Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis

Skvernelis pareiškė, kad pokyčiai dėl saviizoliacijos galėtų įsigalioti jau kitą savaitę

(atnaujinta 18:04 2020.09.09)
Sprendimą dėl saviizoliacijos laikotarpio trumpinimo turėtų pasirašyti valstybės lygio operacijų vadovas

VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis savo Facebook paskyroje informavo apie naujausius planuojamus ribojimus.

"Šiandien COVID-19 komitete nutarėme trumpinti izoliacijos laiką tiems žmonėms, kurie atvyko ar sugrįžo iš užsienio šalių, neturėjo sąlyčio su užsikrėtusiais koronavirusu, nepajuto simptomų ir praėjus bent 8 dienoms po atvykimo į Lietuvą pasidarė COVID-19 testą, kuris yra neigiamas", — rašo Skvernelis.

Pasak premjero, tokie asmenys galės palikti izoliacijos vietą praėjus 10, o ne 14 dienų nuo atvykimo į Lietuvą. Ministras pirmininkas viliasi, kad tai leis greičiau grįžti į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą tiems, kurie neserga COVID-19.

"Tokios yra rekomendacijos ir iš specialistų, kitų šalių praktika. Toks sprendimas bus priimtas, jį paskelbs operacijų vadovas. Mes iš principo ministrų kabinete taip pat šitą klausimą apsitarėme ir panašu, kad šia linkme judėsime. Taip būtų paprasčiau grįžti į darbo rinką ir į gyvenimą", — po Vyriausybės posėdžio sakė Skvernelis.

Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, koronaviruso inkubacinio periodo mediana yra 5–6 dienos, o rizika susirgti yra mažesnė antrąją savaitę po kontakto su sergančiu.

Sprendimą dėl saviizoliacijos laikotarpio trumpinimo turėtų pasirašyti valstybės lygio operacijų vadovas Aurelijus Veryga. Kartu Skvernelis įvardijo, kad šis sprendimas galėtų įsigalioti jau kitą savaitę.

"Dėl konkrečios datos aš tikrai šiandien nenorėčiau įvardyti, bet pasvarstymai yra, kad tai gali būti apie rugsėjo 15 dieną. Reikėtų palaukti ministro sprendimo", — trečiadienį spaudos konferencijoje pažymėjo Skvernelis.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinti 3163 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1056 asmenys, 2008 pasveiko.

Šią savaitę, rugsėjo 7–13 dienomis imtinai, Molėtų, Kauno, Trakų, Švenčionių, Šilalės, Jurbarko, Tauragės ir Pasvalio rajonų, taip pat Elektrėnų savivaldybės, Vilniaus ir Kauno miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos. Šiose 11 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Nuo rugpjūčio 21 dienos valstybėje sugriežtinti kaukių dėvėjimo reikalavimai. Nuo šiol kaukes privalu dėvėti viešojo maitinimo įstaigose ir renginiuose, nepriklausomai nuo to, ar jie vyksta uždaroje, ar atviroje erdvėje.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Saulius Skvernelis
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (139)
Dar šia tema
Premjero patarėjas neleido žurnalistams užduoti klausimo apie Savicką
"Nematomas priešas": sveikatos apsaugos ministras paragino lietuvius dėvėti kaukes
Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užfiksuoti 3163 COVID-19 atvejai konkretiems žmonėms
Klevo lapas

Kokia šiandien diena: rugsėjo 22-osios šventės

(atnaujinta 16:36 2020.09.21)
Šiandien minima Baltų vienybės diena ir švenčiamas Rudens lygiadienis. Be to, švenčiama Tarptautinė diena be automobilio

Rugsėjo 22 yra 265-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 266-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 100 dienų.

Vardadienius šią dieną švenčia Eigantė, Tamošius, Tomas, Mauricijus, Tarvinas, Virmantė.

Šiandien minima Baltų vienybės diena ir švenčiamas Rudens lygiadienis.

Šalna
© Sputnik / Владимир Астапкович

Baltų vienybės diena – Lietuvos ir Latvijos atmintina diena, minima rugsėjo 22 d., pažymint 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną. 

2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.

Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22 d. 18 val. 46 min. Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką - tai metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja.

Be to, šią dieną minima Tarptautinė diena be automobilio

Pirmą kartą akcija "Mieste – be savo automobilio" buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. 2000 m. tokai akcija jau surengta 760-yje Europos miestų. 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti pirmųjų akcijų "Mieste – be savo automobilio" rezultatai ir pasirašyta visų šalių, dalyvaujančių šioje akcijoje, aplinkos ministrų deklaracija. Tarp šių šalių yra ir Lietuva. Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio.

Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Lietuvos miestuose aplinka ypač užteršta nuo daugybės senų (10-15 m. senumo) automobilių. Be to, ne mažesnė problema ir eismo saugumas. Lietuvoje avarijose žūsta gerokai daugiau žmonių, nei kitose Europos šalyse.

Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Vilniuje rengiami pažintiniai žygiai dviračiais, riedučiais, laivu Nerimi.

Be to, rugsėjo 22-oji laikoma Šiaulių miesto gimimo diena.

1236 m. vietovardis "Soule" buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – eiliuotoje Livonijos kronikoje, aprašančioje Saulės mūšį, kuris vyko rugsėjo 22 d. Rugsėjo mėnesį šia proga Šiauliuose rengiamos Šiaulių dienos.

Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m, o 1524 m. Šiaulių miestas pirmą kartą paminėtas istorijos šaltiniuose – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo rašte. Miestelis pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje.

1791 m. lapkričio 9 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Šiauliams patvirtino laisvojo miesto teises ir pirmąjį pačių šiauliečių išsirinktą herbą. Herbo simboliai – Žemaitijos meška, Dievo Apvaizdos akis, ketverių metų seimo ideologinis simbolis ir raudonas veršis (valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio giminės herbas). Meška reiškė Šiaulių administracinę priklausomybę Žemaitijos kunigaikštystei. Dievo Apvaizdos akis rodė Aukščiausiojo valia vykdomus darbus. Poniatovskių giminės veršis simbolizavo miesto teisių suteikėją Stanislovą Augustą.

Saulės mūšio pergalės 750 metinių proga Šiauliuose įrengta Saulės laikrodžio aikštė, kurioje stovi skulptoriaus St. Kuzmos sukurta Šaulio skulptūra. Gražus Šiaulių pėsčiųjų bulvaras, su išlikusiomis didžiulėmis skulptūromis. Jame įsteigti Fotografijos ir Dviračių muziejai.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1236 metais įvyko Saulės mūšis tarp žemaičių ir kalavijuočių.

1875 metais gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (mirė 1911 metais).

1921 metais Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.

1932 metais gimė Algirdas Mykolas Brazauskas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius. Kaip prezidentas ar premjeras Brazauskas šalį valdė 12 iš 20-ies nepriklausomybės metų.

2018 metais Lietuvoje lankėsi popiežius Pranciškus. 

Ši diena pasaulio istorijoje

1791 metais gimė anglų mokslininkas Michael Faraday (Maiklas Faradėjus), išradęs pirmą elektrinį motorą ir generatorių.

1792 metais paskelbta Prancūzijos Respublika.

1862 metais JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas paskelbė, jog nuo 1863 metų sausio 1 dienos šalyje panaikinama vergija.

1949 metais TSRS pirmą kartą išbandė atominę bombą.

1969 metais Kinija pareiškė įvykdžiusi pirmąjį požeminį branduolinį sprogdinimą.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
© Photo :
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Pinigai

Šiais metais pažeidėjai valstybei sumokėjo daugiau nei milijoną eurų

(atnaujinta 18:25 2020.09.21)
Daugiausia pranešimų gauta dėl žvejybos ir medžioklės reikalavimų nesilaikymo, neteisėtų kirtimų, atliekų netvarkymo, vandens taršos

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Per 8 šių metų mėnesius pažeidėjai valstybei jau sumokėjo daugiau nei milijoną eurų, praneša Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

Nurodoma, kad 939 tūkst. eurų sumokėta už aplinkai padarytą žalą ir daugiau kaip 150 tūkst. eurų baudų.

AAD Pranešimų priėmimo tarnyba (PPT) 2020 metais iki rugpjūčio 31 dienos gavo per 7 tūkst. pranešimų apie galimus aplinkosauginius pažeidimus.

Daugiausia pranešimų buvo gauta dėl žvejybos ir medžioklės reikalavimų nesilaikymo, neteisėtų kirtimų, atliekų netvarkymo, vandens taršos ir kt.

Tegai:
pažeidimai, baudos
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
Kaune neblaivus vyras sulaikomas spyrė policininkui