VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Lietuvoje vis daugėja ekologiškų viešojo transporto priemonių, finansuojamų iš ES investicijų, visai netrukus vienas toks elektrinis autobusas riedės Jonavos rajono keliais, praneša Susisiekimo ministerija.

© Photo : Facebook / AB "Vakarų laivų gamykla"

Paskelbti galutiniai tyrimų rezultatai po incidento Klaipėdos jūrų uoste

Pažymima, kad naujos kartos autobusai tausoja aplinką, yra komfortiški, saugūs, patrauklūs keleiviams. 

Pranešime teigiama, kad UAB "Jonavos autobusai" stengiasi nuolatos atnaujinti savo autobusų parką, didelį dėmesį kreipdami į keleivių saugumą bei komfortą. Kartu viešojo susisiekimo paslaugos yra vienos svarbiausių Jonavos rajono gyventojams, keliaujantiems iš atokių vietovių į savivaldybės centrą.

Pabrėžiama, kad šiuo metu Jonavos rajono keliais važinėja dyzeliniu kuru varomi autobusai, tačiau įgyvendinant ES investicijų projektą bus nupirktas vienas aplinkai nekenksmingas autobusas, kuris teiks viešojo susisiekimo paslaugas Jonavos rajone.

"Toks ekologiškas elektrinis autobusas turės įtakos oro taršos mažinimui, pagerins susisiekimo paslaugas Jonavos rajone. Be abejo jis bus ir komfortiškas, tad turėtų paskatinti vietos gyventojus dažniau rinktis viešojo transporto paslaugas. Kartu tai žingsnis link sveikesnės, švaresnės ir saugesnės aplinkos", — teigia susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevič.

Pažymima, jog Jonavai skirta 495 448 Eur ES struktūrinių fondų lėšų ekologiškam viešajam transportui įsigyti.

© Depositphotos / blasbike

Kompensacinėms išmokoms už žaliąsias susisiekimo priemones — daugiau nei 3 tūkst prašymų

Aplinką tausojančių viešojo transporto priemonių Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Radviliškio ir Šiaulių rajonai dar 2019 metų pradžioje įsigijo po 3 suslėgtomis dujomis varomus autobusus.

Tauragės rajonas — 3 elektrinius autobusus (jau skirtas papildomas finansavimas dar dviem įsigyti). Druskininkams skirta 417 548 Eur ES lėšų, už kurias perkami 2 elektriniai autobusai. Alytaus miestui skirta 345 177 Eur ES lėšų, taip pat perkami 2 elektra varomi autobusai.

VILNIUS, balandžio 21— Sputnik. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad praėjusi Vyriausybė, planuodama pradėti statyti naują karinį poligoną Vakarų Lietuvoje, padarė klaidų. Apie tai jis pranešė Seime.

Rutly / Минобороны России

NATO žvalgai vis dažniau skraido prie Rusijos sienų. Kam jiems Kamčiatka ir Donbasas?

Jo teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtraukos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė.

"Visada, kad ir koks nedidelis poligonas būtų plėtojamas, jis paliestų 200–400 žmonių, tai yra realūs žmonės su savo poreikiais, su savo lūkesčiais, todėl mes negalime jų palikti be nieko. Poligonas yra kainuojantis dalykas ir tai nėra tik Krašto apsaugos ministerijos reikalas", — sakė Anušauskas.

Ministras pabrėžė, kad naujojo poligono statybų projektas bus pradėtas rengti tuomet, kai bus priimtos reikalingos įstatymų pataisos ir parengta tinkama kompensavimo tvarka ten gyvenantiems žmonėms.

"Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, braižyti planus pradėsime tada, kai turėsime labai aiškų planą, kaip ir kada bus pakeisti įstatymai (jeigu reikės įstatymų pakeitimų), dėl atsiskaitymo su žmonėmis, kurie ten gyvena, perkėlimo sąlygų", — tvirtino Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerija norėjo šalies vakaruose pastatyti naują karinį poligoną. Ministerijoje vietos pasirinkimas buvo siejamas su "stiprėjančiomis Rusijos kariuomenėmis pajėgomis Kaliningrade".

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai siekiu sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.