Laikraščiai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kas buvo kalbama apie Lietuvą pasaulio žiniasklaidoje

(atnaujinta 10:34 2020.09.03)
Užsienio žiniasklaidos analizė parodė, kad Lietuvos paminėjimų daugiausia užfiksuota Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Rusijos interneto naujienų portaluose

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Šių metų pirmąjį pusmetį Vilnius, Kaunas ir Klaipėda pasaulio žiniasklaidos antraštėse buvo paminėti daugiau nei 10 tūkst. kartų, o socialiniuose tinkluose — daugiau nei 23 tūkst. kartų, praneša Vyriausybė.

Pranešimai daugiausia pasakojo apie šalies vidaus ir užsienio politiką, socialines ir kultūrines iniciatyvas, eksportą ir investicijas, rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė atlikta apžvalga.

Vilniaus paminėjimai daugiausia susiję su turizmo sritimi, kūrybišku atsaku į COVID-19, kultūrinėmis ir socialinėmis iniciatyvomis. Kauno ir Klaipėdos miestų paminėjimų daugiausia užfiksuota Vokietijos žiniasklaidoje.

Vilnius į pasaulio žiniasklaidos portalų antraštes pateko 5 431 kartą, Kaunas — 3 524, o Klaipėda — 1 687 kartus. Į bendrą pranešimų skaičių buvo įtraukti ir miestų paminėjimai Lietuvos žiniasklaidoje — jie sudarė didžiausią paminėjimų skaičių: 72 proc. visų pranešimų apie Vilnių, 53 proc. apie Kauną ir 63 proc. apie Klaipėdą.

"Įdomu tai, kad nors Kauno bendras paminėjimų skaičius yra mažesnis nei Vilniaus, tačiau santykinai buvo daugiau paminėjimų užsienio žiniasklaidoje — beveik 50 proc. visų fiksuotų paminėjimų (Vilniaus — 28 proc.). Tarp miestų paminėjimų išsiskyrė valdymo, eksporto, investicijų ir kultūros dimensijos. Vis dėlto pranešimų, kurie prisidėtų atkleidžiant Lietuvos miestų išskirtinumą, patrauklumą investuotojams, talentams ir turistams, buvo mažuma. Tikrai dar esame neišnaudoję viso turimo potencialo kryptingai miestų ir šalies komunikacijai", — nurodo Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Remiantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų monitoringo platformos "Melwater" duomenimis ir atsižvelgiant į potencialiai pasiektą auditoriją, bendra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos paminėjimų šį pusmetį pasaulio žiniasklaidoje vertė galėtų siekti 61,85 mln. eurų.

Miestai pagal paminėjimus pateko į skirtingų užsienio valstybių akiratį, o Vokietijoje užfiksuoti visų trijų miestų paminėjimai.

Vilniumi domėjosi Vokietijos (3,57 proc. rastų pranešimų apie miestą), JAV (3,17 proc.), Jordanijos (2,46 proc.) bei Italijos (2,23 proc.) žiniasklaida. Prie miesto matomumo daugiausia prisidėjo šių valstybių žiniasklaidoje aptartos COVID-19 pandemijos aktualijos, socialinės ir kultūrinės iniciatyvos. Žiniasklaidos pranešimuose tai pat buvo pastebėta Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo 30-mečio šventė, Vilniuje vykęs NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, "Stranger Things" filmavimas sostinėje.

Kauno naujienos daugiausia domino Vokietijos (30,79 proc. visų pranešimų apie miestą), Turkijos (5,33 proc.), Italijos (3,77 proc.) portalus. Skaitmeninį miesto matomumą daugiausia lėmė pranešimai, susiję su krepšinio klubu "Žalgiris". Susidomėjimo sulaukė ir Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos iniciatyva — 3D spausdintuvų naudojimas apsauginėms priemonėms per karantiną gaminti.

Klaipėda ryškiausiai buvo matoma Vokietijos (20,92 proc. visų pranešimų apie miestą), Latvijos (3,20 proc.), JAV (2,55 proc.) bei Rusijos (2,49 proc.) žiniasklaidos antraštėse. Aktyviausiai kalbėta apie Klaipėdos uosto aktualijas: per Klaipėdos uostą vykusio JAV naftos krovinio perdavimą Baltarusijai, naują "TT-Line" laivyno keltą "Marco Polo", uosto veiklų sumažėjimą pandemijos metu. Nepastebėta neliko ir žinia apie AB "Grigeo Klaipėda" taršą Kuršių mariose. "Grigeo Klaipėda" veikla daugiausia domėjosi JAV žiniasklaidos portalai.

Vertinant Lietuvos miestų matomumą socialiniuose tinkluose Facebook, Twitter ir Youtube, akivaizdžiai dominuoja sostinė. Vilnius pagal paminėjimų skaičių Kauną lenkia daugiau nei 2 kartus, o Klaipėdą — beveik 6 kartus. Per pirmąjį pusmetį Vilnius socialiniuose tinkluose paminėtas 14 485 kartus, Kaunas — 6 094 kartus, o Klaipėda — 2 452 kartus.

Visi trys miestai matomiausi buvo "Facebook" socialinėje platformoje. "Facebook" (11,5 tūkst. Vilniaus paminėjimų) ir "Twitter" (2,4 tūkst. Vilniaus paminėjimų) platformose matomas didžiausias sostinės atotrūkis nuo kitų miestų. Mažiausiai pranešimų apie Lietuvos miestus pasirodė "Youtube" platformoje. 

Tirdama šalies matomumą, Lietuvos įvaizdžio grupė, atlikusi 13-os tikslinių užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija) naujienų portalų pranešimų ir socialinių tinklų įrašų analizę, nustatė, kad pastarąjį pusmetį Lietuvos vardas užsienio šalių interneto portaluose paminėtas daugiau nei 43 tūkst. kartų, o socialinių tinklų įrašuose — daugiau nei 200 tūkst. kartų.

Daugiausia nagrinėtos Lietuvos valdymo (vidaus ir užsienio politika), turizmo, investicijų ir imigracijos sritys. Lietuvos paminėjimų daugiausia užfiksuota Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Rusijos interneto naujienų portaluose.

Tegai:
žiniasklaida, Lietuva
Dar šia tema
Vokietijos žiniasklaida įvertino JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2"  
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 
Baltarusijos žiniasklaida paskelbė vaizdo įrašą apie incidentą pasienyje su Lietuva
Klaipėdos dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 20-osios šventės

(atnaujinta 09:12 2020.09.19)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų gali lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 20 yra 263-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 264-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 102 dienos.

2020 metų rugsėjo 20 dieną saulė teka teka 07:00, leidžiasi 19:24, dienos ilgis — 12 val. 24 min.

Herkaus Manto sukilimo diena

1260 metais prasidėjo didysis Prūsų sukilimas, kurį paskatino Lietuvių ir Žemaičių pergalė prieš kryžiuočius Durbės mūšyje. Vienu iš sukilimo vadų tapo legendinis Herkus Mantas.

1869 metais gimė visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, kritikas ir lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1920 metais Tautų Sąjungos Taryba, stengdamasi sušvelninti konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos, priėmė rezoliuciją, kuria siūlė tvirtinti Pauliaus Hymenso pasiūlytą Lietuvos ir Lenkijos sutarties projektą, toliau dėl jo nebediskutuojant. Pagal projektą Lietuva ir Lenkija būtų savarankiškomis valstybėmis, turinčiomis bendras užsienio reikalų ir ekonomikos tarybas. Lietuvos sostine būtų patvirtintas Vilnius ir nustatyta aiški tarpvalstybinė siena.

1935 metais Klaipėdos dramos teatre parodytas pirmasis spektaklis — Kazio Inčiūros "Vincas Kudirka".

1989 metais Kaune atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.

2001 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos fondu, renkančiu duomenis apie Antrajame pasauliniame kare naciams tarnavusius asmenis.

2005 metais Lietuvos bankas išleido į apyvartą 500 litų nominalo proginę auksinę monetą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Tūkstančio egzempliorių tiražu iš gryno aukščiausios kokybės aukso nukaldinta moneta kainavo 2020 litų. Visas monetos tiražas buvo išpirktas šalyje per vieną dieną.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Eustachijus, Fausta, Tautgirdė, Vainoras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Mergina ruošia salotas, archyvinė nuotrauka

Įvardytas lengvas ir greitas būdas numesti svorio be dietų

(atnaujinta 21:44 2020.09.19)
Dietologė siūlo savo mitybai pritaikyti "lėkštės metodą", kuris padeda suprasti, kiek tam tikros rūšies maisto produktų galima įtraukti į savo racioną

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Barselonos "Alimmenta" klinikos mitybos specialistė Adriana Oros paskelbė lengvą ir greitą būdą padėti valdyti mitybą ir koreguoti svorį. Apie tai praneša leidinys ABC.

Kaip pažymėta, "lėkštės metodas" padeda suprasti, kiek tam tikros rūšies maisto produktų galima įtraukti į dietą. Pusė lėkštės turi būti daržovės, žalios arba virtos. Ketvirtadalis jūsų lėkštės — daug biologiškai prieinamų baltymų, tokių kaip kiaušiniai, liesa mėsa, jūros gėrybės, žuvis ar ankštiniai augalai. Dar ketvirtadalis tenka angliavandeniams — makaronams, ryžiams, bulvėms ar viso grūdo duonai. Dietologė taip pat pasiūlė lėkštę papildyti nedideliu kiekiu sveikų riebalų — avokadais, riešutais ar sėklomis.

Jei norite susitvarkyti mitybą, Oros pirmiausia siūlo pasiimti žalių arba virtų daržovių, kuriose yra mažai kalorijų, tačiau patiekalas yra gana sotus. Tada ji pasiūlė pridėti baltymų ir angliavandenių — jų dalis priklauso nuo dienos energijos sąnaudų, o maistą papildyti sveikais riebalais.

Tačiau mitybos specialistė Elisa Escorihuela pažymėjo, kad žmonės ne visada prisimena rekomendaciją vartoti sudėtinius angliavandenius, pavyzdžiui, pilno grūdo duoną. Kita klaida yra netinkamo baltyminio maisto pasirinkimas, pavyzdžiui, pusgaminiai — juose yra daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų. Oros taip pat pažymėjo, kad žmonės dažnai pamiršta įvairovę: mėsa valgoma dažniau nei žuvis, jūros gėrybės ar ankštiniai augalai.

Ji paaiškino, kad šis metodas iš tikrųjų gali padėti numesti svorio. Dietos pagrindas yra daržovės, kurios skaidulų ir vandens dėka prisideda prie sotumo, o baltymai turi didelę biologinę vertę. Jie taip pat sveikesni ir turi mažiau sočiųjų riebalų. Angliavandeniai turi lėtai ištirpti vandenyje ir būti sudėtiniai. Visa tai suteikia daugiau sotumo.

Skaičiuodami porcijas, turite atkreipti dėmesį į angliavandenius ir riebalus: jų kiekis priklauso nuo žmogaus poreikių ir tikslų. Be to, dėl virškinimo problemų ar tam tikrų maisto produktų netoleravimo turite tiksliai nustatyti daržovių porcijos dydį. Oros pabrėžė, kad dieta turi būti individuali. Be to, reikia atsiminti apie mankštą, suvartojamo vandens kiekį ir stengtis išvengti streso.

Escorihuela paaiškino vegetarams, kad yra du tokio valgymo būdai. Pirmuoju atveju pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės ir nedidelis kiekis vaisių, kitą pusę — augaliniai baltymai. Arba pusė lėkštės taip pat gali būti iš daržovių ar vaisių, ketvirtadalis — baltymai, likusi dalis — sudėtiniai angliavandeniai.

Tegai:
maistas, sveika mityba, sveikata
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Lietuvoje ant darželinukų ir pradinukų stalo atsiras daugiau morkų
Sveikuolių pusryčiai: granola su kokoso drožlėmis ir vaisiais
Įvardyti pagrindiniai imuniteto priešai