Konteineriai Vilniuje

Vilniuje daugėja pranešimų apie neteisėtai paliktas atliekas

(atnaujinta 10:07 2020.09.06)
Vilniaus mieste kas mėnesį užfiksuojama per 500 atvejų, susijusių su neteisėtai paliktomis buitinėmis didelių gabaritų atliekomis

VILNIUS, rugsėjo 6 — Sputnik. Pasikeitus Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėms vis dažniau atsisakoma mokėti už kaimynų prie konteinerių paliktas atliekas, rašo miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Anksčiau atliekos paliktos prie konteinerių buvo tvarkomos iš bendro biudžeto. Nuo naujų metų — šių atliekų tvarkymo išlaidos paskirstomos tik tiems namams, kurių konteinerių aikštelėse buvo rastos atliekos.

Vilniaus mieste kas mėnesį užfiksuojama per 500 atvejų, susijusių su neteisėtai paliktomis buitinėmis didelių gabaritų atliekomis (DGA).

Savivaldybės įmonė "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" ("VASA") sulaukia nuo 400 iki 600 gyventojų pranešimų apie paliktas arba iškraunamas stambias buitines atliekas šalia bendro naudojimo konteinerių daugiabučių namų kiemuose.

"VASA" šiemet suorganizavo daugiau kaip 1050 tonų neteisėtai paliktų buitinių DGA išvežimą. Sostinės savivaldybei tai kainavo apie 211 tūkst. eurų.

Patirtos sąnaudos bus paskirstomos visiems gyventojams, kuriems skirta atliekų aikštelė. Dėl to netvarkingiausiems miestiečiams atliekų tvarkymo mokestis gali padidėti iki keliasdešimt eurų. 7

Pasak SĮ "VASA" Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vadovo Gintauto Mackonio, pastaruoju metu sostinėje pastebima dvejopa tendencija: viena vertus daugėja neleistinai išmetamų didelių gabaritų buitinių atliekų gyvenamuosiuose rajonuose, kita vertus — sulaukiama vis daugiau pranešimų apie tokius atvejus, inicijuojama veikla, skatinanti tinkamai tvarkyti ir mažinti atliekas, racionaliai jas panaudoti.

Kova su vietiniais "sąvartynais"

"VASA" atstovo teigimu, daugiausia stambių buitinių atliekų išmetama vakarinėje miesto dalyje.

"Kai kurių rajonų daugiabučių namų kiemuose nuolat aptinkame vietinius "sąvartynus". Ant konteinerių klijuojame informacinius lipdukus, siunčiame edukacinius leidinius apie atliekų tvarkymą, reguliariai tikriname problemines vietas, reaguojame į pranešimus ir organizuojame neteisėtai paliktų atliekų išvežimą. Tačiau vos sutvarkome kokį nors vietinį "sąvartyną", netrukus, dažniausiai po nakties, toje pačioje vietoje išdygsta nauja atliekų krūva", — sakė Mackonis.

Senus baldus, santechniką, panaudotus langus, duris, buitinę ar kompiuterinę techniką, po remonto likusias statybines atliekas, net šiferio lakštus bei nusidėvėjusias padangas, kitas didelių gabaritų atliekas dažniausiai išmeta ne kas kitas, o to paties rajono daugiabučių namų, garažų ar sodo bendrijos gyventojai.

Tokios atliekos savavališkai kraunamos net tik bendro naudojimo konteinerių aikštelėse, bet ir bendruose kiemuose, ant šaligatvių, prie pastatų sienų, po balkonais, prie praėjimo tunelių, pavėsinių, žaidimų aikštelių, tvorų.

 

Visi gyventojai sumoka už neteisėtą atliekų išmetimą

Atliekų tvarkymo taisyklės nurodo, kad didelių gabaritų buitinių atliekų tvarkymu turi pasirūpinti patys vilniečiai. Savo iniciatyva ir lėšomis jie turi išvežti arba užsakyti tokių atliekų pridavimą specialiose atliekų surinkimo vietose. 

Į rinkliavą už buitinių atliekų tvarkymą nėra įskaičiuojami didelių gabaritų buitinių atliekų tvarkymo kaštai — tai papildoma paslauga, už kurią skaičiuojamas papildomas mokestis.

Didelių gabaritų buitinės atliekos išvežamos ne tomis pačiomis transporto priemonėmis, kurios naudojamos surinkti mišrias buitines atliekas. "VASA" turi organizuoti atskirą jų surinkimą ir išvežimą. Šios paslaugos kainuoja papildomai, vien šiais metais stambių buitinių atliekų iš bendro naudojimo konteinerių aikštelių išvežimo kaštai jau siekia 211460 eurų.

Mackonio teigimu, akivaizdu, kad vis dar yra nesąžiningų žmonių, kurie ne tik kuria netvarką, bet savo atliekų tvarkymo kaštus permeta kitiems gyventojams, gal net savo kaimynams, nes neleistinai išmestų buitinių DGA tvarkymo sąnaudos yra paskirstomos konteinerių aikštelei priskirtiems pastatams po lygiai.

Apskaičiuojant kitų metų atliekų tvarkymo mokestį, į jį bus įtrauktos ir didelių gabaritų atliekų, išvežtų nuo bendro naudojimo konteinerių aikštelių, sąnaudos pagal užfiksuotą išvežtų atliekų svorį. Tai galioja ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Didėja gyventojų nepakantumas pažeidėjams

Pasak "VASA" atstovo, gyventojai vis dažniau piktinasi nesąžiningų kaimynų elgesiu. Vieni išdrįsta patys sudrausminti pažeidėjus, kiti užsirašo arba nufotografuoja automobilių, iš kurių iškraunamos atliekos, numerius, susižino, iš kurio buto po remonto išmetamos statybinės atliekos, seni baldai, buitinė technika ir kt. Šią informaciją gauna "VASA" ir Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

VASA duomenimis, tokių pranešimų šiais metais sulaukiama kelis kartus daugiau nei pernai.

Mackonio teigimu, savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų. Jei nusižengimas padarytas pakartotinai, skiriama bauda gali būti iki 600 eurų.

Tegai:
atliekos, Vilniaus miesto savivaldybė
Šeima vaikšto parke, archyvinė nuotrauka

Sinoptikų teigimu, lietuvius dar palepins vasariška šiluma

(atnaujinta 13:21 2020.09.24)
Remiantis meteorologų prognozėmis, ketvirtadienio vakarą vakariniuose rajonuose protarpiais palis, vietomis galimi perkūnijos. Oras sušils iki 21–26 laipsnių šilumos

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Sinoptikų teigimu, Lietuvoje vyraus šiltas rudeniškas oras, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Remiantis meteorologų prognozėmis, ketvirtadienio vakarą vakariniuose rajonuose protarpiais palis, vietomis galimi perkūnijos. Oras sušils iki 21–26 laipsnių šilumos.

Penktadienį, daugiausia vakariniuose regionuose, galima trumpalaikė perkūnija. Vėjas bus pietryčių, naktį jo greitis sieks nuo 4 iki 9 metrų per sekundę, o dieną — nuo 8 iki 13 metrų per sekundę.

Naktį oro temperatūra bus nuo 10 iki 15 laipsnių šilumos, o dieną oras sušils iki 20–25 laipsnių.

Rugsėjo orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Rugsėjo orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
šiluma, orai
Dar šia tema
Klaipėdoje bute rastas mirusio kūdikio kūnas
Lietuvoje užregistruotas didžiausias COVID-19 atvejų skaičius nuo pat pandemijos pradžios
Lietuvoje viršytas 1964 metų šilumos rekordas
Sunkvežimių eilė

Daugiau nei 300 sunkvežimių ir toliau stovi pasienyje su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 11:30 2020.09.24)
Sunkumai kirsti sieną su kaimyninėmis šalimis prasidėjo po savaitgalio, iki ketvirtadienio padėtis pagerėjo, tačiau vis dar yra eilių

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Prie Baltarusijos sienos su Lietuva ir Latvija toliau rikiuojasi daugiau nei 300 sunkvežimių, rodo Valstybės sienos komiteto tinklalapyje paskelbti duomenys.

Eilės prie Baltarusijos sienos su kaimyninėmis šalimis pradėjo formuotis po savaitgalio. Pirmadienį daugiau nei 600 sunkvežimių laukė išvykimo į Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir Ukrainą. Iki ketvirtadienio padėtis pagerėjo: Valstybės sienos komiteto duomenimis, 8:00 val., Baltarusijos — Lietuvos ir Baltarusijos — Latvijos pasienyje esančiuose postuose lieka apie 330 sunkvežimių.

Pasienyje su Lietuva "Kamennyj Log" ir "Privalka" kontrolės punktuose sukaupta po 100 sunkvežimių. Mažesnė eilė, kurioje yra daugiau nei 40 sunkvežimių, susidarė "Beniakonys" patikros punkte.

Padėtis Baltarusijos pasienyje gali būti stebima oficialioje VSK svetainėje. Reikėtų nepamiršti, kad duomenis apie situaciją kontroliniuose punktuose, kur veikia elektroninė eilė, departamentui teikia laukimo vietų operatoriai.

Primename, kad praėjusią savaitę Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka per kalbą moterų forume Minske sakė, kad respublika "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų".

"Mes priversti išvesti kariuomenę iš gatvių, pasodinti pusę armijos ginklu ir uždaryti valstybės sieną iš vakarų, pirmiausia su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną, mūsų didžiausiam apgailestavimui, su savo brolišku Ukraina", — sakė jis. Valstybės vadovas nepaaiškino, ką tiksliai reiškia "sienų uždarymas". Tuo pat metu Valstybės sienos komitetas sakė, kad valstybės siena yra saugoma sustiprinta versija.

Tegai:
pasienis, Latvija, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvos VSAT pranešė, kad pasienyje su Baltarusija darbas vyksta kaip įprasta
Iš Baltarusijos į Lietuvą negali patekti šimtai sunkvežimių
Seimas

Karbauskio išleisti "Neliečiamieji" pavadinti "juodosiomis" technologijomis

(atnaujinta 13:31 2020.09.24)
Leidinio autoriaus teigimu, šiuo metu konservatoriai visais įmanomais būdais stengiasi, kad kuo mažiau žmonių perskaitytų šį leidinį ir niekada nesužinotų apie tai, kaip dešimtmečius buvo valdoma Lietuva

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderiio Ramūno Karbauskio leidinį "Neliečiamieji", kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą", konservatoriai pavadino "juodosiomis" technologijomis.

Apie tai Karbauskis parašė savo Facebook paskyroje.

"Ne, mielieji, juodosios technologijos yra tai, kad visus šiuos metus, pridengiami aukščiausių valstybės pareigūnų, žiniasklaidos priemonių "Neliečiamųjų" herojai darė valstybėje ką tik nori", — pareiškė politikas.

Be to, pasak Karbauskio, juodosiomis technologijomis galima vadinti ir tai, kad "dabar visokiais įmanomais būdais stengiamasi, kad kuo mažiau žmonių perskaitytų šį leidinį bei niekas ir niekada apie tai, kas vyko ir ką nustatė komisijos, nesužinotų".

"Valstiečių" lyderio reigimu, tiems žmonėms, kuriuos jis savo leidinyje vadina neliečiamiesiais, dabar yra labai neramu, kad toks leidinys keliauja pas žmones, nes "neliečiamieji siekia politinės karjeros, jiems reikia būti valdžioje, vėl joje įsitvirtinti, kad vėl galėtų sukaišioti savo statytinius ir lobti iš valstybės".

Tai, kad neliečiamieji visada yra neliečiamieji, kad ir ką jie bedarytų, politikas iliustravo trečiadienį gautu Lietuvos generalinės prokuratūros atsakymu į Seimo kreipimąsi dėl viešojo intereso ginimo.

Politikas pasakojo, kad Seimo pateiktame nutarime buvo pateikti faktai, kad 2009–2012 metais Lietuvos viešųjų finansų deficitas lėmė didelį poreikį skolintis, valstybės skola per šį laikotarpį išaugo 8,5 mlrd. eurų, tai yra maždaug 2,7 karto, todėl buvo svarbu skolintis kuo mažesnėmis palūkanomis. Tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ir tuometinė finansų ministrė Iigrida Šimonytė pasielgė kitaip — nusprendusi skolintis finansų rinkose ir iš komercinių finansų įstaigų, tai darė kone brangiausiai visoje ES. Tiek vietos, tiek tarptautiniai komerciniai bankai naudojosi tokiu Vyriausybės sprendimu ir dažniausiai diktavo savo sąlygas.

Taip pat, pasak Karbauskio, buvo pateiktas faktas, kad sprendimas skolintis iš komercinių finansų įstaigų ir nesikreipti finansinės paramos į Tarptautinį valiutos fondą, padidino viešojo sektoriaus išlaidas, pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 2,1 mlrd. eurų (tai yra vidutiniškai 0,6 procento BVP kiekvienais metais per visą 2009–2018 metų laikotarpį) ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgojo laikotarpio didelio pelningumo obligacijų emisija.

Tokiu būdu, kaip teigiama Seimo nutarime, viešajam sektoriui buvo padaryta maždaug 2,1 mlrd. eurų žala.

"Ką pasakė Lietuvos generalinė prokuratūra, kai Seimas kreipėsi savo nutarimu dėl viešojo intereso gynimo? Citata iš vakar pateikto Generalinės prokuratūros atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones: "Už priimtus sprendimus ir veiksmus gali būti taikoma politinė, o ne teisinė atsakomybė", — apgailėstavo politikas.

Politiko teigimu, šis epizodas rodo, jog sustabdyti neliečiamuosius gali tik žmonės — neleisti šiems žmonėms grįžti prie valstybės vairo. Nes kitu atveju, jie "toliau tvarkysis taip, kaip jiems naudinga ir tada žmonės galės skųstis, vėl krautis lagaminus, o jiems bus tas pats, jie tik vaidins demokratiją, o visa kita jūs patys jau žinot", pabrėžė Karbauskis.

Anksčiau Karbauskis pristatė savo leidinį "Neliečiamieji", kuriame surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai". Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Ramūnas Karbauskis, Lietuva