais Kaune atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.

2001 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos fondu, renkančiu duomenis apie Antrajame pasauliniame kare naciams tarnavusius asmenis.

2005 metais Lietuvos bankas išleido į apyvartą 500 litų nominalo proginę auksinę monetą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Tūkstančio egzempliorių tiražu iš gryno aukščiausios kokybės aukso nukaldinta moneta kainavo 2020 litų. Visas monetos tiražas buvo išpirktas šalyje per vieną dieną.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Eustachijus, Fausta, Tautgirdė, Vainoras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Sausra, archyvinė nuotrauka

Įvardyta dar viena klimato katastrofos pasekmė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Japonijos Tokijaus universiteto mokslininkai nustatė, kad vidutinė pasaulinė temperatūra, pakilusi vos 0,5 laipsnio Celsijaus, žymiai padidins sausras visoje Žemėje

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Naujos katastrofiškų klimato pokyčių pasekmės įvardijamos žurnale "Environmental Research Letters" paskelbtame straipsnyje.

Tyrėjai sukūrė naują klimato modelį, pagrįstą projekto "Papildomo pusės laipsnio atšilimo prognozės ir numatomas poveikis" (HAPPI) duomenimis, kuriame buvo įvertintas 1,5 ir 2 laipsnių Celsijaus temperatūros pakilimo virš ikipramoninės vertės poveikis klimatui. Paaiškėjo, kad atšilus dviem laipsniams, sausringi metai bus dažnesni, o drėgmė žymiai sumažės daugelyje pasaulio šalių.

Mokslininkai teigė, kad padėtis ypač rimta taps Viduržemio jūroje, Vakarų Europoje, Pietų Amerikos šiaurėje, Sahelyje ir Pietų Afrikoje. Tačiau kai kuriuose kituose regionuose, pavyzdžiui, Australijoje ir kai kuriose Azijos šalyse, klimatas, priešingai, taps drėgnesnis.

Šiuo metu tiriamas scenarijus, kai temperatūra pakils trimis laipsniais virš ikipramoninės vertės. Jei ateinančiais metais anglies dvideginio emisija nebus sumažinta iki minimumo, toks scenarijus bus neišvengiamas.

2015 metų Paryžiaus susitarimas įpareigoja šalis riboti temperatūros kilimą iki 2 ar 1,5 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio lygio. Tačiau nemažai klimatologų padarė išvadą, kad labiau norimas iš šių dviejų scenarijų jau nepasiekiamas.

 

Tegai:
klimatas
Dar šia tema
Paskaičiuota būsima birželio klimatinė norma: Lietuva nuo klimato kaitos niekur nepabėgs
Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus
Numatyta, kam bus skiriamos Klimato kaitos programos lėšos
Klimato kaitos programai įgyvendinti skirtas 170 mln. eurų biudžetas