Kilpinis judėjimas Vilniuje

Apklausa parodė, kad dauguma vilniečių ir verslininkų palaiko kilpinio eismo įvedimą

(atnaujinta 16:39 2020.09.10)
Judėjimas kilpomis Vilniaus senamiestyje įvestas šių metų liepos pradžioje, siekiant panaikinti tranzitinį eismą, kuris Senamiestyje sudarydavo net 40 proc. viso automobilių srauto, o rytais — net iki 70 proc.

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktos dvi apklausos parodė, kad nuo liepos mėnesio sostinės senamiestyje įvesto kilpinio eismo idėją palaiko didžioji dalis vilniečių bei maitinimo verslų.

Šiukšlių konteineriai
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tiek gyventojai, tiek verslininkai pritarė, kad tranzitinio eismo naikinimas Vilniaus senamiestyje sukuria daugiau naudos nei žalos.

"Kilpinio eismo sprendimas keičia daugelio gyventojų, kurie lankosi Vilniaus senamiestyje, įpročius, todėl suprantame, kad šis projektas susilauks įvairių vertinimų. Tačiau pirmieji vertinimai rodo, kad einame teisingu keliu — tyrimais nustatyta, kad Senamiestyje sumažėjo automobilių tranzitas, o šiuos pokyčius palaiko dauguma gyventojų ir verslų", — sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Atlikus reprezentatyvią Vilniaus gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausti 1003 vilniečiai, paaiškėjo, kad 45 proc. apklaustųjų pritaria kilpinio eismo Senamiestyje įvedimui, idėjos nepalaiko ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.), o 30 proc. vilniečių šiuo klausimu nuomonės neturi.

Didesnio palaikymo kilpinio eismo įvedimas sulaukė maitinimo verslų sektoriuje. Savivaldybė apklausė 101 kavinę. 54,4 proc. apklaustųjų verslų teigia, kad pritaria kilpiniam eismui. Iš jų 6 proc. verslų teigia pajutę didesnius pėsčiųjų ir klientų srautus Senamiestyje. Kilpiniam eismui nepritaria tik 8 iš 100 apklaustų maitinimo įstaigų (8 proc.). 14 proc. apklaustųjų nuomonės neturi, o likusiai daliai verslų ši tema neaktuali, kadangi jie veikia už Senamiesčio ribų.

Rugpjūčio mėnesio eismo Senamiestyje stebėjimo duomenys rodo, kaip po truputį keičiasi gyventojų judėjimo po miestą įpročiai. Lyginant 2020 metų birželio paskutinę savaitę ir 2020 metų liepą, matyti, kad vidutinis darbo dienos paros transporto srautų sumažėjimas Senamiestyje yra 6 proc. Tuo tarpu darbo dienomis rytinis pikas sumažėjo beveik 10 proc., vakarinio piko metu eismas mažesnis 2,1 proc. Kai kuriose gatvėse eismo srautas dėl mažesnio tranzito jau dabar pasikeitė ženkliai — pavyzdžiui, Klaipėdos gatvėje automobilių po kilpinio eismo įvedimo maždaug 40 proc. mažiau, Pamėnkalnio — apie 27 proc. mažiau.

Palyginus birželio paskutinę savaitę ir liepą, pastebėta, kad vidutinis savaitgalio transporto srautų padidėjimas Senamiestyje yra 16 proc. Tai rodo, kad savaitgaliais Senamiestis pritraukia vis daugiau lankytojų renginiais, viešosiomis erdvėmis, lauko kavinėmis ir t.t., jo gatvės naudojamos ne tranzitui, o apsilankymui konkrečiai šioje miesto dalyje.

Judėjimas kilpomis Vilniaus senamiestyje įvestas šių metų liepos pradžioje, siekiant panaikinti tranzitinį eismą, kuris Senamiestyje sudarydavo net 40 proc. viso automobilių srauto, o rytais — net iki 70 proc. Kilpinio eismo įvedimas mažins Senamiesčio aplinkos ir triukšmo taršą, leis daugiau erdvių paskirti pėstiesiems ir dviratininkams.

Tegai:
apklausa, Vilnius
Dar šia tema
Vilniuje bus gerinamas dviračių eismas
Visiems ir kiekvienam: Vilniuje vyko tradicinės "Sostinės dienos"
Klaipėdos dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 20-osios šventės

(atnaujinta 09:12 2020.09.19)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų gali lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 20 yra 263-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 264-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 102 dienos.

2020 metų rugsėjo 20 dieną saulė teka teka 07:00, leidžiasi 19:24, dienos ilgis — 12 val. 24 min.

Herkaus Manto sukilimo diena

1260 metais prasidėjo didysis Prūsų sukilimas, kurį paskatino Lietuvių ir Žemaičių pergalė prieš kryžiuočius Durbės mūšyje. Vienu iš sukilimo vadų tapo legendinis Herkus Mantas.

1869 metais gimė visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, kritikas ir lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1920 metais Tautų Sąjungos Taryba, stengdamasi sušvelninti konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos, priėmė rezoliuciją, kuria siūlė tvirtinti Pauliaus Hymenso pasiūlytą Lietuvos ir Lenkijos sutarties projektą, toliau dėl jo nebediskutuojant. Pagal projektą Lietuva ir Lenkija būtų savarankiškomis valstybėmis, turinčiomis bendras užsienio reikalų ir ekonomikos tarybas. Lietuvos sostine būtų patvirtintas Vilnius ir nustatyta aiški tarpvalstybinė siena.

1935 metais Klaipėdos dramos teatre parodytas pirmasis spektaklis — Kazio Inčiūros "Vincas Kudirka".

1989 metais Kaune atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.

2001 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos fondu, renkančiu duomenis apie Antrajame pasauliniame kare naciams tarnavusius asmenis.

2005 metais Lietuvos bankas išleido į apyvartą 500 litų nominalo proginę auksinę monetą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Tūkstančio egzempliorių tiražu iš gryno aukščiausios kokybės aukso nukaldinta moneta kainavo 2020 litų. Visas monetos tiražas buvo išpirktas šalyje per vieną dieną.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Eustachijus, Fausta, Tautgirdė, Vainoras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Mergina ruošia salotas, archyvinė nuotrauka

Įvardytas lengvas ir greitas būdas numesti svorio be dietų

(atnaujinta 21:44 2020.09.19)
Dietologė siūlo savo mitybai pritaikyti "lėkštės metodą", kuris padeda suprasti, kiek tam tikros rūšies maisto produktų galima įtraukti į savo racioną

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Barselonos "Alimmenta" klinikos mitybos specialistė Adriana Oros paskelbė lengvą ir greitą būdą padėti valdyti mitybą ir koreguoti svorį. Apie tai praneša leidinys ABC.

Kaip pažymėta, "lėkštės metodas" padeda suprasti, kiek tam tikros rūšies maisto produktų galima įtraukti į dietą. Pusė lėkštės turi būti daržovės, žalios arba virtos. Ketvirtadalis jūsų lėkštės — daug biologiškai prieinamų baltymų, tokių kaip kiaušiniai, liesa mėsa, jūros gėrybės, žuvis ar ankštiniai augalai. Dar ketvirtadalis tenka angliavandeniams — makaronams, ryžiams, bulvėms ar viso grūdo duonai. Dietologė taip pat pasiūlė lėkštę papildyti nedideliu kiekiu sveikų riebalų — avokadais, riešutais ar sėklomis.

Jei norite susitvarkyti mitybą, Oros pirmiausia siūlo pasiimti žalių arba virtų daržovių, kuriose yra mažai kalorijų, tačiau patiekalas yra gana sotus. Tada ji pasiūlė pridėti baltymų ir angliavandenių — jų dalis priklauso nuo dienos energijos sąnaudų, o maistą papildyti sveikais riebalais.

Tačiau mitybos specialistė Elisa Escorihuela pažymėjo, kad žmonės ne visada prisimena rekomendaciją vartoti sudėtinius angliavandenius, pavyzdžiui, pilno grūdo duoną. Kita klaida yra netinkamo baltyminio maisto pasirinkimas, pavyzdžiui, pusgaminiai — juose yra daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų. Oros taip pat pažymėjo, kad žmonės dažnai pamiršta įvairovę: mėsa valgoma dažniau nei žuvis, jūros gėrybės ar ankštiniai augalai.

Ji paaiškino, kad šis metodas iš tikrųjų gali padėti numesti svorio. Dietos pagrindas yra daržovės, kurios skaidulų ir vandens dėka prisideda prie sotumo, o baltymai turi didelę biologinę vertę. Jie taip pat sveikesni ir turi mažiau sočiųjų riebalų. Angliavandeniai turi lėtai ištirpti vandenyje ir būti sudėtiniai. Visa tai suteikia daugiau sotumo.

Skaičiuodami porcijas, turite atkreipti dėmesį į angliavandenius ir riebalus: jų kiekis priklauso nuo žmogaus poreikių ir tikslų. Be to, dėl virškinimo problemų ar tam tikrų maisto produktų netoleravimo turite tiksliai nustatyti daržovių porcijos dydį. Oros pabrėžė, kad dieta turi būti individuali. Be to, reikia atsiminti apie mankštą, suvartojamo vandens kiekį ir stengtis išvengti streso.

Escorihuela paaiškino vegetarams, kad yra du tokio valgymo būdai. Pirmuoju atveju pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės ir nedidelis kiekis vaisių, kitą pusę — augaliniai baltymai. Arba pusė lėkštės taip pat gali būti iš daržovių ar vaisių, ketvirtadalis — baltymai, likusi dalis — sudėtiniai angliavandeniai.

Tegai:
maistas, sveika mityba, sveikata
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Lietuvoje ant darželinukų ir pradinukų stalo atsiras daugiau morkų
Sveikuolių pusryčiai: granola su kokoso drožlėmis ir vaisiais
Įvardyti pagrindiniai imuniteto priešai