Moteris su kauke, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kas labiausiai nukentėjo per karantiną

17
(atnaujinta 17:25 2020.09.05)
Privalomo karantino metu, per 2020 m. II ketv., apie 33 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai

VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Statistika rodo, kad dėl COVID-19 pandemijos moterys nukentėjo labiau nei vyrai, rašoma Statistikos departamento pranešime.

Karantino metu, per 2020 m. II ketv., apie 33 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai. Moterys sudarė apie 60 proc. visų dirbusiųjų mažiau valandų. Iš jų apie 25 proc. nedirbo arba dirbo mažiau valandų dėl karantino. Tai sudarė apie 8 proc. visų užimtų gyventojų.

Augantį moterų ir jaunimo registruotą nedarbą lemia tai, kad įprastai didžioji šių grupių asmenų dalis dirba prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose, kurie iš dalies arba visai buvo uždaryti karantino metu.

Tokias išvadas pristatė Lietuvos statistikos departamento lyčių ir lygybės statistikos rengimo koordinatorė, Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro ekspertė Dovilė Galdauskaitė. 

Anot departamento ekspertų, moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje veikia ir kontekstiniai veiksniai. Vienas aktualiausių šiuo metu — COVID-19 pandemija. Privalomo karantino metu, per 2020 m. II ketv., apie 33 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai.

Moterys sudarė apie 60 proc. visų dirbusiųjų mažiau valandų. Iš jų apie 25 proc. nedirbo arba dirbo mažiau valandų dėl karantino (tai sudarė apie 8 proc. visų užimtų gyventojų). Užimtumo tarnybos specialistai pabrėžia, kad augantį moterų ir jaunimo registruotą nedarbą labiausiai veikia tai, kad dauguma šių grupių asmenų dirba prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose, kurie iš dalies arba visai buvo uždaryti karantino laikotarpiu.

Be to, vyrai ir moterys dirba ne tik skirtingose srityse ir turi skirtingas profesijas, tačiau skiriasi ir darbo užmokestis. 2019 metais didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos — 36,3 proc., informacijos ir ryšių — 30,2 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo — 26,8 proc. įmonėse. Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų tik transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse — atitinkamai 10,7 ir 2,9 proc.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik /
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
17
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (139)
Dar šia tema
Įvardytas vitaminas, sugebantis sustabdyti koronaviruso dauginimąsi
Koronavirusas: jei neužmuš, tai ištuštins piniginę
ES šalių žemės ūkio ministrai aptarė koronaviruso krizės patirtis
BelAE

Savivaldybės nelaimės atveju pačios spręs, kaip išdalins kalio jodido tabletes

(atnaujinta 18:55 2020.09.21)
Teigiama, kad Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė šias tabletes išdalinti per vaistines, dalis kitų savivaldybių gyventojams jas išdalinti planuoja per seniūnijas

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Pabrėžiama, kad 100 kilometrų atstumu nuo BelAE esančioms savivaldybėms jau yra perduotos kalio jodido tabletės, kurios galimos avarijos atveju apsaugotų skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pažymima, kad kaip šias tabletes išdalinti gyventojams, turi nuspręsti pačios savivaldybės.

Teigiama, kad Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė šias tabletes išdalinti per vaistines, dalis kitų savivaldybių gyventojams jas išdalinti planuoja per seniūnijas. 

"SAM perdavė 4 mln. kalio jodido tablečių 16-ai savivaldybių, esančių 100 kilometrų atstumu nuo Baltarusijos AE. Remiantis 2020 m. gegužės 20 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl stabiliojo jodo preparatų paskirstymo savivaldybėms ir gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo", šias tabletes savivaldybės turi išdalinti gyventojams asmeniniam saugojimui arba pačios saugoti jas taip, kad branduolinės avarijos atveju jas per 2–3 val. būtų galima paskirstyti gyventojams", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad gyventojams, kurie gaus kalio jodido tabletes asmeniniam saugojimui, rekomenduojama jas nešioti su savimi kartu su kitais būtinais asmeniniais daiktais, o jas praradus vaistinėje nusipirkti naujas. 

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

VRM: dėl BelAE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai
Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Vilniaus savivaldybė, savivaldybė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Radviliškio rajono savivaldybėje įsigaliojo su COVID-19 susiję ribojimai
Lietuva gavo pirmąsias gripo vakcinos siuntas
Mikroskopas, archyvinė nuotrauka

Mokslo ir studijų institucijoms 10 mln. eurų verslo inovacijoms kurti

(atnaujinta 14:45 2020.09.21)
Šias lėšas aukštosios mokyklos ir mokslo institutai galės naudoti mokslo rezultatų diegimo rinkoje įgūdžiams plėtoti

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Inovatyvių, verslių idėjų kūrimui ir įgyvendinimui mokslo ir studijų institucijose skatinti skiriama 10 mln. eurų Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytų ES investicijų, apie tai pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Šias lėšas aukštosios mokyklos ir mokslo institutai galės naudoti mokslo rezultatų diegimo rinkoje įgūdžiams plėtoti.

"Nors Lietuvos mokslininkai, taip pat ir pasitelkdami kolegas iš užsienio, kuria modernias technologijas ir padeda gimti inovatyvioms verslo idėjoms, vis dar stinga veiksmingo mokslo įveiklinimo visuomenės, ekonomikos, verslo plėtrai. Tam reikia papildomos realios pagalbos", — sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

Finansavimas skiriamas siekiant padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo apimtis.

Bus finansuojamos komandiruotės ir stažuotės, skirtos įgyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vadybos, antreprenerystės žinių, pristatyti MTEP produktus, taip pat mokymai, susiję su antreprenerystės įgūdžių formavimu ir žinių ir technologijų perdavimo, tyrėjų verslumo įgūdžių stiprinimu.

Mokslo ir studijų institucijos taip pat galės gauti finansavimą veikloms, padėsiančioms vystyti ir komercinti MTEP produktus: konsultacijoms, ekspertinėms paslaugoms, rinkodarai, MTEP vadybos sistemų diegimui, taip pat veikloms, susijusioms su MTEP produkto pristatymu visuomenei.

Vienam projektui numatoma skirti iki 700 tūkst. eurų. Paraiškas finansavimo konkursui galima teikti iki spalio 19 dienos.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Greitaisiais testais pradedami tirti švietimo įstaigų darbuotojai
Kai kurios mokyklos dirba derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus
Nutarta mokėti ligos išmoką, jeigu nesergančiam vaikui paskiriama privaloma izoliacija
Mig-31 naikintuvas, archyvinė nuotrauka

MiG-31 perėmė britų žvalgybinį orlaivį virš Barenco jūros

(atnaujinta 19:54 2020.09.21)
Rusijos naikintuvų įgulos oro tikslą nustatė kaip Britanijos strateginio žvalgybos lėktuvą "RAF R-1 Sentinel"

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Du Rusijos naikintuvai MiG-31 palydėjo britų žvalgybos lėktuvą virš Barenco jūros, praneša Rusijos Federacijos Krašto apsaugos kontrolės centras, praneša Sputnik Baltarusjia.

Incidentas įvyko pirmadienį: Rusijos oro erdvės valdymo sistemos virš neutralių Barenco jūros vandenų aptiko oro objektą, artėjantį prie Rusijos Federacijos valstybinės sienos.

Norint nustatyti oro taikinį ir užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimams, į orą buvo pakelti du naikintuvai MiG-31 iš Šiaurės laivyno oro gynybos pajėgų.

"Rusijos naikintuvo įgula objektą nustatė kaip Didžiosios Britanijos oro pajėgų strateginio žvalgybos lėktuvą "R-1 Sentinel" ir palydėjo virš Barenco jūros", — sakoma pranešime.

Užsienio kariniams lėktuvams nusisukus nuo Rusijos sienos, rusų naikintuvai saugiai grįžo į savo gimtąjį aerodromą.

"Visas Rusijos naikintuvų MiG-31 skrydis vyko griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių. Rusijos Federacijos valstybės sienos pažeidimai nebuvo leidžiami", — priduriama pranešime.

Tegai:
Didžioji Britanija, Rusija, naikintuvai
Dar šia tema
Rusijos naikintuvas Su-27 perėmė žvalgybinius lėktuvus virš Baltijos jūros
Pasirodė F-35, užmaskuoto Rusijos naikintuvo pavidalu, vaizdai