Laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 16-osios šventės

(atnaujinta 22:24 2020.08.15)
Nuo rugpjūčio 16 dienos iki metų galo lieka 137 dienos, šiandien Lietuvoje minimas Šv. Rokas, Pjūties pabaiga

Rugpjūčio 16 yra 228-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 229-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 137 dienos.

Šv. Rokas, Pjūties pabaiga

Rugpjūčio 16-ąją mūsų senoliai švęsdavo pjūties pabaigą ir naujos sėjos pradžią — buvo sėjami žiemkenčiai. Kaimuose žmonės visą vasarą gyvendavo be dirbtinės šviesos, keldamiesi saulei patekant ir eidami miegoti saulei nusileidus. Jei naktinėdavo, tai tik tamsoje ar lauke prie laužų. Po rugpjūčio 16-os dienos į trobas vėl sugrįždavo dirbtinis apšvietimas — deglas ar balana, vėliau žibalinė lempa.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, pjūties pabaigos šventė sutapatinta su Roko varduvėmis. Šv. Rokas — prancūzas, gyvenęs XIII-XIV a. Jis išdalijo savo turtus vargšams ir visą gyvenimą slaugė ligonius, sergančius maru. Tikėta, kad pats Rokas sirgo maru, bet turėjo ypatingą galią gydyti žmones ir išsigydė pats. Šv. Rokas gydydamas žmones daug keliavo, buvo apkaltintas šnipinėjimu uždarytas į kalėjimą, kur mirė.

Šv. Rokas vaizduojamas kaip keliautojas — su lazda ir kelionmaišiu. Šalia jo kartais stovi šuo, laikantis nasruose duonos kepalą. Tikima, kad Rokas turėjęs šunį, kuris jį nusilpusį pamaitino ir taip išgelbėjo nuo bado.

Šv. Rokas laikomas ligonių globėju. Žmonės skaptuodavo skulptūras, tikėdami, kad Rokas apsaugos juos nuo ligų.

Savo vardadienius švenčia  Alvita, Butvirda, Butvirdas, Butvyda, Butvydas, Grasė, Grasilda, Jakimas, Joakimas, Jokimė, Rokas, Steponas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (78)
Autobusas, archyvinė nuotrauka

Fotofaktas: į miestų gatves išriedėjo rinkimų autobusai

(atnaujinta 21:11 2020.09.23)
Visuomeninis transportas su kvietimu balsuoti kursuos miestų gatvėmis iki Seimo rinkimų pabaigos 

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Artėjant Seimo rinkimams po Lietuvos miestų gatves pasklido rinkimuose dalyvauti kviečiantis visuomeninis transportas.

Троллейбус с рекламой выборов в Сейм
Troleibusas su kvietimu balsuoti rinkimuose
"Autobusai, troleibusai ir mikroautobusai su kvietimu balsuoti Seimo rinkimuose jau kursuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Mažeikių ir Plungės gatvėmis", — rašo VRK spaudos tarnyba.

Visuomeninis transportas, išmargintas kvietimais dalyvauti rinkimuose, Lietuvos miestų gatvėmis kursuos iki pat Seimo rinkimų pabaigos.

Šiemet Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo 174 savarankiškus dalyvius, iš jų 15 politinių partijų ir 149 politinių partijų iškeltus kandidatus. Rinkimai vyks spalio 11 dieną. 

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Вертолет литовских пограничников

Baltarusijos pasienyje sraigtasparnio tikrintas radioaktyvios spinduliuotės lygis

6
(atnaujinta 21:16 2020.09.23)
Švenčionių rajone vyko pratybos, kurių metu buvo siekiama sumodeliuoti neatidėliotinus VSAT veiksmus įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai Astrave

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Trečiadienį surengtose Valstybės sienos apsaugos tarnybos civilinės saugos pratybose iš oro patikrintas radioaktyvios spinduliuotės lygis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, praneša VSAT spaudos tarnyba.

Pagal pratybų legendą, buvo gauta informacija iš Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro, kad Aplinkos apsaugos agentūros automatizuoto jonizuojančiosios spinduliuotės monitoringo stotys užfiksavo padidintą spinduliuotės dozės galią ir yra būtina kartu su Radiacinės saugos centru atlikti aplinkos radiologinę stebėseną iš oro.

Po vidurdienio į orą iš Trakų rajono Paluknio miestelyje esančios VSAT Aviacijos valdybos bazės radiacinės oro žvalgybos skrydžiui pakilo pasieniečių sraigtasparnis.

Orlaivyje buvo speciali radiacinį foną fiksuojanti įranga, kurią pristatė ir skrydyje palei rytinę šalies sieną dalyvavo RSC atstovai.

Pagal legendą, normas viršijantis radiacijos fonas fiksuotas dvejose vietovėse Švenčionių rajone, informacija nustatytais kanalais perduota antžeminėms tarnyboms.

Tokių pratybų tikslas — įvertinti turimų aviacinių resursų pasirengimą bei išbandyti ir sumodeliuoti pirminius ir neatidėliotinus VSAT veiksmus įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai Astrave.

Astravo AE

Lietuva nuo pat Astravo AE statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

6
Koronaviruso testai

Paskelbta antrosios COVID-19 bangos paplitimo Europoje prognozė

(atnaujinta 21:22 2020.09.23)
Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Mokslininkai sukūrė matematinį antrosios koronavirusinės infekcijos bangos vystymosi Europoje modelį. Prognozė daroma visam žemynui ir kiekvienai šaliai atskirai. Darbas buvo paskelbtas "Scientific Reports".

Iki šiol dešimtyje Europos šalių: Belgijoje, Bosnijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje — oficialiai užfiksuota antrosios COVID-19 bangos pradžia.

Remdamiesi šiais duomenimis, taip pat infekcijos rodikliais ir sergamumu pirmosios bangos metu, matematikai iš Prancūzijos, Italijos ir Danijos, vadovaujami Giacomo Cacciapaglia iš Liono Klodo Bernaro universiteto, sukūrė modelį, kuris numato antrosios bangos dinamiką Europos šalyse.

Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą.

Kartu tyrėjai pažymi, kad konkretus maksimalaus infekcijos plitimo laikas kiekvienoje šalyje labai priklauso nuo tokių parametrų kaip pirminis infekcijos dažnis, infekcijos lygis, gyventojų išorinių ir vidinių kelionių skaičius ir taikomos priemonės.

Tyrėjai prognozuoja ankstesnes smailes tose šalyse, kur infekcijų lygis jau yra didžiausias. Prancūzijoje ir Norvegijoje pikas turėtų įvykti nuo rugsėjo vidurio iki pabaigos, Italijoje — spalio viduryje, Suomijoje — spalio pabaigoje, JK — lapkričio pradžioje ir Švedijoje — 2021 metų pradžioje.

Mokslininkai pažymi, kad daug kas priklausys nuo socialinio atsiribojimo priemonių, vietos infekcijos židinių kontrolės ir pasienio kontrolės, ypač jei jos bus įgyvendinamos ankstyvosiose ligos plitimo stadijose.

Net ir dabar reali epidemijos situacija kai kuriose šalyse skiriasi nuo modelio prognozių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje sergamumo statistika pastebimai atsilieka nuo prognozės. Pasak autorių, tai reiškia, kad šių šalių valdžia imasi tinkamų priemonių, kad suvaldytų epidemiją, o piliečiai sąžiningai jų laikosi.

Tuo tarpu Kroatijoje naujų atvejų skaičius didėja kiekvieną dieną, nors, remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos piką šalis turėjo įveikti rugpjūčio pradžioje.

Tyrėjai modeliui sukurti naudojo standartinį matematinį normalizavimo grupės metodą, kuris leidžia sistemingai sekti fizinės sistemos pokyčius skirtingose ​​erdvinėse skalėse. Tyrėjų teigimu, tai leis lengvai pritaikyti modelį, kai atsiras naujų duomenų, taip pat pagal analogiją kurti modelius kitiems regionams.

Tegai:
Europa, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės
NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu