COVID-19, archyvinė nuotraika

Lietuvoje 38 nauji COVID-19 atvejai ir dar viena užsikrėtusiojo mirtis

(atnaujinta 13:00 2020.08.24)
Pirmadienio duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičiaus Lietuvoje šiuo metu siekia 2673, mirčių skaičius padidėjo iki 85

VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Lietuvoje patvirtinti 38 nauji koronaviruso atvejai, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Bendras per visą epidemijos laikotarpį nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius siekia 2673, 1766 piliečiai pasveiko.

Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie dar vieną mirties nuo koronoviruso atvejį. Taigi, mirčių nuo naujojo viruso skaičius padidėjo iki 85.

Rankų dezinfekavimo priemonė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Варвара Гертье

Šiuo metu izoliuojasi — ne tik su nustatytu koronavirusu, bet ir dėl kontakto su sergančiais, taip pat dėl ​​atvažiavimo iš koronaviruso paveiktų šalių — 3320 žmonės.

Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 159 įvežtiniai COVID-19 atvejai.

Nuo rugpjūčio 17 d. iki rugpjūčio 23 d. imtinai, Ignalinos, Prienų, Kupiškio, Kauno, Šalčininkų, Vilniaus rajonų, taip pat Kauno, Visagino, Panevėžio, Klaipėdos miestų gyventojams buvo intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 10 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Respublikoje pastebimai išaugo infekcijos atvejų. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad padėtis pradeda panašėti į buvusią balandį, kai šalyje buvo įvestas karantinas.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno, pirmoji koronaviruso banga niekada nesibaigė Lietuvoje, o dabar galima kalbėti apie antrąjį piką. Taip pat, pasak mokslininko, respublikoje nebus antrosios COVID-19 bangos, tačiau galimi dar keli pikai.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Medicinos mokslų daktaras: draudžiama vartoti alkoholį prieš vakcinaciją nuo COVID-19
Mirtingumas Švedijoje siekia rekordus — ten nebuvo įvestas karantinas dėl COVID
Keleivė

SAM atnaujino paveiktų šalių ir išimčių dėl izoliacijos sąrašus

(atnaujinta 21:32 2020.09.18)
Nuo rugsėjo 19 užsienyje gyvenantys ar dirbantys asmenys, prieš išvykdami iš Lietuvos nepraėjus izoliavimo laikotarpiui, turi informuoti NVSC, o nuo kitos savaitės nuvykus į Latviją, lietuviams bus taikoma 10 dienų izoliacija

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Nuo pirmadienio, rugsėjo 21 dienos, izoliuotis reikės atvykus iš Švedijos, Norvegijos, Bulgarijos, Gruzijos, Kanados, Tuniso ir Farerų salų, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

SAM duomenimis, šiose teritorijose koronaviruso infekcijos (COVID-19) sergamumas per pastarąsias 14 dienų perkopė 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų slenkstį. 

Nuo rugsėjo 19-osios bus reglamentuotas laikas, kada užsieniečiai ir Lietuvos piliečiai, gyvenantys ar dirbantys užsienyje, prieš išvykdami iš Lietuvos nepraėjus izoliavimo laikotarpiui, turi informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) apie planuojamą išvykimo datą ir laiką — tai jie privalo padaryti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki išvykimo.

Taip pat ministro įsakymu atnaujintas išimčių dėl izoliacijos sąrašas. Patikslinta, kad ji nebus taikoma ir iš Baltarusijos grįžusiems Lietuvos piliečiams — mokytojams, vykdantiems lituanistinį švietimą mokyklose Baltarusijoje. Taip pat izoliacijos reikalavimo nelieka Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, dalyvaujantiems FRONTEX koordinuojamose tarptautinėse operacijose ES ir trečiosiose šalyse.

Situacija Baltijos šalių erdvėje

Nors Estijoje fiksuotas sergamumo rodiklis 25,4, Estija į paveiktų šalių sąrašą neįtraukta, nes pritaikytas 10 proc. lankstumas. Vadinasi, izoliacijos atvykstantiems iš Estijos nereikia.

Nuo kitos savaitės nuvykus į Latviją, lietuviams bus taikoma 10 dienų izoliacija, išskyrus numatytąsias išimtis. 

Taigi, 10 dienų izoliacija netaikoma kasdien kertantiems Latvijos sieną: darbo reikalais, kai sienos kirtimas būtinas darbo ar pareigų atlikimui bei asmuo turi darbo santykius įrodančius dokumentus; dėl vaiko priežiūros ar formaliojo ikimokyklinio ugdymo paslaugų gavimo (reikalingas paslaugų teikėjo ar švietimo įstaigos išduotas dokumentas); vykstant į formaliojo ugdymo (pagrindinio, vidurinio ar aukštojo išsilavinimo) įstaigas, mokymo programas meno ir kultūros srityje (reikalingas ugdymo įstaigos išduotas dokumentas); asmenims, lydintiems į aukščiau nurodytas ugdymo įstaigas nepilnametį asmenį ar specialiųjų poreikių turintį pilnametį asmenį (reikalingas paslaugų teikėjo ar ugdymo įstaigos išduotas dokumentas).

Taip pat 10 dienų izoliacija netaikoma kertantiems Latvijos sieną šiais atvejais: tranzitu vykstantiems per Latvijos teritoriją, įskaitant atvykimą pavežant arba išvežant keleivį atvykusį į Latvijos oro uostus, uostus, stotis iš užsienio (rekomenduojama turėti vykstančiojo tranzitu per Latviją kelionės bilieto kopiją); asmenims, kurie atvyksta prižiūrėti artimųjų arba organizuoti ar dalyvauti laidotuvėse; asmenims, atvykstantiems į Latviją sveikatos priežiūros (terapija ir diagnostika) paslaugoms gauti (reikalingas tai įrodantis dokumentas).

SAM primena, kad nuo rugsėjo 14 d. koronaviruso paveiktomis laikomos tos šalys, kuriose per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 liga viršija nebe 16 atvejų, kaip anksčiau, o 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Lietuvos sergamumo rodiklis šiuo metu siekia 18,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Labiausiai paveiktų valstybių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną savaitę, atsižvelgiant į epidemiologinius rodiklius užsienio šalyse.

Tegai:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM: koronaviruso tyrimai intensyviau bus vykdomi 13-oje didelės rizikos savivaldybių
ULAC vadovas papasakojo apie riziką užsikrėsti koronavirusu lėktuve
Marijampolėje koronavirusu susirgo mokytojas, dirbantis dviejose mokyklose
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Radviliškio geležinkelio stotyje pasieniečiai aptiko baltarusiškų cigarečių krovinį

(atnaujinta 14:44 2020.09.18)
Iš viso buvo rasta 7000 pakelių cigarečių "Fest" ir 1000 pakelių cigarečių "NZ Gold", paženklintų baltarusiškais akcizo ženklais

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Radviliškio geležinkelio stotyje pasieniečiai rado, įtariama, krovininiu traukiniu iš Baltarusijos atgabentus 8 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių, apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Ketvirtadienį miesto geležinkelio stotyje VSAT pareigūnai kartu su AB "Lietuvos geležinkeliai" Saugos ir rizikų valdymo departamento darbuotojais rado 30 polietilenu apvyniotų paketų, kurie gulėjo šalia geležinkelio bėgių prie krovininio traukinio sąstato. 

Pasieniečių duomenims, šis traukinys prieš kelias valandas atvyko į Radviliškio stotį iš Baltarusijos.

Aptikti paketai buvo drėgni, įtariama, kad į šalį cigaretės buvo atgabentos cisternoje su skystomis trąšomis. 

Išardę paketus pasieniečiai rado 7000 pakelių cigarečių "Fest" ir 1000 pakelių cigarečių "NZ Gold", paženklintų baltarusiškais akcizo ženklais.

Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
geležinkelio stotis, Radviliškis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Pasieniečiai į Lietuvą neįleido diplomatu apsimetusio ukrainiečio
Kontrabandininkai iš Latvijos gabeno cigaretes, o namuose laikė nelegalų alkoholį
Tarnybinis šuo padėjo sulaikyti kontrabandininką Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje
Ledynas ir vanduo

Mokslininkai atrado naują vandens sudėtį

(atnaujinta 18:29 2020.09.18)
Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Vandens aušinimas — tai du skysčiai viename. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai, atlikę pirmuosius skysto vandens matavimus, esant temperatūrai, gerokai žemesnei už įprastą užšalimo tašką. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Science".

Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Faktas tas, kad vanduo nėra panašus į kitus skysčius — užšaldamas jis plečiasi ir nesitraukia kaip visi, tačiau jo tankis mažėja. Todėl ledas ne skęsta, o plūduriuoja paviršiuje. Vanduo turi aukštą virimo temperatūrą ir yra puikus tirpiklis, todėl įvairiomis sąlygomis jame ištirpsta dauguma organinių ir neorganinių medžiagų. Galiausiai, jis turi didžiulį paviršiaus įtempimo koeficientą. Dėl visų šių unikalių savybių vanduo tapo gyvybės Žemėje pagrindu.

Vanduo turi dar vieną įdomią savybę — užšąla labai "nenoriai". Jei kiti skysčiai į kietą būseną pereina palaipsniui, iškart po to, kai kertamas užšalimo taškas, vanduo "priešinasi" iki paskutiniųjų. Kad vanduo pradėtų kietėti, jam visada reikia kristalizacijos branduolių — mineralinės ar organinės kilmės suspenduotų dalelių.

JAV Energetikos departamento Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (PNNL) tyrėjai nusprendė patikrinti, iki kokios temperatūros vanduo išliks skystas.

Yra žinoma, kad vanduo gali būti gerokai atvėsusių lašelių pavidalu debesyse net esant labai žemai temperatūrai, o tada, kai iš viršaus, iš aukštesnių ir šaltesnių sluoksnių, į šiuos debesis patenka smulkių ledo dulkių, lašeliai akimirksniu kristalizuojasi ir ledo trupinių pavidalu krenta ant žemės (kruša).

Laboratorijos mokslininkai lazeriu sunaikino ploną ledo plėvelę, sukurdami peraušintą skystą vandenį, o paskui, naudodami infraraudonųjų spindulių spektroskopiją, stebėjo visus mažiausius jo virsmų etapus nuo 135 iki 245 kelvinų temperatūros — nuo minus 138 iki minus 28 laipsnių Celsijaus.

Ant fazinių būsenų "užšalimo rėmų" mokslininkai pamatė, kad aušinant vanduo kondensuojasi į tankaus skysčio fazę, kuri ir toliau egzistuoja kartu su įprasto skysčio faze. Didelio tankio skysčio dalis greitai sumažėja, kai temperatūra nukrenta nuo 190 iki 245 Kelvinų.

"Mes parodėme, kad skystas vanduo esant labai žemai temperatūrai yra ne tik santykinai stabilus, bet ir egzistuoja dviem struktūrinėmis formomis", — pranešime spaudai sakė tyrimo bendraautoris Gregas Kimmelis, atsakydamas į klausimą, ar visada kristalizuojasi peraušintas vanduo. "Atsakymas yra neigiamas", — patvirtino jis.

Tyrėjai pirmieji eksperimentiškai įrodė, kad pervėsintas vanduo gali būti stabilios dviejų fazių skysčio ir skysčio būsenos, o fazių santykis skiriasi priklausomai nuo temperatūros. Anksčiau buvo manoma, kad hipotermijos metu vanduo laikui bėgant neišvengiamai sukietėja.

Tegai:
mokslininkai, vanduo
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo neįprastą veiksnį, ilginantį gyvenimo trukmę
Atrastas būdas, kaip nugalėti bakterijas be antibiotikų