Šuo

Šiais metais Lietuvoje į medikus dėl gyvūnų sužalojimų kreipėsi 1803 žmonės

(atnaujinta 09:01 2020.08.31)
ULAC medikai primena, kad kol kas gydymo nuo pasiutligės nėra, todėl įkandus gyvūnui būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje bus skiriamos vakcinų nuo pasiutligės dozės — tai padės išvengti mirties

VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį medicininės pagalbos dėl įvairių gyvūnų sužalojimų kreipėsi 1803 žmonės, tai yra 629 asmenimis mažiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Iš visų besikreipusiųjų per pirmąjį šių metų pusmetį 7 iš 10 nukentėjo nuo šunų (72,4 proc.), daugiau kaip penktadalis žmonių (24,3 proc.) — nuo kačių. Daugiausiai, beveik trečdalis (29,5 proc.), nukentėjusiųjų registruota Vilniaus apskrityje, mažiausiai (3,6 proc.) — Tauragės. 8 iš 10 (79,3 proc.) nukentėjusių nuo laukinių ir naminių gyvūnų — vyresni nei 15 metų amžiaus. Per šių metų pirmąjį pusmetį pasiutligės imunoprofilaktika skirta 868 (48,1  proc.) sužalotiems žmonėms, pernai per tą patį laikotarpį — 1 287 (53 proc.).

ULAC medikai primena, kad įkandus gyvūnui žaizdą rekomenduojama gerai praplauti, o esant galimybei — ir dezinfekuoti. Deja, pastarosios priemonės nuo užsikrėtimo neapsaugo. Užkrėtimas įvyksta kartu su gyvūno seilėmis pasiutligės virusui patekus į žaizdą. 

Kol kas veiksmingo pasiutligės gydymo nėra, todėl, įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties — imunoprofilaktika. Po kontakto su įtariamai pasiutlige sergančiu gyvūnu skiriamos 5 vakcinos nuo pasiutligės dozės — 0, 3, 7, 14 ir 28 dienomis. Priklausomai su sužeidimo laipsnio kartu su pasiutligės vakcina taip pat gali būti skiriamas pasiutligės imunoglobulinas.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Paskutinysis mirties atvejis nuo šios ligos Lietuvoje registruotas 2007 metais, kai 42 metų amžiaus vyrui keliaujant po Indiją, jam įkando nežinomas šuo.

Siekiant mažinti pasiutligės perdavimo rizikas, nuo pasiutligės pagal veterinarijos gydytojo rekomendacijas būtina skiepyti ir naminius gyvūnus. 

Taigi, pasiutligė yra ūmi žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi. Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Yra skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos: klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens bei oro judėjimo baime, gerklų spazmais, ir paralyžinė pasiutligės forma, pasireiškianti progresuojančiu raumenų silpnumu bei galvos smegenų pažeidimo požymiais. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau — koma, kuri baigiasi mirtimi.

Remiantis naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasiutligė tarp žmonių yra vis dar plačiai paplitusi infekcija Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Didžiausi sergamumo rodikliai tarp suaugusiųjų ir vaikų registruojami Afrikos ir Azijos žemyne, ypač Indijoje.

Kasmet nuo pasiutligės visame pasaulyje miršta apie 59 tūkst. žmonių. Iki 99 proc. visų pasiutligės perdavimo atvejų yra susiję su šunimis, kas ir yra pagrindinė užsikrėtimo priežastis. Pasaulyje 4 iš 10 žmonių, kuriems įkanda įtariamai pasiutę gyvūnai, yra vaikai iki 15 metų amžiaus.

2015 metais PSO šalys narės nustatė visuotinį tikslą iki 2030 metų užtikrinti, kad nė vienoje šalyje nebūtų mirčių nuo pasiutligės viruso, kurį perduoda infekuoti šunys.

Tegai:
skiepai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), pasiutligė, Lietuva
Temos:
Medicina ir sveikata (362)
Viešasis transportas Vilniuje

Lietuvos gyventojai rugsėjo 22-ąją kviečiami nemokamai važinėti viešuoju transportu

(atnaujinta 18:35 2020.09.18)
Tarptautinės dienos be automobilio proga nemažai šalies savivaldybių suteiks galimybę miestų gyventojams nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu, o Birštono kurorto gyventojai ir svečiai nemokamai bus keliami keltu per Nemuną

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Rugsėjo 22 dieną Lietuva kartu su kitomis Europos valstybėmis minės Tarptautinę dieną be automobilio.

Šios dienos proga kai kuriuose šalies miestuose viešasis transportas visą dieną bus nemokamas.

Pirmieji pasinaudoti nemokamu viešuoju transportu jau šį savaitgalį, rugsėjo 19–20 dienomis, galės Tauragės rajono savivaldybės gyventojai ir svečiai, sakoma Aplinkos ministerijos Facebook paskyroje paskelbtame pranešime.

Anot ministerijos, rugsėjo 22 dieną viešasis transportas veš nemokamai Vilniaus miesto, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Palangos, Druskininkų savivaldybėse, taip pat Biržų rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Utenos rajono, Radviliškio rajono savivaldybėse.

Pažymima, kad Birštono kurorto gyventojai ir svečiai šią dieną nemokamai bus keliami keltu per Nemuną.

Tegai:
nemokamas transportas, Lietuva, Diena be automobilio
Projekto Gyvos sienos kūrinys Miško sodas.

Kaune pilkas ir niūrias elektros transformatorinės sienas pakeitė "miškas"

(atnaujinta 18:34 2020.09.18)
Miesto gyventojų ir svečių žvilgsnius džiugins dar viena gatvės meno ekspozicija — projekto "Gyvos sienos" ir idėjų konkurso "Kauno akcentai" kūrinys

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Kauno Partizanų gatvėje stovinčią elektros transformatorinę gatvės menininkai pavertė spygliuočių tvirtove, praneša Kauno savivaldybės spaudos tarnyba.

Pilkas ir niūrias elektros transformatorinės sienas pakeitė "miškas". Tai — dar vienas projekto "Gyvos sienos" ir idėjų konkurso "Kauno akcentai" kūrinys.

Naujasis Kauno gatvės meno galeriją po atviru dangumi papildęs piešinys — jungtinis menininkų projektas. Simonos Seibutienės kurtus "Miško sodus" ant statinio perkėlė trise — Ieva Olimpija Voroneckytė, Goda Skėrytė ir Ramūnas Vaicekauskas.

"Norėjau sukurti piešinį, kuris į aplinką įsilietų ir vasarą, ir žiemą. Tai užuomina į spygliuočių mišką. Stilizuoti eglių kontūrai ir lietuvių liaudies simbolika pateikta abstrakčiai, supaprastinus formas iki tam tikro rašto, ornamento, kuriame slypi daug reikšmių", — apie piešinį pasakojo autorė.

Kaune veikiančios platformos "Gyvos sienos" tikslas — padėti menininkams ir piešinių ant savo sienų laukiantiems pastatų savininkams atrasti vieni kitus ir įgyvendinti kūrybiškas idėjas, atgaivinant bei papuošiant pilkas pastatų sienas meistriškais gatvės meno kūriniais.

Konkurso "Kauno akcentai" dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Nuo programos pradžios įvairiose miesto vietose jau atsirado 42 akcentai.

Tegai:
Kauno akcentai, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Kaune atgijo "Žvaigždžių sėjikas"
Kauno Botanikos sode "nutūpė" Mažojo Princo įkvėpta skulptūra
Kauno geležinkelio stotyje seną pastatą papuošė piešinys "Paskutinis keleivis"
Paskelbtas vaizdo įrašas apie tai, kaip ant namo sienos Kaune piešiamas grafitis
Legalus menas: Kaune vyks gatvės meno festivalis