Ligoninė

Pradėjo dirbti naujoji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė

(atnaujinta 16:01 2020.09.08)
Pokyčiai Kauno mieste teikiant stacionarines paslaugas leis užtikrinti, kad šio miesto, rajono bei čia atvykstantys pacientai gydymo paslaugas nuo šiol gaus dar operatyviau, gerės jų prieinamumas, pažymi SAM

VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Susijungus Kauno klinikinei ligoninei ir Respublikinei Kauno ligoninei, duris oficialiai atveria nauja gydymo įstaiga — Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, nuo šiol Kaunas tapo pirmuoju dideliu šalies miestu, kuriame sistemiškai sutvarkyta ne tik pirminė, bet ir stacionarinė sveikatos priežiūra.

"Prieš kelerius į vieną Kauno miesto polikliniką buvo sujungtos penkios didelės poliklinikos. Kaip parodė laikas, šis modelis pasiteisino. Dabar Kaunas turės ir vieną jungtinę ligoninę. Ši Kaunui ir Kauno regionui reikšminga gydymo įstaiga yra pavyzdys, kaip sistemiškai tvarkyti gydymo įstaigas", — pasakė ministras.

Ministro nuomone, ateityje tokia įstaiga galėtų būti stipriu regioniniu sveikatos centru, prie kurio galėtų jungtis gretimų rajonų gydymo įstaigos. Kartu taip būtų stiprinamas bendradarbiavimas dėl pacientų, o ne konkurencija.

Moderniame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės logotipe užkoduotos kelios reikšmės — medicininis kryžius, K ir L inicialai, bei besikartojančios L raidės, kurios perteikia ligoninės kompleksiškumą ir ligoninių susijungimą.

Naujosios gydymo įstaigos LSMU Kauno ligoninės generalinis direktorius — buvusios Kauno klinikinės ligoninės vadovas prof. Albinas Naudžiūnas. Buvusios Respublikinės Kauno ligoninės vadovė doc. dr. Diana Žaliaduonytė tapo LSMU Kauno ligoninės direktore medicinai. 

Abiejų sujungtų Kauno ligoninių buvę vadovai yra tikri, kad pradėjus dirbti bendrai, pajėgos dar labiau sustiprės, o LSMU Kauno ligoninė taps patraukli Europos Sąjungos investicijoms į infrastruktūrą, žmogiškąjį, medicininį, techninį potencialą, paslaugų kokybės gerinimą.

Pažymėtina, kad buvusių Kauno klinikinės ir Respublikinės Kauno ligoninių pacientai tiek stacionaruose, tiek poliklinikose toliau gaus tas pačias paslaugas įprastais adresais.  

Tegai:
Lietuva, Sveikatos apsaugos ministerija, ligoninė, Kaunas
Temos:
Medicina ir sveikata (363)
Eilės Kamennyj Log pasienio kontrolės punkte

Šimtai sunkvežimių Baltarusijos negali įvažiuoti į Lietuvą ir Lenkiją

(atnaujinta 17:27 2020.09.23)
Anksčiau prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų"

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusijos pasienyje su Lietuva ir Lenkija stovi šimtai sunkvežimių. Apie tai pranešė Baltarusijos Respublikos valstybės sienos komitetas.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

14:00 valandos duomenimis, prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos laukia daugiau nei 270 vilkikų, o prie Lietuvos ir Lenkijos sienos — per 190 vilkikų.

Privalkoje yra daugiau nei 130 sunkvežimių, Benekainiuose — daugiau nei 50 ir Kamennyj Log — daugiau kaip 90. Kotlovkoje eilių nėra.

Bruzgų pasienio kontrolės punkte leidimo įvažiuoti laukia daugiau nei 120 sunkvežimių, Berestovicos pasienio kontrolės punkte — daugiau nei 30, Kozlovičiuose — daugiau nei 40.

Latvijos kryptimi yra mažiau eilių. Grigorovščinos punkte — daugiau nei 30, o Urbanų — daugiau nei dešimt.

Tuo tarpu, kaip anksčiau buvo įspėjęs Valstybės sienos komitetas, penktadienį dėl rekonstrukcijos darbų Urbanų kontrolės punkte gali kilti sunkumų kertant sieną.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, kuriuose laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai reguliariai pareiškia, kad rezultatai buvo "suklastoti", ir reikalauja pakartotinų rinkimų. Lenkijos politinė vadovybė laikosi panašios pozicijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia be pokyčių.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ispanijos pilietis savo išsiuntimą Lietuvos sieja su "miško brolių" kritika

(atnaujinta 16:04 2020.09.23)
Šių metų rugpjūtį anksčiau Lietuvoje gyvenęs Mikelis Puertas sužinojo, kad jam draudžiama įvažiuoti į šalį, už ką buvo sulaikytas daugiau nei savaitei

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Ispanijos pilietis Mikelis Puertas (Miquel Puertas) papasakojo interviu Sputnik Mundo, už ką Lietuvos valdžia įtraukė jį į "juodąjį sąrašą" ir uždraudė atvykti į šalį iki 2023 metų.

Nuo 2006 iki 2016 metų jis gyveno Lietuvoje ir dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Po to, kai Puertas savo "Facebook" puslapyje pradėjo reikšti nesutikimą su Vakarų politika remti perversmą Ukrainoje, dėl kurio buvo nuverstas demokratiškai išrinktas prezidentas Viktoras Janukovičius, jis sulaukė "visokių grasinimų" iš vietinių ultranacionalistų.

Be to, universitete jis buvo paprašytas "sudaryti sutartį su sąžine", kad išlaikytų savo darbą. Ispanijos pilietis atsisakė "nedvejodamas".

Šių metų rugpjūtį Puertas nusprendė praleisti atostogas Lietuvoje. Atvykęs į respubliką jis sužinojo, kad pateko į "juoduosius sąrašus", pagal kuriuos jam draudžiama įvažiuoti į šalį iki 2023 metų. Apie tai jis sužinojo po to, kai buvo sulaikytas ir pristatytas į Pabėgėlių priėmimo centrą. Ten jis praleido daugiau nei savaitę.

Anot užsieniečio, jam "net neleido prisijungti prie interneto". Jis taip pat pažymėjo savo "teisinį pažeidžiamumą", nes Lietuvos "juodieji sąrašai" "nėra viešai prieinami, jie yra slapti ir neturi jokios teisinės kontrolės".

Puertas pridūrė, kad žmonės tiesiog "įtraukiami į šiuos sąrašus ir išmetami iš šalies". Jis teigė, kad naudojasi visomis teisinėmis priemonėmis, siekdamas "priversti Lietuvą" atsisakyti praktikos sudaryti nepageidaujamų asmenų sąrašus.

Kalbėdamas apie tokių veiksmų priežastis, Ispanijos pilietis mano, kad viena iš jų yra "nesveikas Lietuvos valdžios susidomėjimas" jo asmeniu dėl kritikos vietos "nacionalinių herojų", bendradarbiavusių su naciais, atžvilgiu.

"Jei kalbate apie tai, galite turėti rimtų problemų: galite atsidurti už grotų arba būti deportuoti, kaip buvo mano atveju. Vien už tai, kad konstatuojate istorinius faktus. Lietuvos režimas turi rimtų problemų kuriant tautinį identitetą, ir visi pareiškimai, prieštaraujantys oficialiai mitologijai, yra suvokiami kaip valstybės nepriklausomybės puolimas", — pažymėjo Sputnik pašnekovas.

Kaip pavyzdį Puertas pateikė Lietuvos opozicijos politiką, buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį Algirdą Paleckį, kuris, jo nuomone, yra "ryški politinio persekiojimo auka". Pasak jo, "Lietuvos teisinė mašina nepalieka jo nė minutei vieno" dėl jo politinių įsitikinimų ir nesutikimo su Rusijos "demonizavimo" politika.

Šiuo metu Ispanijos pilietis su asmeniniu advokatu rengia skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl "Lietuvos režimo", kuriame, pasak jo, opozicionierių persekiojimas, pagrobimas ir net kankinimas tapo įprastu reiškiniu.

Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940–1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. "Miško broliai" galimai prisidėjo prie civilių gyventojų ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos.

Tegai:
Lietuva, Ispanija
Dar šia tema
Titovas: Lietuvoje paleista teisminė mašina, skirta išbraukti mane iš politikos
Lietuvos žydai pasipiktino dėl naujo LGGRTC direktoriaus patarėjo paskyrimo
Plungės rajone nupjautas kryžius, skirtas Lietuvos "partizanams"
Lemtinga trijų žodžių frazė. "Rusų" politikas Lietuvoje sumokėjo už tiesmukiškumą
ES vėliava

Europos Komisija ragina ES šalis pasidalyti atsakomybe pabėgėlius

(atnaujinta 18:05 2020.09.23)
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie naujo ES migracijos ir prieglobsčio pakto projektą, kuris numato didesnį valstybių narių solidarumą su šalimis, tiesiogiai susiduriančiomis su nelegalių imigrantų srautais

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Europos Komisija (EK) pasiūlė naują migracijos ir prieglobsčio paktą, kuriame numatyta bendra ES valstybių narių atsakomybė už į vieną iš Sąjungos šalių atvykstančių migrantų priėmimą ir grąžinimą, praneša RIA Novosti.

"Kiekviena valstybė be išimties krizės metu turi parodyti solidarumą, kad stabilizuotų bendrą situaciją, teiktų pagalbą valstybei, patiriančiai spaudimą užtikrinti ES humanitarinių įsipareigojimų laikymąsi", — sakoma EK pranešime.

Tačiau turint omenyje tai, kad visos valstybės turi skirtingą poziciją migracijos klausimu, EK siūlo skirtingas dalyvavimo galimybes. Pasiūlyme visų pirma teigiama, kad valstybės gali priimti ir pabėgėlius, atvykusius į vieną iš ES šalių, ir įsipareigoti grąžinti tuos, kurie negavo teisės pasilikti Europos Sąjungos teritorijoje.

Be to, šiame pasiūlyme numatyta sustiprinti kontrolę prie ES išorės sienų, paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie naujo ES migracijos ir prieglobsčio pakto projektą, kuris numato didesnį valstybių narių solidarumą su šalimis, tiesiogiai susiduriančiomis su nelegalių imigrantų srautais — Italija, Graikija ir Malta.

ES paspartino migracijos pakto rengimą po tragedijos Graikijos Lesbo saloje, kur rugsėjo 9 dieną visiškai sudegė Morijos pabėgėlių stovykla, kurioje gyveno 12,8 tūkst. žmonių.

Nemažai ES šalių sutiko priimti migrantus, kurie liko be namų po gaisro Lesbo saloje. Europos Sąjunga taip pat ketina dalyvauti statant naują pabėgėlių centrą saloje ir vėliau jį prižiūrėti bendradarbiaujant su Graikijos valdžios institucijomis.

Lesbo salą aplankė Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis. Jis sakė, kad ES neketina "užmerkti akių prieš migracijos problemą".

Tegai:
atsakomybė, ES, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Skvernelis atskleidė, kiek Lietuvai gali kainuoti vakcina nuo COVID-19
Lietuvoje priimtas sprendimas dėl vakcinų įsigijimo