Vilniaus meras Remigijus Šimašius, archyvinė nuotrauka

Šimašius papasakojo, kaip toliau protingai kovoti su pandemija

(atnaujinta 18:13 2020.08.28)
Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinta 2810 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 895 asmenys, 1816 — pasveiko

VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius savo Facebook paskyroje pasidalino, kaip reikėtų protingai kovoti su koronaviruso pandemija.

Pasak Šimašiaus, valdžia linkusi blaškytis tarp dviejų kraštutinumų — leidimai ir draudimai gimsta beveik kasdien. "Viena vertus, suprantama, nes spaudimas į abi puses didžiulis. Kita vertus, kad šiam spaudimui būtų atsilaikyta, ir sprendimai būtų tik protingi, o ne nepamatuotai kraštutiniai, siūlau du dalykus", — rašė jis.

Pasak Vilniaus mero, visų pirma reiktų pradėti remtis atvirais duomenimis.

"Po mano nuolatinių baksnojimų kažkada pavasarį su poros mėnesių pavėlavimu Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo skelbti užsikrėtusiųjų maršrutus. Tas padeda. Tačiau šiandien mes vis dar neturime viešai prieinamos elementarios lentelės, kur būtų nuasmeninti duomenys apie tai, kas užsikrėtė, kur užsikrėtė, kokiomis aplinkybėmis (dėvėjo kaukę ar ne, ilgai kontaktavo ar ne, ir pan.), ar ir kada pasveiko, kiek turėjo socialinių kontaktų ir kokių, kokiose vietose lankėsi, kiek ir kokiomis aplinkybėmis užkrėtė ir pan", — pabrėžė Šimašius.

Jo manymu, jei turėtume šiuos duomenis, galima būtų kryptingiau vykdyti visus darbus — dezinfekavimą, pažeidimų kontrolę, testavimą.

Jei šie duomenys būtų atviri — Vilniaus meras net neabejoja, kad kūrybingi ir analitiški žmonės įžvelgtų koreliacijų, priežastingumų ir pasiūlytų gerų sprendimų. "Na niekaip, niekaip nesuprantu kodėl Sveikatos apsaugos ministras ir ji aplinka taip užsispyrusiai atsisako dirbti vadovaudamiesi pilnais ir išsamiais duomenimis, ir kodėl tiesiog atriboja privačią iniciatyvą nuo sprendimų inicijavimo", — rašė jis.

Šimašiaus manymu, antras svarbus dalykas — elgtis protingai. "Pažiūrėkim konkrečiai į vieną sritį — kaukės viešojo maitinimo įstaigose. Kol įeini — su kauke, kol lauki vandens — su kauke, kai jį gauni — jau be kaukės. Suprantama logika, kad vaikštant tarp staliukų kaukė labai svarbu. Suprantama logika, kad valgant galima kaukę nusiimti. Kodėl kaukės negalima nusiimti atsisėdus į savo vietą — nelabai aišku", — teigė Vilniaus meras.

Taip pat jis pridūrė, kad labiausiai liečiamas kavinėse daiktas — tai meniu, todėl pasiūlė, jog vietoj to, kad meniu būtų paduodamas į rankas, galima būtų jį užrašyti ant sienos arba palikti prieinama išmaniaisiais įrenginiais internetu.

"Tad dar kartą — norime įveikti pandemiją sėkmingai? Būkime protingi — naudokime duomenis, viešinkime juos, pasitelkime visus žmones, ir kritiškai siekime geriausių sprendimų. Nustokime šaudyti į orą, tikėdamiesi, kad gal pataikysime", — rašė Šimašius.

Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2810 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 895 asmenys, 1816 — pasveiko. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 48 COVID-19 infekcijos atvejai.

Respublikoje pastebimai išaugo infekcijos atvejų. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad padėtis pradeda panašėti į buvusią balandį, kai šalyje buvo įvestas karantinas.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno, pirmoji koronaviruso banga niekada nesibaigė Lietuvoje, o dabar galima kalbėti apie antrąjį piką. Taip pat, pasak mokslininko, respublikoje nebus antrosios COVID-19 bangos, tačiau galimi dar keli pikai.

Tegai:
Remigijus Šimašius, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Registrų centro direktorius pastebėtas kavinėje be veido kaukės
Profesorius suabejojo mokytojų testavimo greitaisiais testais tikslingumu
"Grinda" pradėjo darbuotojų imuniteto koronavirusui tyrimus
Kyšis

Klaipėdoje neblaivus vairuotojas bandė atsipirkti 550 eurų kyšiu

(atnaujinta 16:47 2020.09.20)
Vyro, kuriam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, dabar laukia ir bausmė už pareigūno papirkimą

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Klaipėdoje neblaivus vairuotojas bandė išvengti atsakomybės, pasiūlęs pareigūnams pinigų.

Apie incidentą pranešė Klaipėdos apskrities policija savo Facebook paskyroje.

Kaip pranešama, sekmadienio naktį, apie 02:10, Vilniaus plente Kelių policijos tarnybos pareigūnai sustabdė automobilį "VW Touran". Jo vairuotojo — 1957 metais gimusio vyro — kraujyje buvo aptikta 0,46 prom. alkoholio.

Pareigūnų teigimu, vairuotojas, siekdamas išvengti atsakomybės, pasiūlė 550 eurų kyšį. Dėl to jis atsidūrė areštinėje. Be baudos už vairavimą neblaiviam jo dabar laukia dar ir bausmė už bandymą papirkti pareigūną.

Pareigūnai paragino visus piliečius gerbti save ir pareigūnus, prisiimti atsakomybę už savo padarytus nusižengimus ir nesiūlyti bei neduoti kyšių.

Tegai:
papirkimas, Klaipėda, policija, neblaivus vairavimas
Dar šia tema
Kaune vyras, galimai gabenęs naminę degtinę, bandė papirkti policijos pareigūnus
Šiaulietis, nesustojęs prie "Stop" ženklo pervažoje, mėgino papirkti pareigūnus
Mėgindamas išvengti administracinės atsakomybės vyras mėgino papirkti policijos pareigūną
Už vairavimą išgėrus ir mėginimą papirkti pareigūnus latviai atsidūrė areštinėje
Lietuvos muitininkai tarp pašto siuntų aptiko stambią cigarečių kontrabandą

Lietuvos muitininkai tarp pašto siuntų aptiko stambią cigarečių kontrabandą

(atnaujinta 15:13 2020.09.20)
Rentgeno kontrolės sistema parodė, kad tarp siuntų, vilkiku vežtų į Rusijos Kaliningrado sritį, yra pusės milijono eurų vertės kontrabanda

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Medininkų kelio posto muitininkai sulaikė stambią cigarečių kontrabandą. Apie incidentą pareigūnai pranešė Muitinės kriminalinės tarnybos Facebook paskyroje.
Kaip pranešama, beveik 0,5 milijono eurų vertės nelegalių rūkalų kontrabandą pareigūnai aptiko ketvirtadienio naktį.

Pažymima, kad nelegalūs rūkalai buvo slepiami tarp į Rusijos Kaliningrado sritį vežtų pašto siuntų. Tačiau, muitininkų teigimu, nėra paslapčių, kurių neatskleistų pareigūnų rentgeno kontrolės sistema.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė apie įvykį Lavoriškių poste, kur muitininkai vilkiko grindyse aptiko apie 17 tūkstančių pakelių kontrabandinių cigarečių.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, Muitinės kriminalinė tarnyba, Lietuva
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Kontrabandininkai iš Latvijos gabeno cigaretes, o namuose laikė nelegalų alkoholį
Tarnybinis šuo padėjo sulaikyti kontrabandininką Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje
Kontrabanda iš Baltarusijos: nelegalūs rūkalai net nebuvo užmaskuoti
Nacionalinio susivienijimo kandidatai į Seimą, archyvinė nuotrauka

"Nacionalinis susivienijimas". Neolandsbergizmas "nesisteminės opozicijos" kailyje

(atnaujinta 16:48 2020.09.20)
Radžvilas ir jo partiečiai iš "Nacionalinio susivienijimo" iš tikrųjų kelia opias Lietuvos problemas

Tarp taip vadinamam "nesisteminės opozicijos" spektrui priskiriamų ir ant slenksčio esančiuose 2020-ųjų Seimo rinkimuose dalyvauti besiruošiančių jėgų, viena ryškiausių — tai VU profesoriaus Vytauto Radžvilo vadovaujamas "Nacionalinis susivienijimas", partija, kurią kai kurie laiko alternatyva nusistovėjusiai liberaliai pelkei. Tačiau ar tikrai yra taip?

Alternatyva liberalizmui?

Pradėkime tuo, kad Radžvilas ir jo partiečiai iš tikrųjų kelia opias Lietuvos problemas: jie šneka ne šiaip apie socialinę atskirtį, bet apie tiesiog besiveriančią prarają tarp sėkmingai biznį varančių ir ES pinigus įsisavinančių ir didmiesčiuose susikoncentravusių Lietuvos "viršūnių" bei apgailėtinai skurstančioje provincijoje besikoncentruojančių "apačių"; jie, be to, kritikuoja ir ES federalizmą, ir iš Vakarų skleidžiamą, liaudies nemėgstamą, bet valdančiųjų sluoksnių priimamą (ir propaguojamą) "vaivorykštinę" politiką: multikultūralizmą, juvenalinę justiciją, LGBT judėjimą, "politinį korektiškumą" ir šiaip vadinamosios "tolerancijos" ideologiją.

Dar daugiau: "Nacionalinis susivienijimas" šiame kontekste kelia ir svarbias apibendrinančias išvadas, o būtent — kad, ryšium su aukščiau minėtaisiais faktoriais (ir, aišku, ne tiktai jais), Lietuvai ir lietuvių tautai gresia nors ir "minkšta", nors ir "šliaužianti", bet vis tiktai reali, nepaneigiama egzistencinė grėsmė, kurią — nori ar nenori — arba teks įveikti, arba tiesiog pasitraukti iš istorinės scenos.

Be abejo, apie visa tai "sisteminės" partijos nešneka ir šnekėti nenori — nes jos ir yra šio nacionalinio nuosmukio uolios vykdytojos (gi užsakovų ir šeimininkų reiktų ieškoti gerokai aukščiau ir, be to — už Lietuvos ir apskritai Rytų Europos ribų). Ir todėl, bent iš pirmo žvilgsnio, Radžvilo "Nacionalinis susivienijimas" pakankamai stipriai kontrastuoja tiek TS LKD, tiek LSDP, tiek ir LŽVS — ką jau bekalbėti apie vadinamąją "Laisvės partiją".

Pagaliau, ir savo dalyvavimą 2020-ųjų Seimo rinkimuose Radžvilas motyvuoja labai aiškia "Nacionalinio susivienijimo" priešpastatymu tiek minėtosioms partijoms, tiek valdantiesiems sluoksniams — kuriuos jis pagrįstai kaltina nacionaline išdavyste. Ir šiuo požiūriu tikrai atrodytų, kad "Nacionalinio susivienijimo" pavidalu formuojasi nors dar ir ne stipriausia, nors ir ne masiškiausia, bet visgi reali alternatyva vyraujančiai liberalistinei politikai.

Bet jei "atrodo" — tai dar nebūtinai "yra"...

Blogybės ir jų priežastys

Iš tiesų, gi visos Radžvilo ir kompanijos kritikuojamos blogybės, šiaip ar taip, seka iš dvejų pagrindinių priežasčių.

Pirma: iš Tarybų Sąjungos ir apskritai socializmo žlugimo, o būtent — iš 90-aisiais įsigalėjusio kriminalinio kapitalizmo, reiškusio ligi tol buvusios liaudies nuosavybės ir apskritai liaudies ūkio pagrindų privatizavimą, išgrobstymą ir sužlugdymą, ko pasėkoje šimtai tūkstančiai (jei ne ištisas milijonas...) lietuvių, savo krašte tapę "nereikalingais žmonėmis", buvo priversti išbėgti į Vakarus geresnių ponų ieškotis.

Ir, antra — iš Lietuvos orientacijos į Vakarus, žodžiu, iš jos keliaklupsčiavimo JAV-NATO-ES imperijai, kuri ne tik ir Lietuvą, ir šiaip Rytų Europą telaiko pigios bei darbščios ir kvalifikuotos darbo jėgos Vakarų Europai rezervu (o ne lygiaverčiu "partneriu"), bet iš kurios šiandien ir skleidžiamos vadinamosios "vertybės" — juvenalinė justicija, multikultūralizmas, LGBT ir visa kita, prieš ką kovoti kviečia Radžvilas ir ką, tuo pačiu, atmeta būtent Vakarų demonizuojama Rusija.

Tarp šių dvejų priežasčių neabejotinai esama simbiozės: pirmoji vedė prie antrosios; viena sąlygoja kitą. Ir tiek vienos, tiek kitos priežasties ne šiaip pateisinimas, bet išaukštinimas, įvardinimas didžiausiu gėriu — sudaro vieną iš esminių vyraujančio ideologinio konsensuso, kurį liaudiškai pavadinsime landsbergizmu, momentų.

Šiuo požiūriu, nesistemine alternatyva gali būti tik politinė jėga, radikaliai ir drąsiai atmetanti landsbergizmą, o, vadinasi — ir pripažįstanti, ir kritikuojanti minėtąsias dvi priežastis, ir — atitinkamai — ieškanti išeičių iš jų.

Radžvilas — antitarybininkas ir rusofobas

Tačiau kaipgi šiame kontekste atrodo Radžvilo "Nacionalinis susivienijimas"? Kaipgi jisai žvelgia į minėtąsias dvi priežastis?

Į pirmąją — kad bėda ne desovietizacijoje ar privatizacijoje, bet tame, kad, girdi, susiformavusį valdantįjį sluoksnį sudaro buvę LKP nomenklatūros veikėjai — iš to, o ne iš pačios santvarkos, jų supratimu — ir seka pagrindinės krašto bėdos. Dar daugiau: Radžvilas ir "Nacionalinis susivienijimas" tiesiog niekina Tarybų Lietuvą, laikydami šį laikotarpį juodžiausiu mūsų istorijoje, nes Radžvilo kompanija — tai grynų gryniausi antitarybininkai ir antikomunistai.

Na, o antrosios jie apskritai neskaito problema: anot Radžvilo, Lietuvai jungtis į ES ir NATO buvo absoliučiai būtina; bėda čia tik ta, kad valdantysis sluoksnis santykyje su šiomis struktūromis — aišku, dėl savo neva "komunistinės" prigimties — bendrauja ne iš Lietuvos nacionalinių interesų, bet verčiau savo paties trumpalaikės naudos, pozicijų. Tačiau tereikia pakoreguoti šį momentą, žodžiu — suformuoti ir į valdžią iškelti tikrai nacionalinį elitą — ir Lietuva galės su ES ir NATO žengti į šviesią ateitį kovodama prieš Vladimiro Putino Rusiją kaip neva didžiausią grėsmę Lietuvos saugumui.

Radžvilo partija: ne alternatyva, o neolandsberginis surogatas

Atrodytų, kad, su tokiu nusistatymu, Radžvilo pasekėjai lyg ir kritikuoja landsbergizmo pasekmes (taigi: liaudies skurdą, liberalizmą, "vaivorykštinę" politiką, nacionalinį nuosmukį ir t. t.), bet kartu, būdamas antitarybininku ir rusofobu — ne tik pateisina, bet tiesiog aukština landsbergizmo gilumines priežastis.

Šią poziciją tiksliausia būtų įvardyti neolandsbergizmu, o būtent — požiūriu, kada pripažįstamos neigiamos landsbergizmo pasekmės, bet pačios jo ištakos mažų mažiausiai ignoruojamos, o daugiausiai — pateisinamos.

Ir toksai mąstymas, žodžiu — neolandsbergizmas — būdingas ne vien tik Radžvilo "Nacionaliniam susivienijimui", bet didžiajai daliai taip vadinamų "nesisteminių" Lietuvos politikierių: ir Arvydui Juozaičiui, ir Nagliui Puteikiui, ir Rūtai Janutienei, ir daugeliui, daugeliui kitų panašaus ideologinio profilio veikėjų, pretenduojančių tikrai ar tariamai kovoti "prieš sistemą", "už tautą" ir "paprastą žmogų"...

Radžvilo "Nacionalinis susivienijimas" čia išsiskiria nebent, pirma — solidesniu ideologiniu pasirengimu ir, antra — tuo, kad kai kurie landsbergistai, o būtent, TS LKD veikėjai Algis Ramanauskas "Greitai" ir Audrius Bačiulis, negailėdami laiko bei jėgų, padeda jiems sau darytis politinę reklamą, žodžiu — kolegiškai padeda...

Taigi, Radžvilo ir jo partijos pavidalu turime ne kokią tai alternatyvą esamai sistemai (taigi, landsbergizmui), bet neolandsberginį surogatą, žodžiu: "Nacionalinio susivienijimo" tikroji esmė — tai neolandsbergizmas "nesisteminės opozicijos" kailyje.

Ar tokios "nesisteminės" opozicinės jėgos mums, Lietuvos patriotinei visuomenei, iš tikrųjų reikia, ar, vis dėlto reikėtų ieškoti kitokių kelių — telieka atviru klausimu skaitytojui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Nacionalinis susivienijimas, Vytautas Radžvilas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Rinkimai-rinkimai...
Nenustatyti asmenys sugadino reklaminį stendą, kuriame pavaizduotas Skvernelis
Negalią turinti kandidatė į Seimo narius negalėjo patekti į diskusijų laidos filmavimą
Vyriausybė Seimo rinkimams papildomai skyrė apie 4 mln. eurų
Grybai ir politika. Ar įspūdingas grybų derlius padeda kandidatams į Seimą atsipalaiduoti?