Mergaitė su morkomis

Lietuvoje ant darželinukų ir pradinukų stalo atsiras daugiau morkų

(atnaujinta 19:50 2020.08.14)
Vaikų ugdymo įstaigos gaus pjaustytas ir vakuume supakuotas morkas, tai leis vaikams patrauklia forma visus metus patiekti daržovių, kurios bus puikus užkandis

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvoje 2020–2021 mokslo metais ant darželinukų ir pradinukų stalo atsiras daugiau morkų, praneša Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.

Daržovių Lietuvos darželiuose ir mokyklose suvalgoma mažiau, negu pataria mitybos specialistai, todėl, atsižvelgus į jų rekomendacijas ir apklausas, keičiama Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa.

Vaisių vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti 2009-2010 mokslo metais, o programa "Pienas vaikams" pradėta vykdyti 2004 m. Nepaisant to, kad programa jau yra įgyvendinama daug metų, iššūkiai išlieka — Lietuvoje gyventojai nesuvartoja rekomenduojamo vaisių ir daržovių kiekio, kuris turėtų siekti bent 400 g dieną, nes Lietuvoje suvartojimas siekia tik 260 g. Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad apie 40-25 proc. vaikų kasdien nevalgo daržovių ir vaisių. 

Programos įgyvendinimo tarpinio vertinimo metu atliktos apklausos duomenimis, net 70,4 proc. respondentų pasisakė už daržovių asortimento ir kiekio didinimą. Dažniausiai respondentai pageidavo papildomai įtraukti daugiau tiekti agurkų (34,8 proc. respondentų), morkų (33,3 proc.), ropių ir ridikų (26,1 proc.) ir pomidorų (26,1 proc.). Apklausoje ugdymo įstaigų atstovai pažymėjo poreikį padidinti produktų įvairovę, taip didinant programos veiksmingumą.

"Vertinant Lietuvoje auginamų daržovių asortimentą ir galimybes vaikams jas patiekti visus mokslo metus, morkos yra tinkamas pasirinkimas, nes Lietuvos daržovių augintojai išaugina daug ir skanių morkų, kurių maistinės savybės yra puikiai išsaugomos visą sandėliavimo laikotarpį", — pasakė Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė.

Pasak Savickienės, buvo pasirinkta vaikams teikti pjaustytas morkas, taip išvengiant užkrovimo papildomo darbo ugdymo įstaigoms, kurios ne visada turi galimybių vaikams paruošti patraukliai vartoti morkas (nuplauti, supjaustyti ir pan.). Pažymima, kad pjaustytų ir vakuume supakuotų morkų tiekimas ugdymo įstaigoms leis vaikams patrauklia forma visus metus patiekti daržovių, kurios bus puikus užkandis ir taip prisidės prie didesnio daržovių vartojimo ir jų populiarinimo bei padidins programos veiksmingumą. 

Anot ministerijos, tai svarbu, dar ir todėl, kad jau kelerius metus iš eilės pavasarį pritrūksta lietuviškų obuolių tiekti vaikams pagal programą. Tuomet balandžio-gegužės mėn. vaikams iš viso nėra tiekiami nei vaisiai, nei daržovės, nes produktų tiekėjai, jei nėra privalomo įpareigojimo tiekti daržoves, nėra suinteresuoti papildomai dirbti.

Vienas svarbiausių programos tikslų — atkreipti dėmesį į ekologiškus, sveikatai palankius maisto produktus, skatinti vartoti daugiau tokių produktų bei formuoti nuostatą, jog  ekologiškas, kokybiškas maistas yra labai svarbus savijautai ir sveikatai. Dar vaikystėje suformuoti tinkamos mitybos įpročiai yra vienas iš geriausių ligų prevencijos būdų.

2020–2021 mokslo metais planuojama skirti 3,17 mln. eurų pieno gaminiams dalyti,  vaisiams ir daržovėms — 2,15 mln. 

Pagal Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą gali būti tiekiamas geriamasis pienas ir pieno gaminiai — jogurtas, kefyras, varškė, švieži ar brandinti sūriai bei vaisiai ir daržovės: morkos, obuoliai, kriaušės bei obuolių, kriaušių, morkų, serbentų, braškių, aviečių, aronijų sultys ar jų mišiniai. 

Be to, parengta metodinė medžiaga pedagogams ir vaikams, skirta vaikus supažindinti su vaisių ir daržovių bei pieno gaminių atsiradimu ant mūsų stalo, jų teikiama nauda sveikatai.

Tegai:
daržovės, sveika mityba, vaikai, ugdymo įstaigos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje (175)
Dar šia tema
Vaikų stovyklose ir darželiuose galioja birželio mėnesį nustatyti saugumo reikalavimai
Tyrimo metu atskleista, kad vaikų mirtys nuo koronaviruso labai retos
Skvernelis: mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų iš namų
Nauji mokslo metai: papasakojo, kada prireiks kaukių ir kada bus skelbiamas karantinas
Vakcina Pfizer/BioNTech, archyvinė nuotrauka

EK pritaria 1,8 mlrd. vakcinos dozių sutarčiai su "Pfizer"

(atnaujinta 10:44 2021.05.09)
EK pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijoms

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos Komisija patvirtino susitarimą su "BioNTech" ir "Pfizer" tiekti 1,8 mlrd. vakcinų dozių. Apie tai šeštadienį, gegužės 8 dieną, pranešė EK vadovė Ursula von der Leyen.

"Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Europos Komisija ką tik patvirtino sutartį su "BioNTech" ir "Pfizer" dėl garantuoto 900 mln. vakcinos dozių tiekimo (pridėjus 900 mln. dozių rezerve) 2021–2023 metams", — parašė ji Twitter.

Taip pat EK pirmininkas išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijoms.

Europos Sąjungos rinkoje dabar leidžiama centralizuotai naudoti keturias vakcinas — "Pfizer" ir "BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca", "Johnson & Johnson". Be to, EK su "Sanofi-GSK" ir "CureVac" yra sudariusi vakcinų tiekimo į ES sutartis. Tačiau skiepijimo kampanija nevyksta sklandžiai. Visų pirma, buvo ir yra kai kurių preparatų tiekimo sutrikimų.

Tegai:
ES, vakcina, Pfizer/BioNTech, Europos Komisija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Alkesejus Isakovas, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasadorius Lietuvoje pasveikino veteranus su Pergalės diena

(atnaujinta 11:38 2021.05.09)
Jis pažymėjo, kad šiuo metu ypač svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius minint 76-ąsias Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Sveikinimai skelbiami diplomatinės atstovybės svetainėje.

Putinas Pergalės parade, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Михаил Метцель

"Nuoširdžiai sveikinu jus su Didžiosios pergalės 76-osiomis metinėmis! Gegužės 9-oji yra šventa data mums visiems. Šią dieną lenkiame galvas atmindami milijonus, žuvusius žiauriausiame ir kruviniausiame žmonijos istorijos kare", — sakoma pranešime.

Isakovas teigė, kad niekada nebus pamiršta, jog "mūsų šalis patyrė didžiausias aukas tais baisiais metais, vaidindama lemiamą vaidmenį nugalint nacizmą, sužlugdant planus užkariauti visą pasaulį, išvaduoti ne tik mūsų Tėvynę, bet ir Europą".

Jo teigimu, svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai, taip pat kovoti su bandymais klastoti istoriją ir patikslinti Antrojo pasaulinio karo rezultatus.

"Norėčiau palinkėti visiems geros sveikatos, geros nuotaikos ir dar daugelio gyvenimo metų! Jūs esate mums ryškus nesavanaudiško atsidavimo pareigai, neprilygstamo didvyriškumo, atsidavimo ir patriotizmo pavyzdys. Gražios šventės, mieli draugai! Laimingos pergalės dienos!" —  sakoma sveikinime.

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, procesijos, gėlių padėjimas prie memorialų, koncertai. Didžioji dalis švenčių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Lietuva kartu su Europa Pergalės dieną oficialiai gegužės 8 dieną, toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas Nacių Vokietijos besąlygiško pasidavimo aktas.

Interviu su Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto (MPGU) Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, taip pat ir Baltijos šalyse, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra neryški.

Tegai:
Aleksejus Isakovas, Rusijos ambasadorius, Pergalės diena
JAV kariai, archyvinė nuotrauka

"Akivaizdus melas": karo ekspertas apie NATO signalą Rusijai

(atnaujinta 12:27 2021.05.09)
Gegužės 8-osios naktį Nurmsi aerodrome Estijoje, vykdant pratybas "Swift Response", nusileido keli šimtai JAV parašiutininkų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Karo ekspertas Aleksejus Leonkovas interviu RT pakomentavo pastaruosius Amerikos kariuomenės manevrus Estijoje.

Gegužės 8-osios naktį Estijoje JAV, vykdydamos pratybas "Swift Response", nuleido virš 700 karių, karinės technikos ir įrangos. Estijos pusė patikslino, kad didžioji dalis desantininkų buvo gabenami transporto lėktuvais tiesiai iš JAV.

"Jensas Stoltenbergas (NATO generalinis sekretorius — Sputnik) ne kartą yra sakęs, kad tokios pratybos yra tam tikra žinia Rusijai, kad NATO vienijasi ir jėgos demonstracija siekia suvaldyti Rusiją", — sakė Leonkovas.

Ekspertas patikslino, kad naujojoje NATO strategijoje kalbama apie "agresyvius veiksmus" ir iššūkį iš Maskvos pusės, todėl į tokias pratybas reikėtų žiūrėti kaip į tikslingą.

"Ir mūsų stebėtojai nėra kviečiami į šias pratybas. Tuo pačiu metu jie akivaizdžiai meluoja, kad mes nepateikėme paraiškos. Tiesiog taip priimta, kad mūsų nekviečia", — sakė Leonkovas.

Specialistas pridūrė, kad Maskva visada kviečia Vakarų stebėtojus dalyvauti jos karinėse pratybose. Be to, Rusijos manevrų metu nė viena tikroji šalis nėra įvardijama kaip potencialus priešas, tuo tarpu įvairi bendra NATO ir Ukrainos karinė veikla atvirai skelbia ginkluotą konfrontaciją su Rusija.

"Swift Response" pratybos Estijoje prasidėjo gegužės 5 dieną. Manevruose taip pat dalyvauja Estijos gynybos pajėgų 1-oji pėstininkų brigada, šalyje dislokuotas NATO batalionas ir kiti daliniai. "Swift Response" yra "Defender Europe" pratybų, kurios prasidėjo kovo mėnesį ir tęsis iki birželio, dalis. Juose dalyvauja 28 tūkstančiai karių iš 26 šalių, manevrai vyksta daugiau nei 30 poligonų.

Tegai:
pratybos, JAV, Estija
Dar šia tema
"Viskas paruošta smūgiui": Pentagonas perkelia operatyvines pajėgas į Europą
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina