Sinoptikai: į Lietuvą atkeliauja vėsesni orai
(atnaujinta 08:46 2020.08.25)
Artimiausiomis dienomis šalyje numatomas trumpas lietus, galima perkūnija, aukščiausia oro temperatūra sieks 25 laipsnius šilumosVILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Artimiausiomis dienomis Lietuvos orus lems Atlanto ciklono pietinė dalis, iš vakarų atslinks vėsesni orai, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Sekmadienį bus debesuota su pragiedruliais. Vietomis numatomas trumpas lietus, galima perkūnija. Pus pietvakarių, vakarų 7–12 m/s vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 20–25 laipsnius šilumos.
Rugpjūčio 24-os naktį vietomis vakariniuose rajonuose, dieną daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas pietvakarių, naktį 6–11 m/s, rytą pajūryje iki 14 m/s, dieną 9–14 m/s, kai kur per perkūniją 15–18 m/s. Temperatūra naktį 12–17, dieną 19–24 laipsniai šilumos.
©
Sputnik /
Rugpjūčio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
SAM atnaujino paveiktų šalių ir išimčių dėl izoliacijos sąrašus
(atnaujinta 21:32 2020.09.18)
Nuo rugsėjo 19 užsienyje gyvenantys ar dirbantys asmenys, prieš išvykdami iš Lietuvos nepraėjus izoliavimo laikotarpiui, turi informuoti NVSC, o nuo kitos savaitės nuvykus į Latviją, lietuviams bus taikoma 10 dienų izoliacijaVILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Nuo pirmadienio, rugsėjo 21 dienos, izoliuotis reikės atvykus iš Švedijos, Norvegijos, Bulgarijos, Gruzijos, Kanados, Tuniso ir Farerų salų, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
SAM duomenimis, šiose teritorijose koronaviruso infekcijos (COVID-19) sergamumas per pastarąsias 14 dienų perkopė 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų slenkstį.
Nuo rugsėjo 19-osios bus reglamentuotas laikas, kada užsieniečiai ir Lietuvos piliečiai, gyvenantys ar dirbantys užsienyje, prieš išvykdami iš Lietuvos nepraėjus izoliavimo laikotarpiui, turi informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) apie planuojamą išvykimo datą ir laiką — tai jie privalo padaryti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki išvykimo.
Taip pat ministro įsakymu atnaujintas išimčių dėl izoliacijos sąrašas. Patikslinta, kad ji nebus taikoma ir iš Baltarusijos grįžusiems Lietuvos piliečiams — mokytojams, vykdantiems lituanistinį švietimą mokyklose Baltarusijoje. Taip pat izoliacijos reikalavimo nelieka Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, dalyvaujantiems FRONTEX koordinuojamose tarptautinėse operacijose ES ir trečiosiose šalyse.
Situacija Baltijos šalių erdvėje
Nors Estijoje fiksuotas sergamumo rodiklis 25,4, Estija į paveiktų šalių sąrašą neįtraukta, nes pritaikytas 10 proc. lankstumas. Vadinasi, izoliacijos atvykstantiems iš Estijos nereikia.
Nuo kitos savaitės nuvykus į Latviją, lietuviams bus taikoma 10 dienų izoliacija, išskyrus numatytąsias išimtis.
Taigi, 10 dienų izoliacija netaikoma kasdien kertantiems Latvijos sieną: darbo reikalais, kai sienos kirtimas būtinas darbo ar pareigų atlikimui bei asmuo turi darbo santykius įrodančius dokumentus; dėl vaiko priežiūros ar formaliojo ikimokyklinio ugdymo paslaugų gavimo (reikalingas paslaugų teikėjo ar švietimo įstaigos išduotas dokumentas); vykstant į formaliojo ugdymo (pagrindinio, vidurinio ar aukštojo išsilavinimo) įstaigas, mokymo programas meno ir kultūros srityje (reikalingas ugdymo įstaigos išduotas dokumentas); asmenims, lydintiems į aukščiau nurodytas ugdymo įstaigas nepilnametį asmenį ar specialiųjų poreikių turintį pilnametį asmenį (reikalingas paslaugų teikėjo ar ugdymo įstaigos išduotas dokumentas).
Taip pat 10 dienų izoliacija netaikoma kertantiems Latvijos sieną šiais atvejais: tranzitu vykstantiems per Latvijos teritoriją, įskaitant atvykimą pavežant arba išvežant keleivį atvykusį į Latvijos oro uostus, uostus, stotis iš užsienio (rekomenduojama turėti vykstančiojo tranzitu per Latviją kelionės bilieto kopiją); asmenims, kurie atvyksta prižiūrėti artimųjų arba organizuoti ar dalyvauti laidotuvėse; asmenims, atvykstantiems į Latviją sveikatos priežiūros (terapija ir diagnostika) paslaugoms gauti (reikalingas tai įrodantis dokumentas).
SAM primena, kad nuo rugsėjo 14 d. koronaviruso paveiktomis laikomos tos šalys, kuriose per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 liga viršija nebe 16 atvejų, kaip anksčiau, o 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Lietuvos sergamumo rodiklis šiuo metu siekia 18,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Labiausiai paveiktų valstybių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną savaitę, atsižvelgiant į epidemiologinius rodiklius užsienio šalyse.
Tegai:
Radviliškio geležinkelio stotyje pasieniečiai aptiko baltarusiškų cigarečių krovinį
(atnaujinta 14:44 2020.09.18)
Iš viso buvo rasta 7000 pakelių cigarečių "Fest" ir 1000 pakelių cigarečių "NZ Gold", paženklintų baltarusiškais akcizo ženklaisVILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Radviliškio geležinkelio stotyje pasieniečiai rado, įtariama, krovininiu traukiniu iš Baltarusijos atgabentus 8 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių, apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
©
Photo : Valstybės sienos apsaugos tarnyba
Ketvirtadienį miesto geležinkelio stotyje VSAT pareigūnai kartu su AB "Lietuvos geležinkeliai" Saugos ir rizikų valdymo departamento darbuotojais rado 30 polietilenu apvyniotų paketų, kurie gulėjo šalia geležinkelio bėgių prie krovininio traukinio sąstato.
Pasieniečių duomenims, šis traukinys prieš kelias valandas atvyko į Radviliškio stotį iš Baltarusijos.
Aptikti paketai buvo drėgni, įtariama, kad į šalį cigaretės buvo atgabentos cisternoje su skystomis trąšomis.
Išardę paketus pasieniečiai rado 7000 pakelių cigarečių "Fest" ir 1000 pakelių cigarečių "NZ Gold", paženklintų baltarusiškais akcizo ženklais.
Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Mokslininkai atrado naują vandens sudėtį
(atnaujinta 18:29 2020.09.18)
Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga ŽemėjeVILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Vandens aušinimas — tai du skysčiai viename. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai, atlikę pirmuosius skysto vandens matavimus, esant temperatūrai, gerokai žemesnei už įprastą užšalimo tašką. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Science".
Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje.
©
Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"
Faktas tas, kad vanduo nėra panašus į kitus skysčius — užšaldamas jis plečiasi ir nesitraukia kaip visi, tačiau jo tankis mažėja. Todėl ledas ne skęsta, o plūduriuoja paviršiuje. Vanduo turi aukštą virimo temperatūrą ir yra puikus tirpiklis, todėl įvairiomis sąlygomis jame ištirpsta dauguma organinių ir neorganinių medžiagų. Galiausiai, jis turi didžiulį paviršiaus įtempimo koeficientą. Dėl visų šių unikalių savybių vanduo tapo gyvybės Žemėje pagrindu.
Vanduo turi dar vieną įdomią savybę — užšąla labai "nenoriai". Jei kiti skysčiai į kietą būseną pereina palaipsniui, iškart po to, kai kertamas užšalimo taškas, vanduo "priešinasi" iki paskutiniųjų. Kad vanduo pradėtų kietėti, jam visada reikia kristalizacijos branduolių — mineralinės ar organinės kilmės suspenduotų dalelių.
JAV Energetikos departamento Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (PNNL) tyrėjai nusprendė patikrinti, iki kokios temperatūros vanduo išliks skystas.
Yra žinoma, kad vanduo gali būti gerokai atvėsusių lašelių pavidalu debesyse net esant labai žemai temperatūrai, o tada, kai iš viršaus, iš aukštesnių ir šaltesnių sluoksnių, į šiuos debesis patenka smulkių ledo dulkių, lašeliai akimirksniu kristalizuojasi ir ledo trupinių pavidalu krenta ant žemės (kruša).
Laboratorijos mokslininkai lazeriu sunaikino ploną ledo plėvelę, sukurdami peraušintą skystą vandenį, o paskui, naudodami infraraudonųjų spindulių spektroskopiją, stebėjo visus mažiausius jo virsmų etapus nuo 135 iki 245 kelvinų temperatūros — nuo minus 138 iki minus 28 laipsnių Celsijaus.
Ant fazinių būsenų "užšalimo rėmų" mokslininkai pamatė, kad aušinant vanduo kondensuojasi į tankaus skysčio fazę, kuri ir toliau egzistuoja kartu su įprasto skysčio faze. Didelio tankio skysčio dalis greitai sumažėja, kai temperatūra nukrenta nuo 190 iki 245 Kelvinų.
"Mes parodėme, kad skystas vanduo esant labai žemai temperatūrai yra ne tik santykinai stabilus, bet ir egzistuoja dviem struktūrinėmis formomis", — pranešime spaudai sakė tyrimo bendraautoris Gregas Kimmelis, atsakydamas į klausimą, ar visada kristalizuojasi peraušintas vanduo. "Atsakymas yra neigiamas", — patvirtino jis.
Tyrėjai pirmieji eksperimentiškai įrodė, kad pervėsintas vanduo gali būti stabilios dviejų fazių skysčio ir skysčio būsenos, o fazių santykis skiriasi priklausomai nuo temperatūros. Anksčiau buvo manoma, kad hipotermijos metu vanduo laikui bėgant neišvengiamai sukietėja.