Koronaviruso tyrimas

Lietuvoje per parą nustatyti 23 nauji koronaviruso atvejai

(atnaujinta 11:50 2020.08.19)
Kaip pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda, situacija pradeda panašėti į buvusią balandį, kai šalyje buvo įvestas karantinas

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Lietuvoje per parą nustatyti 23 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Trečiadienio ryto duomenimis, per visą laikotarpį respublikoje buvo patvirtinti 2496 COVID-19 atvejai. 1739 piliečiai pasveiko, 81 pacientas mirė.

Dabar izoliacijoje — ne tik su nustatytu koronavirusu, bet ir dėl kontakto su sergančiais, taip pat dėl ​​atvažiavimo iš koronaviruso paveiktų šalių — yra 3 062 žmonės.

Iš viso nuo birželio 1 d. Lietuvoje užregistruoti 158 įvežtiniai COVID-19 atvejai.

Prieš kelias dienas respublikoje prasidėjo pastebimas susirgimo infekcija padidėjimas. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, padėtis pradeda panašėti į buvusią balandį, kai šalyje buvo įvestas karantinas.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno, pirmoji koronaviruso banga niekada nesibaigė Lietuvoje, o dabar galima kalbėti apie antrąjį piką. Taip pat, pasak mokslininko, respublikoje nebus antrosios COVID-19 bangos, tačiau galimi dar keli pikai.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 21,7 mln. užkrato atvejų, daugiau nei 771 tūkst. žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
"Kolektyvinis imunitetas nepadės". Įvardytas būdas sustabdyti COVID-19  
Vilniuje pagerbtas Uhano gydytojas, kuris pirmas pranešė apie COVID-19 grėsmę
Pranešama, kad visi atsitiktine tvarka patikrinti asmenys laikėsi izoliacijos
Autobusas, archyvinė nuotrauka

Fotofaktas: į miestų gatves išriedėjo rinkimų autobusai

(atnaujinta 21:11 2020.09.23)
Visuomeninis transportas su kvietimu balsuoti kursuos miestų gatvėmis iki Seimo rinkimų pabaigos 

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Artėjant Seimo rinkimams po Lietuvos miestų gatves pasklido rinkimuose dalyvauti kviečiantis visuomeninis transportas.

Троллейбус с рекламой выборов в Сейм
Troleibusas su kvietimu balsuoti rinkimuose
"Autobusai, troleibusai ir mikroautobusai su kvietimu balsuoti Seimo rinkimuose jau kursuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Mažeikių ir Plungės gatvėmis", — rašo VRK spaudos tarnyba.

Visuomeninis transportas, išmargintas kvietimais dalyvauti rinkimuose, Lietuvos miestų gatvėmis kursuos iki pat Seimo rinkimų pabaigos.

Šiemet Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo 174 savarankiškus dalyvius, iš jų 15 politinių partijų ir 149 politinių partijų iškeltus kandidatus. Rinkimai vyks spalio 11 dieną. 

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Вертолет литовских пограничников

Baltarusijos pasienyje sraigtasparnio tikrintas radioaktyvios spinduliuotės lygis

7
(atnaujinta 21:16 2020.09.23)
Švenčionių rajone vyko pratybos, kurių metu buvo siekiama sumodeliuoti neatidėliotinus VSAT veiksmus įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai Astrave

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Trečiadienį surengtose Valstybės sienos apsaugos tarnybos civilinės saugos pratybose iš oro patikrintas radioaktyvios spinduliuotės lygis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, praneša VSAT spaudos tarnyba.

Pagal pratybų legendą, buvo gauta informacija iš Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro, kad Aplinkos apsaugos agentūros automatizuoto jonizuojančiosios spinduliuotės monitoringo stotys užfiksavo padidintą spinduliuotės dozės galią ir yra būtina kartu su Radiacinės saugos centru atlikti aplinkos radiologinę stebėseną iš oro.

Po vidurdienio į orą iš Trakų rajono Paluknio miestelyje esančios VSAT Aviacijos valdybos bazės radiacinės oro žvalgybos skrydžiui pakilo pasieniečių sraigtasparnis.

Orlaivyje buvo speciali radiacinį foną fiksuojanti įranga, kurią pristatė ir skrydyje palei rytinę šalies sieną dalyvavo RSC atstovai.

Pagal legendą, normas viršijantis radiacijos fonas fiksuotas dvejose vietovėse Švenčionių rajone, informacija nustatytais kanalais perduota antžeminėms tarnyboms.

Tokių pratybų tikslas — įvertinti turimų aviacinių resursų pasirengimą bei išbandyti ir sumodeliuoti pirminius ir neatidėliotinus VSAT veiksmus įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai Astrave.

Astravo AE

Lietuva nuo pat Astravo AE statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

7
Koronaviruso testai

Paskelbta antrosios COVID-19 bangos paplitimo Europoje prognozė

(atnaujinta 21:22 2020.09.23)
Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Mokslininkai sukūrė matematinį antrosios koronavirusinės infekcijos bangos vystymosi Europoje modelį. Prognozė daroma visam žemynui ir kiekvienai šaliai atskirai. Darbas buvo paskelbtas "Scientific Reports".

Iki šiol dešimtyje Europos šalių: Belgijoje, Bosnijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje — oficialiai užfiksuota antrosios COVID-19 bangos pradžia.

Remdamiesi šiais duomenimis, taip pat infekcijos rodikliais ir sergamumu pirmosios bangos metu, matematikai iš Prancūzijos, Italijos ir Danijos, vadovaujami Giacomo Cacciapaglia iš Liono Klodo Bernaro universiteto, sukūrė modelį, kuris numato antrosios bangos dinamiką Europos šalyse.

Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą.

Kartu tyrėjai pažymi, kad konkretus maksimalaus infekcijos plitimo laikas kiekvienoje šalyje labai priklauso nuo tokių parametrų kaip pirminis infekcijos dažnis, infekcijos lygis, gyventojų išorinių ir vidinių kelionių skaičius ir taikomos priemonės.

Tyrėjai prognozuoja ankstesnes smailes tose šalyse, kur infekcijų lygis jau yra didžiausias. Prancūzijoje ir Norvegijoje pikas turėtų įvykti nuo rugsėjo vidurio iki pabaigos, Italijoje — spalio viduryje, Suomijoje — spalio pabaigoje, JK — lapkričio pradžioje ir Švedijoje — 2021 metų pradžioje.

Mokslininkai pažymi, kad daug kas priklausys nuo socialinio atsiribojimo priemonių, vietos infekcijos židinių kontrolės ir pasienio kontrolės, ypač jei jos bus įgyvendinamos ankstyvosiose ligos plitimo stadijose.

Net ir dabar reali epidemijos situacija kai kuriose šalyse skiriasi nuo modelio prognozių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje sergamumo statistika pastebimai atsilieka nuo prognozės. Pasak autorių, tai reiškia, kad šių šalių valdžia imasi tinkamų priemonių, kad suvaldytų epidemiją, o piliečiai sąžiningai jų laikosi.

Tuo tarpu Kroatijoje naujų atvejų skaičius didėja kiekvieną dieną, nors, remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos piką šalis turėjo įveikti rugpjūčio pradžioje.

Tyrėjai modeliui sukurti naudojo standartinį matematinį normalizavimo grupės metodą, kuris leidžia sistemingai sekti fizinės sistemos pokyčius skirtingose ​​erdvinėse skalėse. Tyrėjų teigimu, tai leis lengvai pritaikyti modelį, kai atsiras naujų duomenų, taip pat pagal analogiją kurti modelius kitiems regionams.

Tegai:
Europa, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės
NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu