Vyras balkone

Izoliacijai patalpų neturinčios savivaldybės raginamos kreiptis į kitas savivaldybes

(atnaujinta 18:17 2020.08.31)
Šiose patalpose izoliuojama tik tuo atveju, jeigu asmens gyvenamosios patalpos neatitinka higienos sąlygų ir jose nėra galimybės izoliuotis nuo kitų kartu gyvenančių žmonių

VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Atsižvelgiant į koronaviruso keliamas grėsmes, visos šalies savivaldybės privalo pasirūpinti specialiomis izoliavimo patalpomis jos teritorijoje gyvenantiems žmonėms, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių jie negali izoliuotis namuose, rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Savivaldybės, neturinčios galimybių užtikrinti tinkamas patalpas izoliacijai, turėtų bendradarbiauti su kitomis savivaldybėmis.

Rugsėjo 1-oji
© Sputnik / Александр Липовец

Nurodoma, kad jeigu savivaldybės administracija neturi resursų ir negali įrengti visų reikalavimų atitinkančių izoliacijos patalpų, ji gali kreiptis į kitą savivaldybę dėl izoliavimo patalpų panaudojimo kartu su maitinimo ir kitų būtinų paslaugų organizavimu.

Izoliavimas taip pat gali būti organizuojamas viešbučių paskirties pastatuose, jeigu izoliuojamas žmogus sutinka už tai susimokėti.

Izoliuotiems asmenims savivaldybės administracija organizuoja maitinimą ir kitų būtiniausių priemonių pristatymą ir perdavimą iš artimųjų.

Šiose patalpose izoliuojami tik tie asmenys, kurie turėjo sąlytį su COVID-19 sergančiu asmeniu, sukėlėjo nešiotoju arba grįžę ar atvykę iš užsienio valstybės, tuo atveju, jeigu jų gyvenamosios patalpos neatitinka higienos sąlygų ir nėra galimybės izoliuotis nuo kitų kartu gyvenančių žmonių.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 32 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius siekia 2906. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 967 asmenys, 1840 pasveiko. Nuo COVID-19 iš viso mirė 86 asmenys. Izoliacijoje yra 4890 žmonių. 

Tegai:
saviizoliacija, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Kiaulių augintojams kompensuojamos prarastos pajamos
Veryga pateikė atnaujintas rekomendacijas dėl darbo
Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11 didelės rizikos savivaldybių
Jaunimas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per metus du kartus padidėjo jaunimo nedarbas

(atnaujinta 18:17 2020.09.22)
Pranešime teigiama, jog kreiptis į Užimtumo tarnybą skatina ir atsiradusi galimybė gauti darbo paieškos išmokas

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Lietuvos Užimtumo tarnyboje rugpjūtį 42,4 proc. įregistruotų darbo neturinčių asmenų buvo jaunesni nei 30 metų, o tai du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, skelbiama tarnybos pranešime žiniasklaidai.

Pabrėžiama, kad didėjantis jaunimo nedarbas daugybėje Europos Sąjungos (ES) šalių jau seniai yra vienas rimčiausių darbo rinkos iššūkių. Ši tendencija pastaruoju metu ryškėja ir Lietuvoje

Užimtumo tarnybos duomenimis, pirmą rudens dieną darbo neturėjo 50,5 tūkst. jaunuolių. Daugiausia jų buvo Kaune — 15,4 proc., Lazdijų rajone — 15 proc. ir Alytuje — 15 proc. Mažiausia — Neringoje (3 proc.) ir Pakruojo rajone (3,5 proc.). 

"Jaunimo nedarbo šuolį lėmė keletas priežasčių. Visų pirma, didžioji jų dalis dirbo prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose veikiančiose įmonėse, kurias labiausiai paveikė paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija. Darbdaviai persvarstė veiklos perspektyvas, optimizavo funkcijas ir darbo jėgos apimtis. Dėl to teko atleisti dalį mažiau kvalifikuotų ir mažesnę darbo patirtį turinčių darbuotojų", — teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Be to, kai kurie savarankišką veiklą vykdę jaunuoliai pasibaigus karantinui neatnaujino savo veiklos ir tapo bedarbiais.

Pranešime teigiama, jog kreiptis į Užimtumo tarnybą skatina ir atsiradusi galimybė gauti darbo paieškos išmokas. 

Pažymima, kad 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais darbdaviai registravo 130,8 tūkst. laisvų darbo vietų neterminuotam ir 12,2 tūkst. terminuotam įdarbinimui.

Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
© Sputnik /
Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
Tegai:
Lietuva, jaunimas, Užimtumo tarnyba
Dar šia tema
Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl BelAE grėsmės ES
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatyti dar 9 COVID-19 atvejai
Tabakas, archyvinė nuotrauka

SAM siūlo uždrausti mažmeninę neapdoroto tabako prekybą

(atnaujinta 18:07 2020.09.22)
Taip siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, kai neapdorotas tabakas panaudojamas nelegaliai tabako gaminių gamybai

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Seimas praneša apie svarstomą galimybę drausti neapdoroto tabako mažmeninę prekybą.

Seimas pradėjo svarstyti sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio pristatytas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, kai neapdorotas tabakas panaudojamas nelegaliai tabako gaminių gamybai.

Pataisomis taip pat siūloma reglamentuoti neapdoroto tabako įvežimą į Lietuvos teritoriją, jo gabenimą, laikymą ir pardavimą šalies viduje.

Kaip pažymėjo viceministras, įstatymo projektu siūloma įtvirtinti neapdoroto tabako didmeninės prekybos licencijavimą bei nustatyti reikalavimus subjektams, norintiems įsigyti licencijas verstis didmenine prekyba neapdorotu tabaku. Taip pat siūloma įtvirtinti ekonomines sankcijas už veiklos su neapdorotu tabaku reikalavimų nesilaikymą.

Aiškinamajame rašte pažymima, kad teisės aktų pakeitimais siūloma drausti neapdoroto tabako mažmeninę prekybą, nes "su labai nesudėtinga ir nebrangia įranga labai nesudėtingai ir nedaug apdorojus tabako žaliavą iš jos galima pasigaminti apdorotą tabaką, kuris gali būti naudojamas nelegaliai tabako gaminių gamybai, taigi neapdoroto tabako mažmeninės prekybos draudimas yra nukreiptas siekiant užkirsti nelegalių tabako gaminių gamybą".

Po pristatymo už teisės aktų pataisas balsavo 63 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai.

Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose.

Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 5 dieną.

Tegai:
tabakas, prekyba
Dar šia tema
SAM: narkotikams gaminti naudojamų medžiagų apyvarta bus kontroliuojama griežčiau
SAM: žengtas svarbus žingsnis užkertant kelią nelegaliai tabako gaminių gamybai
Ryga, archyvinė nuotrauka

Politikas: Baltijos šalys turėtų pagalvoti, kas laukia Baltarusijos, jei Lukašenka išeis

(atnaujinta 17:53 2020.09.22)
Užuot padėjusi kaimyninei šaliai diplomatiniais kanalais, Ryga pasisako už tai, kam ES šalys dar nėra pasirengusios, sakė buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Janis Jurkanas

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. ES užsienio reikalų ministrai nesutarė dėl sankcijų Baltarusijai. Baltijos šalių atstovai išreiškė nepasitenkinimą situacija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad nesutarimai dėl sankcijų Minskui pakerta pasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis. Jis patikino, kad Vilnius pareikalaus ryžtingų veiksmų.

Savo ruožtu jo kolega iš Latvijos Edgaras Rinkevičius Kipro delsimą pavadino "nuviliančiu" ir teigė, kad viena iš ES šalių "paėmė įkaitais kitas" ir kad visa tai siunčia neteisingą signalą Baltarusijai ir visam pasauliui.

Buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Janis Jurkanas (Jānis Jurkāns) interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad dabartinis respublikos užsienio reikalų ministras nesupranta Baltarusijos ekonominės svarbos Rygai ir galimų šalies praradimų. Visų pirma jis turėjo omenyje baltarusiškus krovinius.

"Visa tai lemia, kad mes aukojame savo šalį, savo piliečių gerovę Briuselio labui. Pirmiausia, mes turime tai išsiaiškinti, po rinkimų praėjo per mažai laiko: kokia bus Baltarusija, koks bus Baltarusijos žmonių pasirinkimas, nes ką mes matome, manau, dalį Baltarusijos žmonių, ką mano kiti žmonės, kurie neina į demonstracijas, kurie negyvena Minske. Nemanau, kad Lukašenka neturi šalininkų, todėl turime pažiūrėti, kaip Baltarusijos žmonės patys apsispręs", — sakė buvęs diplomatas.

Jurkanas mano, kad Latvijai vis dar reikia iš šalies stebėti, kas vyksta Baltarusijoje, o ne "kirsti iš peties" ir reikalauti ryžtingų ES veiksmų. Jis paragino pagalvoti, kas laukia kaimyninės šalies po sankcijų įvedimo ir prezidento Aleksandro Lukašenkos pasitraukimo.

"Tarkime, Lukašenka išeina, bet kas toliau? Tas pats politinis ir ekonominis chaosas kaip Ukrainoje, ar kas? Aš nematau nieko kito", — pridūrė Jurkanas.

Tegai:
Baltarusija, Latvija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"