Uogos

Kaip ilgiau išsaugoti uogas, vaisius ir daržoves šviežius specialistų patarimai

(atnaujinta 20:33 2020.08.14)
Specialistai primena, kokius produktus geriau laikyti šaldytuve, o kuriems tinkamesnė kambario temperatūra

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Tinkamas maisto produktų laikymas namuose leidžia užtikrinti maisto saugą ir padeda ilgiau išlaikyti, kad jie nesugestų, neprarastų formos, aromato bei skonio, primena Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai.

Vasara — tas metų laikas, kai galima vartoti daug šviežių, pačių ar ūkininkų išaugintų vaisių ir daržovių, įvairių iš miško ar sodo surinktų gėrybių. Užaugintų gėrybių laikymo trukmė namų sąlygomis yra gana ribota, tad specialistai siūlo prisiminti keletą taisyklių, kurios padės ilgesnį laiką išsaugoti produktus sveikus ir kokybiškus.

Kambario temperatūroje, sausoje ir vėsioje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginės saulės, derėtų laikyti agurkus, pomidorus, baklažanus, šparagines pupeles, svogūnus, bulves (taip pat ir saldžiąsias), moliūgus (vasarinius ir žieminius), arbūzus, bananus.

Vaisius visada rekomenduojama laikyti atskirai nuo daržovių, jei įmanoma, sudėti į padėklus ar atskiras dėžutes pagal jų biologines rūšis: vienoje laikyti bananus, kitoje — moliūgus ir t. t., nes kai kurie vaisiai nokdami išskiria etileno dujų, o nemažai daržovių yra jautrios etilenui ir gali greičiau sugesti ar pernokti.

Kad vaisiai ir daržovės ilgiau laikytųsi, į etileną reaguojančius produktus (obuolius, šilauoges, agurkus, avokadus ir kt.) patariama laikyti atskirai nuo šių dujų išskiriančių sodo ir daržo gėrybių (brokolių, kopūstų, aviečių, braškių, slyvų, kriaušių, pomidorų, mangų, abrikosų ir kt.), o norint pagreitinti nokimo procesą galima juos sudėti šalia.

Česnakams ir svogūnams patinka tamsios, sausos bei vėsios patalpos, tad juos geriausia laikyti sudėjus į popierinius maišelius, galima pakabinti supintus į "kasas" ar padėti lentynoje į pintines.

Bulvėms, burokėliams, morkoms ypač tinkamos šalto rūsio patalpos. Šias daržoves galima supilti į medines, plastikines dėžes ar į specialiai įrengtus atitvertus "mini aruodus", o jei rūsys yra šaltas, drėgname švariame smėlyje laikomos morkos sulauks ir pavasario.

Prieskonines žoleles (bazilikus, krapus, petražoles, pipirmėtes ir pan.), taip pat ir salotų lapus vertėtų laikyti kuo drėgnesnėje, vėsesnėje vietoje. Jei tai neįmanoma, nuskintus žolynus siūloma pamerkti į vandenį, kaip gėles. Dar juos galima laikyti šaldytuve suvyniotus į drėgną popierinį rankšluostį ar audeklą. Toks laikymo būdas tinka ir šparagams — taip jie ilgiau išliks švieži. Taip pat gana populiaru išaugintus prieskonius persodinti žiemai į vazonėlius su žemėmis, tokia žalia kompozicija aromatingais prieskoniais džiugins gana ilgą laiką.

Vaisius ir daržoves dėti į šaldytuvą reikia tik tuomet, kai jie visiškai prinoksta (t. y. sunokusius abrikosus, avokadus, mangus, melionus, nektarinius, persikus, papajas, kriaušes, slyvas ir pan.). Šaldytuve rekomenduojama laikyti šilauoges, brokolius, kopūstus (briuselinius, žiedinius), morkas, tamsias lapines daržoves, daržinius porus, žirnius, avietes, braškes.

Citrusinius vaisius (greipfrutus, apelsinus, citrinas ir pan.) reikėtų laikyti tamsioje vietoje arba, jei jų nespėjama suvartoti greitai, — plastikiniame maišelyje šaldytuve.

Supjaustytas ar nuluptas daržoves (morkas, salierus ir kt.) patariama laikyti tik šaldytuve. Tereikia patalpinti į indą su nedideliu kiekiu vandens arba sudėti į specialius ilgam laikymui skirtus maišelius, tam pritaikytus vakuuminius konteinerius ar laikyti uždarose plastikinėse dėžutėse. Beveik visuose šaldytuvuose yra specialus daržovių, vaisių skyrius, kuriame temperatūra pritaikyta būtent šiems produktams.

Specialistai pataria nelaikyti vaisių ir daržovių hermetiškuose plastikiniuose maišeliuose, nes jiems būtina kvėpuoti. Jei vis dėlto naudojate plastikinius maišelius, juose reikėtų pradurti skylučių arba sandariai neužrišti. Geriausia sudėti į daugkartinio naudojimo tinklinį arba popierinį maišelį, į plastikinius ar medinius atvirus konteinerius ar popierines dėžutes. Nelaikykite vaisių ir daržovių suverstų, suspaustų, suslėgtų, geriausiai išdėlioti viena ar dviem eilėmis, paliekant vietos oro cirkuliacijai, nes priešingu atveju jie greičiau suges, praras būdingą išvaizdą.

Tegai:
maisto produktai
Dar šia tema
Pieniškasis pasaulis: kuris pienas yra sveikiausias?
Švedijos mokslininkai nuvainikavo penkis mitus apie duoną
Dietologė įvardijo imunitetą stiprinančius produktus koronaviruso epidemijos metu
Projekto Gyvos sienos kūrinys Miško sodas.

Kaune pilkas ir niūrias elektros transformatorinės sienas pakeitė "miškas"

(atnaujinta 18:34 2020.09.18)
Miesto gyventojų ir svečių žvilgsnius džiugins dar viena gatvės meno ekspozicija — projekto "Gyvos sienos" ir idėjų konkurso "Kauno akcentai" kūrinys

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Kauno Partizanų gatvėje stovinčią elektros transformatorinę gatvės menininkai pavertė spygliuočių tvirtove, praneša Kauno savivaldybės spaudos tarnyba.

Pilkas ir niūrias elektros transformatorinės sienas pakeitė "miškas". Tai — dar vienas projekto "Gyvos sienos" ir idėjų konkurso "Kauno akcentai" kūrinys.

Naujasis Kauno gatvės meno galeriją po atviru dangumi papildęs piešinys — jungtinis menininkų projektas. Simonos Seibutienės kurtus "Miško sodus" ant statinio perkėlė trise — Ieva Olimpija Voroneckytė, Goda Skėrytė ir Ramūnas Vaicekauskas.

"Norėjau sukurti piešinį, kuris į aplinką įsilietų ir vasarą, ir žiemą. Tai užuomina į spygliuočių mišką. Stilizuoti eglių kontūrai ir lietuvių liaudies simbolika pateikta abstrakčiai, supaprastinus formas iki tam tikro rašto, ornamento, kuriame slypi daug reikšmių", — apie piešinį pasakojo autorė.

Kaune veikiančios platformos "Gyvos sienos" tikslas — padėti menininkams ir piešinių ant savo sienų laukiantiems pastatų savininkams atrasti vieni kitus ir įgyvendinti kūrybiškas idėjas, atgaivinant bei papuošiant pilkas pastatų sienas meistriškais gatvės meno kūriniais.

Konkurso "Kauno akcentai" dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Nuo programos pradžios įvairiose miesto vietose jau atsirado 42 akcentai.

Tegai:
Kauno akcentai, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Kaune atgijo "Žvaigždžių sėjikas"
Kauno Botanikos sode "nutūpė" Mažojo Princo įkvėpta skulptūra
Kauno geležinkelio stotyje seną pastatą papuošė piešinys "Paskutinis keleivis"
Paskelbtas vaizdo įrašas apie tai, kaip ant namo sienos Kaune piešiamas grafitis
Legalus menas: Kaune vyks gatvės meno festivalis
Šypsenėlės diena, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 19-osios šventės

(atnaujinta 18:33 2020.09.18)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų galo lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 19 yra 262-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 263-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 103 dienos.

2020 metų rugsėjo 19 dieną saulė teka teka 06:58, leidžiasi 19:27, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Miškininko diena

Miškininko diena minima kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį.

Miškininko diena švenčiama nuo 2000 metų. Rekomendavus Aplinkos ministerijos kolegijai, aplinkos ministras Dainius Lygis priėmė šventę numatantį įstatymą.

Ši šventė turi ir gilesnes ištakas. Kai Lietuva dar priklausė Tarybų Sąjungai, trečiąjį rugsėjo sekmadienį buvo švenčiama Miško darbuotojų diena. Šią dieną būdavo rengiamos miško talkos — miškai tvarkomi, renkamos šiukšlės.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tokias talkas Lietuvos miškininkų sąjunga rengdavo balandžio mėnesį, tačiau galiausiai nuspręsta Miškininkų šventę minėti rudenį.

Tai pat šią dieną minimas Kompiuterio šypsenėlės gimtadienis.

Ši diena istorijoje

1871 metų gimė lietuvių kilmės vokiečių mikrobiologas Fricas Richardas Šiaudinis. Kartu su E. Hofmanu atrado sifilio sukėlėją. Mirė 1906 metais.

1915 metais Vokietijos kariuomenė užėmė Vilnių. Į Vilnių atvyko imperatorius Vilhelmas II bei žymiausias feldmaršalas ir būsimasis prezidentas Hindenburgas. Vokietijos vadovų apsilankymas Lietuvoje nieko gero nežadėjo — pyliavos, mokesčiai ir prievartiniai darbai tapo Lietuvos gyventojų kasdienybe. Liūdnos dienos atėjo net šunims, kuriuos nebe taip mylėjo "šunų mokesčiu" apdėti šeimininkai.

1991 metais Lietuvos nepriklausomybę pripažino Jungtiniai Arabų Emyratai.
1996 metais Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis bankomatas.

2013 metais šiauriniame Kosovo pasienyje su Serbija, netoli Zvečano miesto, buvo užpulti EULEX (Europos Sąjungos teisės viršenybės misija Kosove) misijos pareigūnai tarnybos metu. Užpuolimo metu mirtinai sužeistas EULEX deleguotas Lietuvos muitinės pareigūnas 35 metų Audrius Šenavičius.

Savo vardadienius šiandien švenčia Arnulfas, Giedrė, Girvinas, Vytė, Vilhelmina, Vilė.

Tegai:
Lietuva, šventė, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai