Mergina oro uoste

SAM paskelbė pagrindines išimtis dėl privalomos izoliacijos atvykstantiems Lenkijos

(atnaujinta 10:57 2020.08.14)
Pranešama, kad prievolė izoliuotis Lietuvos piliečiams netaikoma tik tuo atveju, jei asmenys turi tai įrodančius dokumentus

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Specialistai pabrėžia, kad 14 dienų izoliacija netaikoma išimtiniais atvejais, taikomais tik atvykus iš Lenkijos, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

"Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, izoliavimasis neprivalomas Lietuvos Respublikos piliečiams, grįžusiems ar atvykusiems iš Lenkijos Respublikos, kai buvo vykstama šiais trimis atvejais — darbo, studijų ar su žemės ūkio veikla susijusiais reikalais. Tokia išimtis numatyta ir iš Lenkijos į Lietuvą atvykusiems Lenkijos Respublikos piliečiams, teisėtai gyvenantiems Lenkijoje", — teigiama pranešime.

Tuo pačiu pranešama, kad prievolė izoliuotis Lietuvos piliečiams netaikoma tik tuo atveju, kai asmenys turi tai įrodančius dokumentus, pavyzdžiui, darbo sutartį su Lenkijos įmone, studijų sutartį arba žemės ūkio nuomos/panaudos sutartį ar sutartis su žemės ūkio produkcijos supirkėjais ir panašiai.

Pažymima, kad Lenkijos piliečiams taip pat reikia turėti dokumentus, įrodančius asmens darbo santykius, studijas ar žemės ūkio veiklą Lietuvoje.

Pranešime teigiama, kad Lenkijai taip pat taikoma tranzito išimtis, numatanti, kad izoliacija neprivaloma Lietuvos piliečiams, teisėtai gyvenantiems Lietuvoje ir tranzitu grįžtantiems per Lenkiją.

SAM primena, kad tarptautiniai komerciniai vežimai nėra sustabdyti. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodyta, jog ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo juos visų rūšių transporto priemonėmis, izoliacija privaloma nuo atvykimo į Lietuvą iki išvykimo iš jos teritorijos dienos, bet ne ilgiau kaip 14 dienų.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, saviizoliacija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Labiausiai COVID-19 infekcijos paveiktų šalių sąrašas bus atnaujintas kitą savaitę
Aplinkos ministerija paskelbė taršos nitratais ataskaitą
Pasienietis

Automobilio slėptuvėse pasieniečiai aptiko beveik tūkstantį pakelių cigarečių

(atnaujinta 15:09 2020.09.29)
Už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką vyrui gresia iki 6000 eurų bauda

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Iš Dieveniškių kilpos važiavusiame automobilyje pasieniečiai aptiko įrengtas slėptuves, kuriose buvo tūkstantis pakelių baltarusiškų cigarečių, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pirmadienį VSAT pareigūnai Šalčininkų rajono Širvių kaimo prieigose, kelyje Dieveniškės–Šalčininkai, tikrino 22 metų Šalčininkų rajono gyventojo ir jo vairuoto automobilio "Audi A6" dokumentus.

Vairuotojas pasieniečiams pateikė tvarkingus asmens bei transporto priemonės dokumentus. Vis dėlto "Audi A6" pasieniečiams pasirodė įtartinas, todėl buvo atlikta išsami apžiūra.

Nustatyta, kad mašinos dugne ir kėbulo konstrukcijose yra įrengtos slėptuvės. Iš jų pasieniečiai ištraukė 998 pakelius cigarečių "NZ Gold" su Baltarusijos banderolėmis.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką vairuotojui pradėta administracinės bylos teisena. Už tokį pažeidimą vyrui gresia bauda nuo 5200 iki 6000 eurų.

Tegai:
baltarusiškos cigaretės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
VSAT pareigūnai patruliuoja prie ES išorės sienos — video
Iš Baltarusijos atvykusiame traukinyje buvo paslėpta apie 23 tūkst pakelių cigarečių
Pasieniečiai sulaikė į šalį gabentus du visureigius, ieškotus Nyderlandų teisėsaugos
Rankos paspaudimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Prancūzija pasirašė memorandumą dėl šalių finansinio bendradarbiavimo

(atnaujinta 16:29 2020.09.29)
Šalys skatins inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Finansų ministras Vilius Šapoka ir Prancūzijos Respublikos Europos ir užsienio reikalų ministras Žanas-Yvas le Drianas (Jean Yves Le Drian) pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų srityse.

Министр финансов Вилиюс Шапока и Министр иностранных дел и международного сотрудничества Франции Жан-Ив Ле Дриан
Finansų ministras Vilius Šapoka ir Prancūzijos Respublikos Europos ir užsienio reikalų ministras Žanas-Yvas le Drianas

Apie tai praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

"Būtina išnaudoti Lietuvos ir Prancūzijos ekonominio bendradarbiavimo potencialą finansinių technologijų srityse. Šis memorandumas — tai ženklas, kad Lietuva ir Prancūzija skatina inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose ir abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą", — sako Šapoka.

Memorandumu Lietuva ir Prancūzija siekia paspartinti privataus kapitalo srautų nukreipimą į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Šalys susitaria plėsti bendradarbiavimą, siekdamos skatinti inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir kitas inovatyvias technologijas.

Abi šalys remia ES tvarių finansų darbotvarkę ir siekia aktyviai dalintis gerąja patirtimi tam, kad pokrizinis ES ekonomikos augimas integruotų klimato kaitos rizikos valdymą, o finansiniai ištekliai būtų sutelkti ES perėjimui prie tvarios ekonomikos modelio.

Lietuva ir Prancūzija išreiškė pasirengimą bendradarbiauti, plėtodamos inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose, palaikydamos abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą ir skatindamos šias įmones teikti finansų paslaugas visoje bendrojoje rinkoje. Kartu bus skiriama daug dėmesio su finansinių technologijų plėtra susijusių rizikų valdymui, ypač kibernetiniam saugumui, taip pat pinigų plovimo, terorizmo finansavimo rizikų valdymui.

Lietuva ir Prancūzija daug dėmesio skirs finansų sektoriaus priežiūros priemonių skaitmeninimui ir teisės aktų pakeitimų, kurie leistų bendrojoje rinkoje taikyti saugius ir inovatyvius sprendimus finansinių technologijų srityje, inicijavimui.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva
Baltarusijos URM pastatas

Baltarusija įvedė atsakomąsias sankcijas Baltijos šalims

Šalies užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Minskas ir toliau atsakinės į kitų šalių įvestas ribojančias priemones, tačiau niekada nebus tokių veiksmų iniciatorius

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims atsakant už anksčiau nustatytus Lietuvos, Latvijos ir Estijos apribojimus. Apie tai praneša agentūra "BelTA".

"Na ką gi, nuo šiandien, kaip ir buvo žadėta, mes taip pat kiekvienai iš šių šalių įvedame abipuses simetriškas ribojančias priemones. Mes sakėme, kad tai yra žemyn einanti spiralė, paleista atskirų Lietuvos vadovų siūlymu. Mes ir toliau atsakinėsime, bet niekada neinicijuosime tokių veiksmų", — sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Anatolijus Glazas.

Anot jo, tokių priemonių įvedimas nebus naudingas niekam, išskyrus, galbūt, Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, kuris "padarytų viską, kad būtų pastebėtas prieš artėjančius rinkimus".

"Tai tikrai neturės įtakos jo atlyginimui, skirtingai nei Lietuvos verslininkų ir mokesčių mokėtojų pajamoms, kurias sieja bendri projektai, sandoriai ir investicijos su kaimynine šalimi", — sakė Glazas.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pažymėjo, kad pernai Lietuvoje apsilankė apie 600 tūkstančių baltarusių, kurie ten paliko beveik milijardą eurų. Be to, pasak jo, Minskas kasmet aprūpina daugiau nei trečdalį "Lietuvos geležinkelių" bendrovės pakrovimo.

Glazas pavadino Lietuvos žingsnius Baltarusijos atžvilgiu "nuostolingais" ir mano, kad jie būtų atliekami "norint įtikti trumpalaikėms ambicijoms".

Patikslinta, kad apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Reaguodamas į sankcijų įvedimą iš Baltijos šalių pusės, Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
Baltijos šalys, sankcijos, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai
Prancūzijos prezidentas pažadėjo Tichanovskajai padėti dialoge dėl Baltarusijos
JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė susirūpino dėl situacijos Baltarusijoje