Darbininkai Vilniaus gatvėse, archyvinė nuotrauka

ULAC vadovas: ar teisinga dėl koronaviruso neįsileisti darbo jėgos trečiųjų šalių

(atnaujinta 10:16 2020.08.25)
Jo manymu, ekonomiką reikia kuo greičiau gaivinti, mažinti karantino pasekmes žmonėms, netrukdyti verslui ir neklampinti ateities kartų į skolas

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas Facebook paskyroje svarsto, ar teisinga dėl koronaviruso neįsileisti darbo jėgos iš trečiųjų šalių.

Pasak jo, vis pasigirsta tokių siūlymų.

"Iš karto sakau – nepritariu tokiems draudimams. Koronaviruso yra visur. Jau seniai aišku, kad vietinių užsikrėtimo atvejų yra daugiau, negu įvežtinių", — rašo ULAC vadovas.

Jo teigimu, prioritetas yra akcentuotis į vietinius viruso nešiotojus suteikiant žmonėms galimybę sužinoti savo COVIDo statusą, nustatant viruso cirkuliavimo grandines. O atvykstančius žmones reikia tinkamai testuoti įvairiais tyrimo metodais.

"Tai reiškia – keisti testavimo strategiją. Mano manymu, ekonomiką reikia kuo greičiau gaivinti, mažinti karantino pasekmes žmonėms, netrukdyti verslui ir neklampinti ateities kartų į skolas", — apibendrina Čaplinskas.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar Lietuvoje galioja ekstremali situacija. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik /
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
ULAC vadovas įvardijo pagrindines koronaviruso plitimo Lietuvoje problemas
VMVT ignoruoja zoologijos soduose uždarytų gyvūnų riziką užsikrėsti koronavirusu
Ekologas įvertino Geitso žodžius apie "nelaimę, blogesnę nei koronaviruso pandemija" 
vadovėliai, archybvinė nuotrauka

Pabėgėliai Baltarusijos gaus daugiau galimybių įgyti nemokamą aukštąjį mokslą Lietuvoje

(atnaujinta 17:30 2020.10.01)
Mykolo Romerio universitetas įsipareigoja sudaryti galimybes daliai prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių nemokamai studijuoti programas anglų ar lietuvių kalbomis

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prieglobstį Lietuvoje gavę pabėgėliai gaus daugiau galimybių įgyti nemokamą aukštąjį mokslą, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ректор университета Миколаса Ромериса Инга Жаленене и министр социального обеспечения и труда Линас Кукурайтис
MRU rektorė, prof. dr. Inga Žalėnienė ir SADM ministras Linas Kukuraitis

Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Mykolo Romerio universiteto pasirašė susitarimą, pagal kurį daliai Lietuvoje prieglobstį gavusiųjų asmenų universitetas suteiks galimybę studijuoti nemokamai, o sudarant mokslinių darbų temų sąrašus bus atsižvelgiama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tyrimų poreikį. 

"Visiška žmogaus integracija pasiekiama, kai asmuo pradeda dirbti, turi visas galimybes išlaikyti save ir savo šeimą, realizuoti savo svajones. Išsilavinimo įgijimas yra kertinis žingsnis integracijos ir savarankiškumo įtvirtinimo procese, todėl nuoširdžiai tikimės, kad nemokamas aukštasis mokslas suteiks tvirtas starto pozicijas daliai prieglobstį mūsų šalyje gavusių žmonių", — sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. 

Susitarimu Mykolo Romerio universitetas įsipareigoja sudaryti galimybes daliai prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių nemokamai studijuoti programas anglų ar lietuvių kalbomis. 2020–2021 metų studijų laikotarpiui numatoma priimti ne daugiau kaip 7 asmenis, tačiau jie turi atitikti universiteto reikalavimus, bus atsižvelgiama ir į motyvaciją studijuoti.

Pažymėta, kad sudarant bakalauro, magistrantūros baigiamųjų darbų ir disertacijų temų sąrašus, bus atsižvelgiama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokslinių tyrimų poreikius. Esant poreikiui Mykolo Romerio universitetas taip pat parengtų specializuotas mokymų programas, kuriomis būtų keliama darbuotojų, dirbančiųjų su prieglobstį Lietuvoje gavusiais asmenimis, kvalifikacija. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019 metais prieglobsčio gavėjų integracijos programoje dalyvavo 453 užsieniečiai — didžioji dalis jų yra pabėgėliai iš Sirijos. Šiemet situacija pamažu keičiasi — vis daugiau prieglobsčio prašymų sulaukiama iš kaimyninės Baltarusijos, pažymi ministerija.

Lietuvos parama Baltarusijos opozicijai

Rugsėjo pradžioje Lietuvos vyriausybė patvirtino "paramos" Baltarusijos opozicijai planą, kuris Vilniuje vadinamas "paramos Baltarusijos žmonėms planu".

Pagal patvirtintą dokumentą, nutarta skirti 100 stipendijų studentų iš Baltarusijos studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose, 100 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos iš Vyriausybės rezervo ir 200 tūkst. eurų — Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui. Pasitarime taip pat pritarta siūlymams supaprastinti nacionalinių vizų išdavimo tvarką.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, tarp jų ir Lukašenkai. 

Atsakydama į tai, Baltarusijos respublika imasi atsakomųjų ribojamųjų priemonių Lietuvos, Latvijos ir Estijos atžvilgiu. Sankcijų sąraše atsidūrė apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies.

Tegai:
Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Ruduo

Šiemet rugsėjo mėnuo buvo pats šilčiausias per visą matavimų laikotarpį

(atnaujinta 18:28 2020.10.01)
Kaip pabrėžiama, tokios vidutinės oro temperatūros reiškia, jog visas arba beveik visas rugsėjis pajūryje buvo meteorologinės vasaros mėnuo

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Šių metų rugsėjis buvo pats šilčiausias per visą matavimų laikotarpį, rašo "Orai ir klimatas Lietuvoje" Facebook paskyroje.

Ruduo
© Sputnik / Виталий Аньков

"2020 metų rugsėjis buvo pats šilčiausias XXI amžiuje ir vienas šilčiausių per visą matavimų laikotarpį!" — rašoma pranešime.

Vilniuje rugsėjo vidutinė oro temperatūra buvo +14,7 °C, Kaune +14,9 °C, Klaipėdoje +16,1 °C.

Kaip pabrėžiama, tokios vidutinės oro temperatūros reiškia, jog visas arba beveik visas rugsėjis (pajūryje) buvo meteorologinės vasaros mėnuo.

Meteorologinė vasara yra tuomet, kai vidutinė oro temperatūra +15 °C ir daugiau laipsnių.

Taip pat pranešta, kad kritulių rugsėjį buvo nedaug, o saulėtų valandų Vilniuje buvo 1,42 karto daugiau (213 val.).

Tegai:
Lietuva, orai, ruduo
Dar šia tema
Lietuvoje vis dar tęsiasi hidrologinė sausra
Aštuoniuose Lietuvos miestuose pasiektas temperatūros rekordas
Atmosferos frontas į Lietuvą atneš labiau rudeniui būdingą šilumą
Vilniaus panorama

Politologas: Lietuva vykdo dvigubą politiką su ES pritarimu

(atnaujinta 17:23 2020.10.01)
Lietuva mato savo užsienio gynybos politikos prioritetą JAV, o jos ekonominio vystymosi šaltinis yra Europa, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono santykių su Rusija vizija yra "pavojinga" Lietuvai ir visai Europai, sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Anksčiau lankydamasis Lietuvoje Prancūzijos lyderis sakė, kad norint pasiekti taiką Europos žemyne, būtina bendradarbiauti su Rusija.

Kasčiūnas kritikavo šią poziciją bei pažymėjo, kad Makrono primesta autonomiškos ir nepriklausomos Europos armijos samprata ir gynybos pirkimų vykdymas ne iš JAV, o iš Prancūzijos gynybos pramonės, yra nepriimtina Lietuvai.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus sakė, kad Lietuva vykdo dvigubą politiką.

"Lietuva yra ne tiek šalis, kiek reiškinys. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kai kurios kitos šalys mano, kad JAV yra jų užsienio gynybos politikos prioritetas, o Europos Sąjunga — ekonominės plėtros šaltinis, todėl jos užima tokią griežtą poziciją. Mes laikome JAV prioritetu, o tai, ką sako ponas Makronas, mums yra nepriimtina ir mes su tuo nesutinkame", — sakė jis.

Pasak Volovojaus, Lietuvos politikai leidžia sau daryti tokius pareiškimus, nes Europa dabar yra gana fragmentiška ir negali tam atsispirti.

"Nors situacija vystosi taip, kad Lietuva ir kitos į ją panašios šalys gali sau leisti tokią poziciją. Jei kažkas pasikeis Europos Sąjungoje, visų pirma tai priklauso nuo pačios Europos Sąjungos ir tokių šalių kaip Prancūzija ir Vokietija <...> tada kažkas gali pasikeisti", — sakė politologas ir pridūrė, kad situacijai įtakos gali turėti ir rinkimai JAV.

Vizito Lietuvoje metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti poziciją Maskvos atžvilgiu Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste.

Per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Emanuelis Makronas, ES, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė už dialogą su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Makronas susitiko su Tichanovskaja