JAV kariai, archyvinė nuotrauka

Šį rudenį Lietuvoje vėl treniruosis JAV kariai

(atnaujinta 22:24 2020.09.02)
Treniruotėms JAV kariai kartu atsigabena tankus "Abrams", šarvuočius "Bradley", visureigius bei kitą techniką

VILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. Rugsėjo 4 dieną treniruotėms Lietuvoje pradeda dislokuotis Jungtinių Amerikos Valstijų kariai iš JAV sausumos pajėgų 2-osios brigados 69-ojo pulko 2-ojo bataliono, praneša Krašto apsaugos tarnyba.

Kartu su Lietuvos ir kitų sąjungininkų kariais JAV kariai šį rudenį treniruosis Gen. Silvestro Žukausko poligone Pabradėje (Švenčionių raj.). Treniruotėms jie kartu atsigabena tankus "Abrams", šarvuočius "Bradley", visureigius, kitą techniką.

"JAV yra strateginė transatlantinė Lietuvos gynybos partnerė ir viena iš pagrindinių visos Europos Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių. JAV pajėgų rotacijos Lietuvoje — itin reikšmingas atgrasymo veiksnys, prisidedantis prie NATO vykdomų pastangų Baltijos regione. Siekiame užtikrinti tinkamas sąlygas JAV kariams čia treniruotis", — sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

JAV kariai atvyksta treniruotis Lietuvoje kaip JAV Sausumos pajėgų operacijos rytinėje Aljanso dalyje "Atlanto ryžtas" (angl. "Atlantic Resolve") dalis. JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami ir treniruojasi nuo 2014 m. pavasario.

JAV kariai į Gen. S. Žukausko poligoną atsigabentą karinei technikai pervežti planuoja naudoti šį pavasarį baigtą tiesti specialiai sąjungininkų technikai pervežti skirtą geležinkelių linijos Pabradė–Pažeimenė atšaką. Ją pirmieji praktiškai išbandė pavasarį treniruotes Lietuvoje baigę JAV kariai.

Nuo 2014 metų balandžio mėnesio, prasidėjus krizei Ukrainoje, JAV rotaciniu pagrindu dislokavo savo kovinius vienetus įvairiose šalyse, pamažu didindama jų skaičių. Operacija yra karinių ir politinių įvykių kompleksas. Anot Amerikos, šiais veiksmais siekiama paremti NATO sąjungininkus Europoje.

Šiuo atžvilgiu Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino JAV saugumo interesų nepaisymu ir noru destabilizuoti bendrą karinę-politinę situaciją.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
Lietuva, JAV
Dar šia tema
"Štabas jau perskirstomas": ką JAV armija ruošia Rytų Europoje
Baidenas apkaltino Trampą "paklusnumu" Rusijai
"Gudri taktika". Ekspertas apie incidentą tarp Rusijos ir JAV karių Sirijoje
Mikroskopas, archyvinė nuotrauka

Mokslo ir studijų institucijoms 10 mln. eurų verslo inovacijoms kurti

(atnaujinta 14:45 2020.09.21)
Šias lėšas aukštosios mokyklos ir mokslo institutai galės naudoti mokslo rezultatų diegimo rinkoje įgūdžiams plėtoti

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Inovatyvių, verslių idėjų kūrimui ir įgyvendinimui mokslo ir studijų institucijose skatinti skiriama 10 mln. eurų Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytų ES investicijų, apie tai pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Šias lėšas aukštosios mokyklos ir mokslo institutai galės naudoti mokslo rezultatų diegimo rinkoje įgūdžiams plėtoti.

"Nors Lietuvos mokslininkai, taip pat ir pasitelkdami kolegas iš užsienio, kuria modernias technologijas ir padeda gimti inovatyvioms verslo idėjoms, vis dar stinga veiksmingo mokslo įveiklinimo visuomenės, ekonomikos, verslo plėtrai. Tam reikia papildomos realios pagalbos", — sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

Finansavimas skiriamas siekiant padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo apimtis.

Bus finansuojamos komandiruotės ir stažuotės, skirtos įgyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vadybos, antreprenerystės žinių, pristatyti MTEP produktus, taip pat mokymai, susiję su antreprenerystės įgūdžių formavimu ir žinių ir technologijų perdavimo, tyrėjų verslumo įgūdžių stiprinimu.

Mokslo ir studijų institucijos taip pat galės gauti finansavimą veikloms, padėsiančioms vystyti ir komercinti MTEP produktus: konsultacijoms, ekspertinėms paslaugoms, rinkodarai, MTEP vadybos sistemų diegimui, taip pat veikloms, susijusioms su MTEP produkto pristatymu visuomenei.

Vienam projektui numatoma skirti iki 700 tūkst. eurų. Paraiškas finansavimo konkursui galima teikti iki spalio 19 dienos.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Greitaisiais testais pradedami tirti švietimo įstaigų darbuotojai
Kai kurios mokyklos dirba derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus
Nutarta mokėti ligos išmoką, jeigu nesergančiam vaikui paskiriama privaloma izoliacija
Erkė, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje šiemet užregistruoti trys mirties atvejai nuo erkinio encefalito

(atnaujinta 14:43 2020.09.21)
Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. ULAC medikai primena, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito — skiepai

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Šiais metais Lietuvoje nuo erkinio encefalito (EE) mirė trys asmenys, praneša Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. Ligoniai priklausė 65–74  ir 45–54 metų amžiaus grupėms. Pernai per visus metus buvo užregistruoti šeši mirties atvejai nuo erkinio encefalito.

Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, sergamumas EE turi išreikštą sezoniškumą, kuris susijęs su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje. Sezoninis EE sergamumo pakilimas registruojamas birželio–spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu užregistruojama virš 80 proc. visų sergančiųjų erkių encefalitu.

"Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, kurie daug laiko praleidžia gamtoje. Tai yra miškininkai, medžiotojai, lauko darbininkai, uogautojai, grybautojai, žemdirbiai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai), kariai. Erkiniu enfalitu dažniau serga suaugę žmonės, o didžiausias sergamumas registruojamas 45–54, 55–64 ir 65–74 metų amžiaus žmonių grupėse. Vyresnio amžiaus asmenims liga paprastai pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai", — pažymėjo Bartulienė.

Erkės, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Денис Абрамов

Erkinis encefalitas — sunki gamtinė židininė virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV). Užsikrėtusiai erkei siurbiant kraują virusas patenka į žmogaus organizmą ir jį užkrečia.

EE inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pradžioje liga pasireiškia  karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu. Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis). Ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Mirštamumas nuo EE siekia 0,5–4 proc.

ULAC medikai priminė, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito — skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti jau nuo vienerių metų.

Apsauga nuo miško erkių
© Sputnik /
Apsauga nuo miško erkių
Tegai:
erkinis encefalitas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), erkės
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
ULAC vadovas: šiemet Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijosi dvigubai daugiau žmonių