Lietuvos šaulių sąjungos nariai

Valstybės sienos apsaugai bus pasitelkiami Lietuvos šaulių sąjungos nariai

(atnaujinta 12:51 2020.08.13)
Pasieniečiai ir šauliai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, siekiant racionaliau naudoti VSAT ir LŠS žmogiškuosius ir materialinius išteklius abiejų institucijų tikslams pasiekti

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Pasieniečiai ir šauliai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį valstybės sienos apsaugai bus pasitelkiami Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariai bei stiprinamas abiejų institucijų bendradarbiavimas, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Atitinkamą dokumentą VSAT centrinėje įstaigoje Vilniuje savo parašais patvirtino VSAT ir LŠS vadai generolas Rustamas Liubajevas bei pulkininkas Albertas Dapkus.

"Remiantis abipusiu susitarimu tikimasi racionaliau naudoti VSAT ir LŠS žmogiškuosius ir materialinius išteklius abiejų institucijų tikslams pasiekti, taip pat intensyvinamas bendradarbiavimas personalo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo, kultūrinės ir sportinės veiklos srityse", — sakoma pranešime.

Pagal susitarimą pasieniečiai teiks metodinę pagalbą LŠS organizuojant ir vykdant šaulių mokymą ir kovinį rengimą, sudarys sąlygas LŠS nariams naudotis VSAT infrastruktūra (šaudyklomis, sporto kompleksais ir kt.).

Be to, toliau ketinama pagal poreikį pasitelkti šaulius į pagalbą stiprinant valstybės sienos apsaugą, kovojant su nusikalstamumu ir palaikant viešąją tvarką pasienio ruožuose.

Abi žinybos rengs įvairias pratybas, mokymus pasieniečiams bei aktyviojo rezervo kariams.

Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama ir jai padedanti savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, veikianti pagal specialų įstatymą ir savo statutą. Jos dalyvavimą krašto apsaugos sistemos veikloje ir bendradarbiavimą su krašto apsaugos sistemos ir kitomis valstybės institucijomis reglamentuoja įstatymas ir bendradarbiavimo sutartys.

Šiandien Lietuvos šaulių sąjunga vienija apie 11 tūkst. narių nuo 11 metų amžiaus.

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) buvo įkurta 1919 metų birželio 27 dieną.

Tegai:
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Lietuva, Lietuvos šaulių sąjunga
vadovėliai, archybvinė nuotrauka

Pabėgėliai Baltarusijos gaus daugiau galimybių įgyti nemokamą aukštąjį mokslą Lietuvoje

(atnaujinta 17:30 2020.10.01)
Mykolo Romerio universitetas įsipareigoja sudaryti galimybes daliai prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių nemokamai studijuoti programas anglų ar lietuvių kalbomis

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prieglobstį Lietuvoje gavę pabėgėliai gaus daugiau galimybių įgyti nemokamą aukštąjį mokslą, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ректор университета Миколаса Ромериса Инга Жаленене и министр социального обеспечения и труда Линас Кукурайтис
MRU rektorė, prof. dr. Inga Žalėnienė ir SADM ministras Linas Kukuraitis

Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Mykolo Romerio universiteto pasirašė susitarimą, pagal kurį daliai Lietuvoje prieglobstį gavusiųjų asmenų universitetas suteiks galimybę studijuoti nemokamai, o sudarant mokslinių darbų temų sąrašus bus atsižvelgiama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tyrimų poreikį. 

"Visiška žmogaus integracija pasiekiama, kai asmuo pradeda dirbti, turi visas galimybes išlaikyti save ir savo šeimą, realizuoti savo svajones. Išsilavinimo įgijimas yra kertinis žingsnis integracijos ir savarankiškumo įtvirtinimo procese, todėl nuoširdžiai tikimės, kad nemokamas aukštasis mokslas suteiks tvirtas starto pozicijas daliai prieglobstį mūsų šalyje gavusių žmonių", — sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. 

Susitarimu Mykolo Romerio universitetas įsipareigoja sudaryti galimybes daliai prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių nemokamai studijuoti programas anglų ar lietuvių kalbomis. 2020–2021 metų studijų laikotarpiui numatoma priimti ne daugiau kaip 7 asmenis, tačiau jie turi atitikti universiteto reikalavimus, bus atsižvelgiama ir į motyvaciją studijuoti.

Pažymėta, kad sudarant bakalauro, magistrantūros baigiamųjų darbų ir disertacijų temų sąrašus, bus atsižvelgiama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokslinių tyrimų poreikius. Esant poreikiui Mykolo Romerio universitetas taip pat parengtų specializuotas mokymų programas, kuriomis būtų keliama darbuotojų, dirbančiųjų su prieglobstį Lietuvoje gavusiais asmenimis, kvalifikacija. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019 metais prieglobsčio gavėjų integracijos programoje dalyvavo 453 užsieniečiai — didžioji dalis jų yra pabėgėliai iš Sirijos. Šiemet situacija pamažu keičiasi — vis daugiau prieglobsčio prašymų sulaukiama iš kaimyninės Baltarusijos, pažymi ministerija.

Lietuvos parama Baltarusijos opozicijai

Rugsėjo pradžioje Lietuvos vyriausybė patvirtino "paramos" Baltarusijos opozicijai planą, kuris Vilniuje vadinamas "paramos Baltarusijos žmonėms planu".

Pagal patvirtintą dokumentą, nutarta skirti 100 stipendijų studentų iš Baltarusijos studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose, 100 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos iš Vyriausybės rezervo ir 200 tūkst. eurų — Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui. Pasitarime taip pat pritarta siūlymams supaprastinti nacionalinių vizų išdavimo tvarką.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, tarp jų ir Lukašenkai. 

Atsakydama į tai, Baltarusijos respublika imasi atsakomųjų ribojamųjų priemonių Lietuvos, Latvijos ir Estijos atžvilgiu. Sankcijų sąraše atsidūrė apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies.

Tegai:
Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Ruduo

Šiemet rugsėjo mėnuo buvo pats šilčiausias per visą matavimų laikotarpį

(atnaujinta 18:28 2020.10.01)
Kaip pabrėžiama, tokios vidutinės oro temperatūros reiškia, jog visas arba beveik visas rugsėjis pajūryje buvo meteorologinės vasaros mėnuo

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Šių metų rugsėjis buvo pats šilčiausias per visą matavimų laikotarpį, rašo "Orai ir klimatas Lietuvoje" Facebook paskyroje.

Ruduo
© Sputnik / Виталий Аньков

"2020 metų rugsėjis buvo pats šilčiausias XXI amžiuje ir vienas šilčiausių per visą matavimų laikotarpį!" — rašoma pranešime.

Vilniuje rugsėjo vidutinė oro temperatūra buvo +14,7 °C, Kaune +14,9 °C, Klaipėdoje +16,1 °C.

Kaip pabrėžiama, tokios vidutinės oro temperatūros reiškia, jog visas arba beveik visas rugsėjis (pajūryje) buvo meteorologinės vasaros mėnuo.

Meteorologinė vasara yra tuomet, kai vidutinė oro temperatūra +15 °C ir daugiau laipsnių.

Taip pat pranešta, kad kritulių rugsėjį buvo nedaug, o saulėtų valandų Vilniuje buvo 1,42 karto daugiau (213 val.).

Tegai:
Lietuva, orai, ruduo
Dar šia tema
Lietuvoje vis dar tęsiasi hidrologinė sausra
Aštuoniuose Lietuvos miestuose pasiektas temperatūros rekordas
Atmosferos frontas į Lietuvą atneš labiau rudeniui būdingą šilumą
Klaipėdos uostas

"Klaipėdos nafta" per metus į šalies gamtinių dujų sistemą patiekė rekordinį SGD kiekį

(atnaujinta 18:04 2020.10.01)
Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos 74 krovos operacijos — tai daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Per praėjusius gamtinių dujų metus (iki rugsėjo 30 dienos) išdujintas ir į Lietuvos gamtinių dujų sistemą patiektas didžiausias iki šiol gamtinių dujų kiekis — 23,9 TWh, kai pernai jis siekė 14 TWh, rašo bendrovė "Klaipėdos nafta".

"Mūsų skaičiavimai rodo, kad per 2020 dujų metus Lietuvos gamtinių dujų vartotojams nuo viso gamtinių dujų suvartoto kiekio iš SGD terminalo buvo patiekta daugiau nei 70 proc. gamtinių dujų", — sakė KN generalinis direktorius Darius Šilenskis. 

Pasak jo, SGD terminalo klientai šiemet išnaudojo palankią SGD rinkos situaciją, kai dėl paklausos šoko, kurį sukėlė COVID-19 virusas, ir dėl šiltesnės nei įprasta žiemos užsipildė Europos gamtinių dujų saugyklos, o tai lėmė ir SGD kainų mažėjimą.

Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos 74 krovos operacijos, tai yra tiek SGD terminale apsilankė dujovežių — tai daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai.  Iš viso 2020 gamtinių dujų metais jie atgabeno 3,5 mln. kub. m SGD, kai per lyginamuosius gamtinių dujų metus — 2,2 mln. kub. m.

Gamtinių dujų metai skaičiuojami nuo spalio 1 iki rugsėjo 30 dienos.

Tegai:
SGD, Klaipėdos nafta
Dar šia tema
Leningrado srities uostai gali pasiimti naftos srautus iš Lietuvos uostų 2024 metais
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Kaliningrado sritis nori perimti dalį žemės ūkio krovinių iš Baltijos šalių