VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Lietuvoje vis daugėja ekologiškų viešojo transporto priemonių, finansuojamų iš ES investicijų, visai netrukus vienas toks elektrinis autobusas riedės Jonavos rajono keliais, praneša Susisiekimo ministerija.
Pažymima, kad naujos kartos autobusai tausoja aplinką, yra komfortiški, saugūs, patrauklūs keleiviams.
Pranešime teigiama, kad UAB "Jonavos autobusai" stengiasi nuolatos atnaujinti savo autobusų parką, didelį dėmesį kreipdami į keleivių saugumą bei komfortą. Kartu viešojo susisiekimo paslaugos yra vienos svarbiausių Jonavos rajono gyventojams, keliaujantiems iš atokių vietovių į savivaldybės centrą.
Pabrėžiama, kad šiuo metu Jonavos rajono keliais važinėja dyzeliniu kuru varomi autobusai, tačiau įgyvendinant ES investicijų projektą bus nupirktas vienas aplinkai nekenksmingas autobusas, kuris teiks viešojo susisiekimo paslaugas Jonavos rajone.
"Toks ekologiškas elektrinis autobusas turės įtakos oro taršos mažinimui, pagerins susisiekimo paslaugas Jonavos rajone. Be abejo jis bus ir komfortiškas, tad turėtų paskatinti vietos gyventojus dažniau rinktis viešojo transporto paslaugas. Kartu tai žingsnis link sveikesnės, švaresnės ir saugesnės aplinkos", — teigia susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevič.
Pažymima, jog Jonavai skirta 495 448 Eur ES struktūrinių fondų lėšų ekologiškam viešajam transportui įsigyti.
Aplinką tausojančių viešojo transporto priemonių Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Radviliškio ir Šiaulių rajonai dar 2019 metų pradžioje įsigijo po 3 suslėgtomis dujomis varomus autobusus.
Tauragės rajonas — 3 elektrinius autobusus (jau skirtas papildomas finansavimas dar dviem įsigyti). Druskininkams skirta 417 548 Eur ES lėšų, už kurias perkami 2 elektriniai autobusai. Alytaus miestui skirta 345 177 Eur ES lėšų, taip pat perkami 2 elektra varomi autobusai.
VILNIUS, balandžio 21— Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyta 1 113 naujų koronaviruso atvejų, praneša Statistikos departamentas.
Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 236 533, 213 970 žmonių pasveiko.
Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 65 943.
Per pastarąją parą užfiksuota 14 mirčių nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 802.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 516,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6 proc. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 10 270 žmonių, antra skiepo doze — 4 339. Iš viso 215 134 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 365 741 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 796 009 vakcinos.
Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.
VILNIUS, balandžio 21— Sputnik. Šalčininkų rajone girta moteris peiliu sužalojo vyrą. Apie tai pranešė Policijos departamento spaudos tarnyba.
Incidentas įvyko antradienį apie 19:35 Turgelių seniūnijoje.
Patikslinta, kad moters kraujyje rasta 2,03 promilės alkoholio. Vyras paguldytas į ligoninę, įtariamoji uždaryta į areštinę.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
VILNIUS, balandžio 21— Sputnik. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad praėjusi Vyriausybė, planuodama pradėti statyti naują karinį poligoną Vakarų Lietuvoje, padarė klaidų. Apie tai jis pranešė Seime.
Jo teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtraukos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė.
"Visada, kad ir koks nedidelis poligonas būtų plėtojamas, jis paliestų 200–400 žmonių, tai yra realūs žmonės su savo poreikiais, su savo lūkesčiais, todėl mes negalime jų palikti be nieko. Poligonas yra kainuojantis dalykas ir tai nėra tik Krašto apsaugos ministerijos reikalas", — sakė Anušauskas.
Ministras pabrėžė, kad naujojo poligono statybų projektas bus pradėtas rengti tuomet, kai bus priimtos reikalingos įstatymų pataisos ir parengta tinkama kompensavimo tvarka ten gyvenantiems žmonėms.
"Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, braižyti planus pradėsime tada, kai turėsime labai aiškų planą, kaip ir kada bus pakeisti įstatymai (jeigu reikės įstatymų pakeitimų), dėl atsiskaitymo su žmonėmis, kurie ten gyvena, perkėlimo sąlygų", — tvirtino Anušauskas.
Krašto apsaugos ministerija norėjo šalies vakaruose pastatyti naują karinį poligoną. Ministerijoje vietos pasirinkimas buvo siejamas su "stiprėjančiomis Rusijos kariuomenėmis pajėgomis Kaliningrade".
NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai siekiu sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.
Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.