COVID-19

Greitaisiais testais pradedami tirti švietimo įstaigų darbuotojai

(atnaujinta 12:05 2020.09.10)
Pasitaikius atvejų, kai testas parodys teigiamą rezultatą – jog žmogus anksčiau jau turėjo sąlyti su SARSCoV-2, bus iškart atliekamas PGR tyrimas mobiliajame punkte

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Vilniuje pradedamas sostinės mokytojų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų testavimas greitaisiais testais, praneša miesto savivaldybė.

Testavimas vyks šalia mobiliojo punkto (V. Gerulaičio g. 1 Vilniuje) laikinoje patalpoje.

Testavimas mobiliajame punkte vyks tik užsiregistravusiems ugdymo įstaigų darbuotojams, gavusiems kviečiančią atvykti trumpąją SMS žinutę su individualiu kodu.

Planuojama, kad per dieną bus atliekama apie 70 testų ir daugiau. Greitojo testo atsakymą bus galima sužinoti per maždaug 15 minučių. Pasitaikius atvejų, kai testas parodys teigiamą rezultatą – jog žmogus anksčiau jau turėjo sąlyti su SARSCoV-2, bus iškart atliekamas PGR tyrimas mobiliajame punkte.

Ištyrus švietimo įstaigų darbuotojus toliau bus tiriami valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai.

Vadinamuosius greituosius testus Vilniui perdavė Sveikatos apsaugos ministerija. 11 370 Vilniui skirtų testų užteks maždaug dviems trečdaliams savivaldybei pavaldžių švietimo darbuotojų. Testai mokytojams nėra privalomi, tik rekomenduoti. VESOC sprendimu pirmenybė teikiama mokytojams.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (154)
Dar šia tema
Profesorius: šiuo metu šalyje vyrauja didžiausias aktyvių COVID-19 atvejų skaičius
Žiniasklaida: Italija sukūrė COVID-19 testą, kurio rezultatas gaunamas po 3 minučių  
Lietuvoje patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius siekia 3199
Eilės Kamennyj Log pasienio kontrolės punkte

Šimtai sunkvežimių Baltarusijos negali įvažiuoti į Lietuvą ir Lenkiją

(atnaujinta 17:27 2020.09.23)
Anksčiau prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų"

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusijos pasienyje su Lietuva ir Lenkija stovi šimtai sunkvežimių. Apie tai pranešė Baltarusijos Respublikos valstybės sienos komitetas.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

14:00 valandos duomenimis, prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos laukia daugiau nei 270 vilkikų, o prie Lietuvos ir Lenkijos sienos — per 190 vilkikų.

Privalkoje yra daugiau nei 130 sunkvežimių, Benekainiuose — daugiau nei 50 ir Kamennyj Log — daugiau kaip 90. Kotlovkoje eilių nėra.

Bruzgų pasienio kontrolės punkte leidimo įvažiuoti laukia daugiau nei 120 sunkvežimių, Berestovicos pasienio kontrolės punkte — daugiau nei 30, Kozlovičiuose — daugiau nei 40.

Latvijos kryptimi yra mažiau eilių. Grigorovščinos punkte — daugiau nei 30, o Urbanų — daugiau nei dešimt.

Tuo tarpu, kaip anksčiau buvo įspėjęs Valstybės sienos komitetas, penktadienį dėl rekonstrukcijos darbų Urbanų kontrolės punkte gali kilti sunkumų kertant sieną.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, kuriuose laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai reguliariai pareiškia, kad rezultatai buvo "suklastoti", ir reikalauja pakartotinų rinkimų. Lenkijos politinė vadovybė laikosi panašios pozicijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia be pokyčių.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ispanijos pilietis savo išsiuntimą Lietuvos sieja su "miško brolių" kritika

(atnaujinta 16:04 2020.09.23)
Šių metų rugpjūtį anksčiau Lietuvoje gyvenęs Mikelis Puertas sužinojo, kad jam draudžiama įvažiuoti į šalį, už ką buvo sulaikytas daugiau nei savaitei

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Ispanijos pilietis Mikelis Puertas (Miquel Puertas) papasakojo interviu Sputnik Mundo, už ką Lietuvos valdžia įtraukė jį į "juodąjį sąrašą" ir uždraudė atvykti į šalį iki 2023 metų.

Nuo 2006 iki 2016 metų jis gyveno Lietuvoje ir dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Po to, kai Puertas savo "Facebook" puslapyje pradėjo reikšti nesutikimą su Vakarų politika remti perversmą Ukrainoje, dėl kurio buvo nuverstas demokratiškai išrinktas prezidentas Viktoras Janukovičius, jis sulaukė "visokių grasinimų" iš vietinių ultranacionalistų.

Be to, universitete jis buvo paprašytas "sudaryti sutartį su sąžine", kad išlaikytų savo darbą. Ispanijos pilietis atsisakė "nedvejodamas".

Šių metų rugpjūtį Puertas nusprendė praleisti atostogas Lietuvoje. Atvykęs į respubliką jis sužinojo, kad pateko į "juoduosius sąrašus", pagal kuriuos jam draudžiama įvažiuoti į šalį iki 2023 metų. Apie tai jis sužinojo po to, kai buvo sulaikytas ir pristatytas į Pabėgėlių priėmimo centrą. Ten jis praleido daugiau nei savaitę.

Anot užsieniečio, jam "net neleido prisijungti prie interneto". Jis taip pat pažymėjo savo "teisinį pažeidžiamumą", nes Lietuvos "juodieji sąrašai" "nėra viešai prieinami, jie yra slapti ir neturi jokios teisinės kontrolės".

Puertas pridūrė, kad žmonės tiesiog "įtraukiami į šiuos sąrašus ir išmetami iš šalies". Jis teigė, kad naudojasi visomis teisinėmis priemonėmis, siekdamas "priversti Lietuvą" atsisakyti praktikos sudaryti nepageidaujamų asmenų sąrašus.

Kalbėdamas apie tokių veiksmų priežastis, Ispanijos pilietis mano, kad viena iš jų yra "nesveikas Lietuvos valdžios susidomėjimas" jo asmeniu dėl kritikos vietos "nacionalinių herojų", bendradarbiavusių su naciais, atžvilgiu.

"Jei kalbate apie tai, galite turėti rimtų problemų: galite atsidurti už grotų arba būti deportuoti, kaip buvo mano atveju. Vien už tai, kad konstatuojate istorinius faktus. Lietuvos režimas turi rimtų problemų kuriant tautinį identitetą, ir visi pareiškimai, prieštaraujantys oficialiai mitologijai, yra suvokiami kaip valstybės nepriklausomybės puolimas", — pažymėjo Sputnik pašnekovas.

Kaip pavyzdį Puertas pateikė Lietuvos opozicijos politiką, buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį Algirdą Paleckį, kuris, jo nuomone, yra "ryški politinio persekiojimo auka". Pasak jo, "Lietuvos teisinė mašina nepalieka jo nė minutei vieno" dėl jo politinių įsitikinimų ir nesutikimo su Rusijos "demonizavimo" politika.

Šiuo metu Ispanijos pilietis su asmeniniu advokatu rengia skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl "Lietuvos režimo", kuriame, pasak jo, opozicionierių persekiojimas, pagrobimas ir net kankinimas tapo įprastu reiškiniu.

Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940–1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. "Miško broliai" galimai prisidėjo prie civilių gyventojų ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos.

Tegai:
Lietuva, Ispanija
Dar šia tema
Titovas: Lietuvoje paleista teisminė mašina, skirta išbraukti mane iš politikos
Lietuvos žydai pasipiktino dėl naujo LGGRTC direktoriaus patarėjo paskyrimo
Plungės rajone nupjautas kryžius, skirtas Lietuvos "partizanams"
Lemtinga trijų žodžių frazė. "Rusų" politikas Lietuvoje sumokėjo už tiesmukiškumą
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 % krovos augimas

(atnaujinta 16:21 2020.09.23)
Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 procentų krovos augimas, praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį.

"Labiausiai augo biriųjų krovinių segmentas — 2020 metų rugpjūtį krauta daugiau kaip 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (2020 m. rugpjūtį birių krovinių pilta 2,3 mln. tonų, 2019 metų rugpjūtį — 1,9 mln. tonų). Paskutinis vasaros mėnuo buvo itin derlingas grūdų", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad iš viso pilta 594 tūkst. tonų — tai geriausias mėnesio rezultatas per pastaruosius penkerius metus ir patenka į TOP-5 geriausių mėnesio rezultatų per visą uosto istoriją.

Tuo pačiu pranešama, kad per pirmus 2020 metų 8 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 30,2 mln. tonų.

Teigiama, kad šių metų sausį–rugpjūtį į Klaipėdos uostą atplaukė 4 293 laivai, tai -5,1 proc. arba 231 laivu mažiau, apsilankė 151 442 keleiviai, tai -51,4 proc. arba 160 082 keleiviais mažiau nei 2019 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Pažymima, kad keleivių skaičius mažesnis dėl pasaulinės pandemijos. 2020 metais į Klaipėdos uostą turėjo atplaukti 66 kruiziniai laivai, kuriais turėjo atkeliauti apie 80 tūkst. turistų.

Tegai:
ekonomika, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Vaičiūnas aptarė bendradarbiavimą su Liuksemburgu
Rusijos ambasadorius papasakojo apie Lenkijos kovos su "Nord Stream-2" priežastį