Dviratininkas, archyvinė nuotrauka

Kompensacinėms išmokoms žaliąsias susisiekimo priemones daugiau nei 3 tūkst prašymų

(atnaujinta 12:12 2020.08.17)
Pranešama, kad bendra kompensacijos suma siekia 2,68 mln. eurų kompensacinių išmokų ir toliau daugiausia prašoma elektriniams paspirtukams ir paprastiems dviračiams

VILNIUS, rugpjūčio 17 — Sputnik. Per 3 mėnesius nuo kvietimo pradžios už seno ir taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant paspirtuką, dviratį, motociklą, mopedą ar viešojo transporto bilietą, Aplinkos projektų valdymo agentūra sulaukė daugiau kaip 3000 prašymų, praneša Aplinkos ministerija.

Pranešama, kad bendra kompensacijos suma siekia 2,68 mln. eurų kompensacinių išmokų ir toliau daugiausia prašoma elektriniams paspirtukams ir paprastiems dviračiams.

Pažymima, kad iš Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 5 mln. eurų. Šie prašymai bus priimami, kol pakaks lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2021 metų vasario 1 dienos, juos galima teikti tik elektroniniu būdu per informacinę sistemą APVIS.

Pabrėžiama, kad kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal faktiškai patirtas išlaidas, neviršijant priemonei nustatytų maksimalių sumų ir bendros 1 tūkst. eurų kompensacijos sumos.

Taip pat nustatytus kriterijus atitikusio sunaikinto taršaus automobilio savininkas gali gauti iki 310 eurų kompensaciją už metinį viešojo transporto bilietą, iki 400 eurų — už paprastą dviratį arba elektrinį paspirtuką, iki 700 eurų — už elektrinį dviratį, iki 1 tūkst. eurų — už elektrinį mopedą ar elektrinį motociklą.

Tegai:
kompensacija, dviratis
Dar šia tema
Klausos negalią turintiems žmonės kompensuos pažangesnius klausos aparatus
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
Poilsiautojai Sevastopolio krantinėje, archyvinė nuotrauka

Apklausa parodė, kaip Lietuvos gyventojai leis vasaros atostogas

(atnaujinta 09:42 2021.05.09)
Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais dėl ilgo karantino norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Susiruošę atostogauti šiemet lietuviai dažniausiai tikisi ištrūkti iš įprastos aplinkos ir ketina vykti prie jūros, į užsienio kelionę ar kurortus, rodo "Swedbank" Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. 

Tuo tarpu vis mažiau gyventojų atostogas sieja su vietinėmis pramogomis – poilsiu prie ežero, upės, pabuvimu kaime ar sodyboje.

Ilgai užtrukę kelionių į užsienį suvaržymai pakeitė gyventojų požiūrį į atostogas sodybose ir gamtoje, pastebi "Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

"Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo nuo 35 iki 25 proc. Mažėja ir gyventojų noras atostogauti prie upių ar ežerų – atostogas su poilsiu prie vandens telkinių šiemet sieja 33 proc. gyventojų, nors prieš kelis metus šis pasirinkimas buvo akivaizdus lyderis (42 proc.)", − sako Cvilikienė. 

Gyventojai pasirengę išlaidauti

Įprasta, kad lyginant išlaidas per atostogas ir įprastą mėnesį, didžioji dalis gyventojų nurodo per atostogas išleidžiantys daugiau – taip elgiasi maždaug 6 iš 10 šalies gyventojų, rodo tyrimas. 

"Tačiau šiemet ketinančių per atostogas paišlaidauti gyventojų dalis išaugo. Dvigubai didesnį biudžetą atostogoms ketina skirti 38 proc. apklaustųjų, trigubai didesnį 17  proc., o keturis ir daugiau kartų per atostogas išleis 8 proc. gyventojų. Pastarasis rodiklis prieš trejus metus siekė 4 proc.", − komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, maždaug 3 iš 10 gyventojų planuoja atostogauti su įprastu mėnesiniu biudžetu.

Mažėja miego atostogų poreikis

Remiantis tyrimo duomenimis, galimybė skirti pakankamai laiko išsimiegoti, kaip svarbiausias atostogų atributas, prieš trejus metus buvo svarbus 22 proc. apklaustųjų, o šiuo metu tai aktualu tik 14 proc. besiruošiančių atostogauti. 

"Šis kriterijus paprastai aktualesnis jaunesnio, iki 35 metų amžiaus gyventojams. Ankstesniais metais jaunimui miegui neretai pritrūkdavo laiko, nes tekdavo derinti mokslus, karjerą, pramogas su draugais ir rūpestį savimi. Tačiau šiuo metu akivaizdu, kad miego atostogos netenka prioriteto − pastaruoju metu visi gyvenome tik darbo ir namų režimu, todėl gerai išsimiegoti ir pailsėti buvo kur kas paprasčiau", – komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, atostogas su jūra dažniau sieja mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Apsilankymą užsienio šalyje dažniau įvardija aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai. Tas pati gyventojų grupė atostogas labiau sieja su naujomis patirtimis ir turi lūkesčių pamatyti ar sužinoti ką nors naujo. 

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
vasara, Lietuva, apklausa
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai keliones į užsienį planuoja jau šiai vasarai
Gegužę Lietuvos oro uostuose bus vykdoma beveik 40 tiesioginių maršrutų
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per parą žymiai sumažėjo naujų COVID-19 atvejų

(atnaujinta 09:40 2021.05.09)
Šalyje atlikti 13,4 tūkst. molekulinių ir 8 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 883 nauji COVID-19 atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Deja, per pastarąją parą nuo COVID-19 ligos mirė dar 8 žmonės, bendras mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius Lietuvoje yra 4 034. Po vieną žmogų mirė iš 50–59, 60-69, 70-79 metų  amžiaus grupėse, dar dvi aukos iš 80–89 metų amžiaus grupės. Ir net trys senoliai iš 90–99 metų amžiaus grupės.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta 257 827 užsikrėtimo atvejais. Statistiškai pasveiko 232 076 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 54 471.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 11 639 asmenų, antrą skiepo dozę gavo 1 308. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuota 383 847 asmenys. Iš viso panaudota 1 154 849 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje

16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kovinis kelias

(atnaujinta 10:16 2021.05.09)
Praėjus pusmečiui nuo Didžiojo Tėvynės karo pradžios, 1941 metų gruodį iš 29-ojo teritorinio lietuviškojo šaulių korpuso karių ir karininkų buvo suformuota 16-oji lietuviškoji šaulių divizija.
16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kovinis kelias
© Sputnik
Tegai:
16-oji Lietuviškoji šaulių divizija