Mokslo tyrimai

Lietuvoje siūloma sugriežtinti narkotinių medžiagų naudojimą tyrimuose

(atnaujinta 11:39 2020.08.13)
Šitaip siekiama sudaryti geresnes sąlygas inovatyvių vaistų kūrimui ir apsaugoti visuomenę nuo neteisėto šių medžiagų patekimo į rinką

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvoje siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus narkotinių ir psichotropinių medžiagų naudojimui tyrimuose, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) spaudos tarnyba.

Vyriausybė pritarė SAM pasiūlytiems Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimams, kurie turėtų užtikrinti šių medžiagų saugų laikymą, apskaitą ir naudojimą vykdant mokslinius tyrimus.

Siūlomi pakeitimai numato, kada ir kokiomis sąlygomis gali būti vykdomi moksliniai tyrimai naudojant į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I, II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas. Sudaromos sąlygos vykdyti mokslinius tyrimus ir su II bei III sąrašų medžiagomis, nes pagal šiuo metu galiojantį įstatymą mokslinius tyrimus leidžiama atlikti tik su I sąrašo medžiagomis.

Numatoma, kad mokslinai tyrimai galės būti vykdomi tik įgijus specialųjį leidimą, nustatomi tokių leidimų išdavimo griežti reikalavimai, aiškiai apibrėžiamos leidimo turėtojo teisės ir pareigos, mokslinius tyrimų priežiūrą vykdančios institucijos.

Leidimus siūloma išduoti tik mokslo ir studijų institucijoms arba juridiniams asmenims, kurie turi sutartį su mokslo ir studijų institucijomis arba per paskutinius penkerius metus buvo įvykdę bent vieną mokslinį tyrimą.

Mokslinio tyrimo vykdytojai taip pat turės gauti įgaliotos valstybės institucijos išduotą patvirtinimą, kad tyrimas yra laikomas moksliniu tyrimu ir kad jam vykdyti yra užtikrintas finansavimas.

Kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo su šiomis medžiagomis, tyrimą atliekantis juridinis asmuo ir jo valdymo organų nariai turės atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Vyriausybei pritarus įstatymo pataisoms, jos bus pateiktos svarstyti Seimui rudens sesijoje. Tikimasi, kad siūlomos pataisos paskatins mokslinių tyrimų plėtrą Lietuvoje, pritrauks užsienio investicijas ir sudarys sąlygas kurti inovatyvius vaistus.

Tegai:
vaistai, narkotinės medžiagos, mokslo tyrimai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Medicina ir sveikata (366)
Dviračių takai

Šalčininkuose bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas

(atnaujinta 14:40 2020.10.01)
Pabrėžiama, kad šiame mieste nėra vietinio viešojo transporto sistemos, todėl gyventojai daugiausia juda savo automobiliais ir taip didina neigiamą poveikį aplinkai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Susisiekimo ministro Jaroslav Narkevič įsakymu skirta ES fondo lėšų Šalčininkuose pėsčiųjų ir dviračių takui įrengti, praneša Susisiekimo ministerija.

Pabrėžiama, kad šiame mieste nėra vietinio viešojo transporto sistemos, todėl gyventojai daugiausia juda savo automobiliais ir taip didina neigiamą poveikį aplinkai. 

"Įrengti taką — modernus būdas spręsti miesto transporto sistemos problemas, oro taršą. Naujai nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas susijungs su Šalčininkų mieste esančiais takais. Inicijuojamas projektas yra labai svarbus, nes naujas takas skirtas privažiavimui prie gyvenamųjų namų, rekreacinių zonų, o taip pat šalia tako įsikūrusioms įstaigoms, verslo subjektams", — teigia ministras.

Pažymima, kad įgyvendinus projektą Šalčininkų gyventojai galės patogiau judėti pėsčiomis ar dviračiais.

Kaip teigiama, projekto metu planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką Šalčininkų m. 0,241 km (kairė Vilniaus g. pusė) ir 0,257 km (dešinė Vilniaus g. pusė) ilgio. Planuojamas bendras pėsčiųjų ir dviračių tako ilgis siekia apie 0,498 km.

Tegai:
pėstieji, dviračių takai
Dar šia tema
Pentagonas paskelbė užklausą tarybinės ginkluotės muliažams pirkti
VRM siūlo pertvarkyti ekstremalių situacijų valdymą
Televizoriaus ekranas

Lietuvos televizijos programose ir toliau mažėja rusiškos produkcijos

(atnaujinta 14:33 2020.10.01)
Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-aisiais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija atliko kasmetinį tyrimą, kad nustatytų, kiek ir kokios kilmės programų transliuoja televizijos Lietuvoje, rašoma komisijos pranešime.

Komentuodamas tyrimo išvadas Komisijos pirmininkas Mantas Martišius pastebėjo, kad rusiškos produkcijos kiekis mūsų šalyje matomose televizijos programose nuosekliai mažėja, o daugumoje rodytų televizijų programų Europos kūrinių proporcija yra didesnė nei 50 proc. televizijos produkcijos kiekio.

"Džiugu, kad europietiški kūriniai vis ryškiau randa kelią į visų lietuviškų televizijų programas, taip stiprindami ir puoselėdami bendrijos pamatines vertybes bei skatindami platesnį Europoje sukurtų produktų pažinimą", — sakė Martišius.

Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-aisiais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo.

"Viliuosi, kad pozityviosios tendencijos vis drąsiau skiepysis į lietuviškų televizijų programas, kartu leisdamos geriau pažinti savo artimus ir tolimus bendrosios erdvės kaimynus", — pridūrė Martišius.

Anksčiau konservatoriai inicijavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad televizijos programos ir radijo transliacijos ne oficialiomis ES kalbomis negali užimti daugiau nei 10 % eterio laiko.

Lietuva reguliariai bando riboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) ketino apriboti televizijos "Rossija 24" transliaciją dėl Rusijos Valstybės Dūmos deputato Vladimiro Žirinovskio pareiškimų. Visos Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo bendrovės Tarptautinių santykių direktorato vadovas Piotras Fedorovas pabrėžė, kad tokie Vilniaus veiksmai nėra pagrįsti.

LRTK taip pat metams sustabdė Rusijos "RTR-Planeta" televizijos kanalo transliaciją. 

Šiemet šalyje taip pat buvo uždrausta transliuoti penkis RT kanalus. Lietuva savo sprendimą pagrindė tuo, kad jie priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios veiksmai yra ir neleistini.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad Baltijos šalių valdžios iniciatyvos pirmiausia palies rusakalbę auditoriją, jos "neapsaugotus sluoksnius". Ji priminė, kad specializuotos tarptautinės organizacijos ne kartą smerkė tokių draudimų ir apribojimų taktiką ir ragino žiniasklaidos pliuralizmą bei visuomenės prieigos prie įvairių informacijos šaltinių užtikrinimą.

Tegai:
tyrimas, televizija
Dar šia tema
Lietuvoje mažėja rusiškų televizijos laidų apimtys