Šuo, archyvinė nuotrauka

Šuo automobilyje: kaip saugiai vežtis keturkojį vasarą

(atnaujinta 10:41 2020.08.17)
Dažnas vaizdas kelyje, kai šunys palaidi lekuoja pro langą ar lipa vairuotojams ant kelių. Pasak specialistų, tai gali baigtis ne tik žala augintiniui, bet ir eismo įvykiu

VILNIUS, rugpjūčio 17 — Sputnik. Draudikai pastebi, kad prisisegti saugos diržus ir daugiau dėmesio skirti vaikų saugumui automobilyje žmonės jau įprato, tačiau į augintinių keliavimą vis dar žiūri aplaidžiai, rašoma draudimo bendrovės "Gjensidige" pranešime.

Dažnas vaizdas kelyje, kai šunys palaidi lekuoja pro langą ar lipa vairuotojams ant kelių. Pasak specialistų, tai gali baigtis ne tik žala augintiniui, bet ir eismo įvykiu.

"Tyrimas parodė, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų augina šunis. Toks pat procentas šunų šeimininkų mėgsta juos vedžioti ir kartu su augintiniu leisti laiką, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių vasarą keliaudami automobiliu augintinius vežasi kartu", — sako draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Ji pabrėžia, kad šunų saugumu automobilyje privalu rūpintis visada, tačiau vasarą transporto priemonėje keliaujantiems augintiniams reikalingas ypatingas dėmesys.

"Šunų šeimininkus raginame, ypač karštą dieną, net ir trumpam stabtelėjus prie parduotuvės, automobilio viduje nepalikti augintinių. Vos kelios minutės gali būti lemtingos — ir grįžę augintinio jau neberasite gyvo. To galima išvengti pasiimant gyvūną su savimi. Jei taip pasielgti neįmanoma, vertėtų susilaikyti nuo pavojingo sprendimo palikti augintinį automobilyje. Gyvūną reikėtų saugiai palikti namuose", — pataria Katilienė.

Augintinis galėtų pasilikti automobilyje tik prižiūrimas žmogaus.

"Transporto priemonė turėtų būti pastatyta pavėsyje, o joje intensyviai cirkuliuotų oro srovės, pavyzdžiui, būtų praverta visureigio ar universalo tipo automobilio bagažinė", — pataria šunų dresūros mokyklos atstovas Jonas Valančius.

Jis atkreipia dėmesį, kad augintiniui būtų ypač pavojinga, jei šeimininkai jį vasarą paliktų automobilio salone įrengtoje šunų transportavimui skirtoje dėžėje.

Valančiaus teigimu, šunų sveikatai pavojingas ir kitas jų šeimininkų įprotis — leisti augintiniams pro atvirą važiuojančio automobilio langą iškišti galvą. 

Pasak jo, vasarą šuns kelionė automobiliu yra sunkiai įsivaizduojama be kondicionieriaus ir specialiai šunims skirto vėsinančio kilimėlio.

Be to, būtina nepamiršti, kad, net ir gulėdamas ant vėsinančiojo kilimėlio, šuo turi būti prisegtas diržu ir petnešomis, kad jo kelionė būtų saugi. 

Anot draudimo bendrovės specialistų, visgi ne visi gyvūnų šeimininkai rūpinasi gyvūnų saugumu automobiliuose. Yra buvę atvejų, kai gyvūnai sutrukdo nuspausti stabdžių pedalą būtent tuo metu, kai reikia stabdyti transporto priemonę. Tada vairuotojui nepavyksta nuspausti stabdžių pedalo ir išvengti eismo įvykio.

Žalų departamento vadovės Baltijos šalims teigimu, dar blogiau, kai gyvūnai įsitaiso vairuotojui ant kelių. Toks neatsakingas elgesys yra toks pat pavojingas kaip kalbėjimas telefonu ar naršymas internete. Ant kelių važiuojantys gyvūnai išblaško vairuotojo dėmesį, jis negali susitelkti tik į kelią ir aplinkui vykstantį eismą, nes gyvūnas bet kuriuo metu juda, gali atlikti neprognozuojamus šuolius ar netikėtai nusileisti prie pedalų, ant automobilio grindų, o netyčia užmintas — įkąsti, todėl saugaus važiavimo priemonės kelyje yra būtinos.

Bendrovės "Nielsen" Lietuvos gyventojų tyrimas "Gjensidige" užsakymu buvo atliktas apklausiant 1600 žmonių.

Tegai:
automobilis, šuo
Nelegaliai palaidotos asbesto turinčios atliekos Vilniuje

Vilniuje aptikta 10 tūkst. tonų asbesto statybinių atliekų

(atnaujinta 17:23 2021.05.11)
Aplinkosaugininkų vertinimu, netoliese Vilniaus oro uosto neteisėtai iki 6 metrų gylyje gali būti palaidota apie 10 tūkst. tonų asbesto turinčios senų stogų dangos

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Vilniaus miesto pakraštyje aptikta 10 tūkst. tonų užkastų asbesto statybinių atliekų. Aplinkos apsaugos ministerija ketina kreiptis į prokuratūrą kaltininkams surasti, praneša spaudos tarnyba. 

Be leidimo pašalintas šiferio atliekas atkasė industrinį parką plėtojanti UAB "Liepgerta". 

Aplinkos apsaugos departamento vertinimu, netoliese oro uosto neteisėtai iki 6 metrų gylyje gali būti palaidota apie 10 tūkst. tonų asbesto turinčios senų stogų dangos. Palyginimui, Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne per metus leidžiama pašalinti ne daugiau kaip 2,5 tūkst. tonų asbesto turinčių atliekų. 

Toks aplinkoje pašalintų pavojingų atliekų kiekis sukuria apie 30 mln. eurų žalą aplinkai. 

Teritorijoje antradienį apsilankęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė, kad nelegalaus sąvartyno problemą Aplinkos ministerija spręs keliais lygiais. 

"Pirma išsiaiškinsime su Vilniaus miestu, kaip tokia padėtis nemokamai suteiktame sklype apskritai galėjo susidaryti. Antra, Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centro prašysime lengvatinio tarifo šioms asbesto atliekoms civilizuotai pašalinti sąvartyne. Ir trečia, rengsime ieškinį prokuratūrai", – sakė Gentvilas.

Министр окружающей среды Симонас Гентвилас Вильнюс
Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas

Sostinėje atradus kenksmingas medžiagas, dabartinis sklypo valdytojas turės pateikti AAD geoinžinerinių tyrimų ataskaitą ir atliekomis užterštos teritorijos sutvarkymo planą.

Pirmiausia bus išmatuoti taršos rodikliai, vietomis atkasant žemę ir nustatant, kokiame plote palaidotos šiferio atliekos, o tuomet pašalinta pati tarša. Preliminari tokių darbų sąmata – apie 2 mln. eurų. 

Tegai:
atliekos, Vilnius
Dar šia tema
"Litgrid" rekonstruoja pastotę už beveik 900 tūkstančių eurų
Iš IAE pirmojo bloko išvežtas paskutinis konteineris su branduoliniu kuru
Vilnius

NVSC: daugėja protrūkių įvairiuose gamybos ir transporto bei logistikos sektoriuose

(atnaujinta 16:02 2021.05.11)
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 365 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš jų buvo 364

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusi savaitė, palyginus su prieš tai buvusia, neišsiskyrė ryškiomis tendencijomis ir šiuo metu išlieka stabili, rašo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spaudos tarnyba.

Tačiau pastebėta, jog didėja protrūkių skaičius įvairiuose gamybos ir transporto bei logistikos sektoriuose, o nežymiai, tačiau mažėja paslaugų sektoriuje.  

Pažymima, jog praėjusi savaitė pasižymėjo nežymiu aktyvių protrūkių prieaugiu maisto gamybos, siuvimo, baldų gamybos sektoriuose. Prie jų prisideda logistikos ir transporto sektorius. Statybos sektoriuje protrūkių skaičius išaugo labai minimaliai – nuo 17 užpraėjusią savaitę iki 18 praėjusią savaitę.

Tuo tarpu protrūkių mažėjimas stebimas paslaugų sektoriuje — nuo 16 iki 9 protrūkių praėjusią savaitę. Mažiau aktyvių protrūkių per praėjusią savaitę užfiksuota gydymo sektoriuje, socialinėse įstaigose — aktyvių protrūkių nebuvo fiksuota.

Pasak specialistų, naujų tendencijų nestebima ir vertinant užsikrėtimo atvejus šeimose. NVSC duomenimis, apie 25,6 proc. užsikrėtusiųjų COVID-19 pastarąją savaitę nurodė, jog susirgo po sąlyčio su šeimos nariu.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 365 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš jų buvo 364.

Tegai:
koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
VVKT: sulaukta daugiau nei 2,5 tūkst. pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas
Klaipėdoje kviečiami skiepytis 45+ amžiaus grupės gyventojai
Paaiškėjo, kaip bus galima gauti Galimybių pasą