Vairavimo egzaminas, archyvinė nuotrauka

Kitais metais numatyti vairavimo praktikos egzaminų pokyčiai

(atnaujinta 20:44 2020.09.12)
Pastebėtina ir tai, jog įtraukus naują užduotį, praktikos egzamino vertinimo sistema išlieka tokia pati. Kaip ir viso egzamino metu, egzaminuojamasis turi stebėti aplinką, kitų eismo dalyvių elgesį, laikytis Kelių eismo taisyklių

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. "Regitra", siekdama B kategorijos praktikos egzaminus dar labiau priartinti prie realaus vairavimo, kitais metais juose planuoja įdiegti papildomą savarankiško vairavimo užduotį, rašoma įmonės pranešime.

Būsimi vairuotojai 10–15 minučių kelyje vadovausis navigacija, o ne egzaminuotojo instrukcijomis.

Ši užduotis į praktikos egzaminą įtraukiama tam, kad vairuotojas, išlaikęs egzaminą, jaustųsi tvirčiau ir kiek įmanoma labiau būtų pasiruošęs realioms situacijoms kelyje.

Pabrėžiama, kad savarankiško vairavimo užduotis jau kurį laiką taikoma kitose šalyse.

Savarankiško vairavimo užduotis yra tarsi tęsinys to, kuomet dar 2017 metais "Regitra" atsisakė egzaminavimo aikštelių ir visi parkavimosi manevrai buvo perkelti į realų eismą.

Naujoji savarankiško vairavimo užduotis truks nuo 10 iki 15 minučių, išlaikant panašią kaip iki šiol bendrą egzamino trukmę. Įprastai egzaminas vyksta apie 45–50 minučių. Svarbu pastebėti, kad užduotis prasidės ne anksčiau kaip po 10 minučių pradėjus važiavimą eisme. Dar prieš jai prasidedant, egzaminuotojas į navigaciją įves kelionės tikslą. Taip pat užduoties metu egzaminuotojas gali paprašyti atlikti ir specialųjį važiavimo manevrą, jei pakeliui pasitaiko tam tinkama vieta.

Pastebėtina ir tai, jog įtraukus naują užduotį, praktikos egzamino vertinimo sistema išlieka tokia pati. Kaip ir viso egzamino metu, egzaminuojamasis turi stebėti aplinką, kitų eismo dalyvių elgesį, laikytis Kelių eismo taisyklių.

Kada tiksliai kitais metais bus įdiegta savarankiško vairavimo užduotis, "Regitra" būsimus vairuotojus informuos papildomai. 

Tegai:
vairavimo egzaminas, Regitra
Vestuvės, archyvinė nuotrauka

Koronavirusu užsikrėtusi moteris sudalyvavo anūko vestuvėse ir mirė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Moters giminaičiai tiksliai nenurodė, kokia buvo tiksli senolės mirties priežastis

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtusi moteris mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai sudalyvavo anūko vestuvėse, pranešė "The Sun".

Jaunavedžiai internete paskelbė bendrą nuotrauką su močiute ir vartotojai juos sukritikavo dėl neatsakingo požiūrio į kitų sveikatą.

Gindamasi vyro nuotaka parašė, kad "močiutė stovėjo toli nuo svečių, o paskelbta nuotrauka buvo vienintelė, kurioje jie buvo kartu".

Ji sakė, kad tai buvo paskutinė jų bendra nuotrauka.

Nuotaka nenurodė pagyvenusios moters mirties priežasties, tačiau visi, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, turi izoliuotis, kad būtų išvengta jo plitimo, pažymima straipsnyje.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
NVSC reikalauja skubiai spręsti COVID-19 tyrimų Radviliškyje klausimą
Klaipėdos dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 20-osios šventės

(atnaujinta 09:12 2020.09.19)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų gali lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 20 yra 263-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 264-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 102 dienos.

2020 metų rugsėjo 20 dieną saulė teka teka 07:00, leidžiasi 19:24, dienos ilgis — 12 val. 24 min.

Herkaus Manto sukilimo diena

1260 metais prasidėjo didysis Prūsų sukilimas, kurį paskatino Lietuvių ir Žemaičių pergalė prieš kryžiuočius Durbės mūšyje. Vienu iš sukilimo vadų tapo legendinis Herkus Mantas.

1869 metais gimė visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, kritikas ir lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1920 metais Tautų Sąjungos Taryba, stengdamasi sušvelninti konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos, priėmė rezoliuciją, kuria siūlė tvirtinti Pauliaus Hymenso pasiūlytą Lietuvos ir Lenkijos sutarties projektą, toliau dėl jo nebediskutuojant. Pagal projektą Lietuva ir Lenkija būtų savarankiškomis valstybėmis, turinčiomis bendras užsienio reikalų ir ekonomikos tarybas. Lietuvos sostine būtų patvirtintas Vilnius ir nustatyta aiški tarpvalstybinė siena.

1935 metais Klaipėdos dramos teatre parodytas pirmasis spektaklis — Kazio Inčiūros "Vincas Kudirka".

1989 metais Kaune atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.

2001 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos fondu, renkančiu duomenis apie Antrajame pasauliniame kare naciams tarnavusius asmenis.

2005 metais Lietuvos bankas išleido į apyvartą 500 litų nominalo proginę auksinę monetą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Tūkstančio egzempliorių tiražu iš gryno aukščiausios kokybės aukso nukaldinta moneta kainavo 2020 litų. Visas monetos tiražas buvo išpirktas šalyje per vieną dieną.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Eustachijus, Fausta, Tautgirdė, Vainoras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Rusija mažina ekonominius ryšius su Baltijos šalimis ir Ukraina

(atnaujinta 10:21 2020.09.20)
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos Federacijos prekybos atstovo Ukrainoje paskyrimo, Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs savo atstovybių darbą Baltijos šalyse

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija siūlo likviduoti Rusijos prekybos atstovybes Lietuvoje ir Ukrainoje. Ši iniciatyva jau sulaukė Valstybės Dūmos ir Federacijos Tarybos atstovų palaikymo. Analitinio portalo RuBaltic.Ru autorius Aleksejus Iljaševičius pabandė išsiaiškinti, kodėl Maskva taip arti tokio sprendimo priėmimo.

"Likviduoti: Rusijos Federacijos prekybos atstovybę Lietuvos Respublikoje; Rusijos Federacijos prekybos atstovybę Ukrainoje", — sakoma dokumente, kuris buvo paskelbtas federaliniame teisės aktų projektų portale.

Jei šis siūlymas bus patvirtintas, Maskva turės prekybos misijas 58 pasaulio šalyse. Jų užduotis yra įgyvendinti užsienio ekonominius Rusijos Federacijos interesus priimančiojoje šalyje, aiškina straipsnio autorius.

Pasak jo, kai šių interesų nėra (arba jų neįmanoma realizuoti), nėra prasmės laikyti atskirą prekybos atstovų personalą diplomatiniame korpuse.

"Tačiau Lietuva ir Ukraina šiame kontekste turėtų būti vertinamos atskirai. Pastaroji išliko svarbia Maskvos prekybos ir ekonomikos partnere net po 2014 metų įvykių. Santykiuose su ja Rusijos valdžia visada vadovavosi pragmatišku požiūriu ir demonstratyviai nenorėjo uždaryti savo pardavimų biuro Kijeve", — sako Iljaševičius.

"Ukrainoje prekybos atstovybė dirba sumažinta sudėtimi. Vyksta daug analitinio darbo. Yra kontaktai, bet tik ekspertų lygiu", — sakė Rusijos Federacijos ekonominės plėtros ministro pirmasis pavaduotojas Aleksejus Lichačiovas 2016 metais. Iš jo žodžių tapo aišku, kad Rusijos prekybos misija neatlieka savo funkcijų. Vietoj praktinės veiklos — analitinis darbas ir kontaktai ekspertų lygiu.

Praėjus dvejiems metams kitas Rusijos pramonės ir prekybos viceministras Aleksejus Gruzdevas pasakė maždaug tą patį: "Prekybos misija Ukrainoje tęsiasi tol, kol neketinama riboti jos veiklos. Kitas dalykas, praktinis darbas yra labai ribotas dėl to, kad prekybos misija taip pat turėtų pasikliauti oficialiais kontaktais, ir jie praktiškai yra įšaldyti, nors ir ne dėl mūsų kaltės".

Apskritai, po "orumo revoliucijos" Rusijos prekybos atstovybė Ukrainoje iš tikrųjų prarado galimybę atlikti savo funkcijas.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Bet Maskva nedeklaravo noro ją likviduoti. Be to, prieš kelis mėnesius Rusija pirmą kartą nuo 2012 metų paskyrė savo prekybos atstovą Ukrainoje. Kodėl Pramonės ir prekybos ministerija dabar smarkiai pakeitė savo poziciją?

Anot Iljaševičiaus, iš tikrųjų Rusijos prekybos misijos Kijeve uždarymas nėra Maskvos iniciatyva. Prieš mėnesį Ukrainos ministrų kabinetas nusprendė nutraukti susitarimą su Rusijos vyriausybe dėl abipusio prekybos misijų sudarymo, kuris galiojo nuo 1992 metų spalio mėnesio. Čia viskas logiška: Ukrainos užsienio reikalų viceministras Vasilijus Bodnaras nuoširdžiai perspėjo, kad Kijevas peržiūrės ir iki minimumo sumažins sutarties bazę su Rusijos Federacija. Porošenkos byla tęsiasi iki šiol.

Analitinis portalas RuBaltic.Ru rašė, kad Bodnaro žodžiuose esama tam tikros logikos, nes daugelis formaliai galiojančių Kijevo ir Maskvos susitarimų nebeturi teisėsaugos praktikos. Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės susitarimas dėl abipusio prekybos atstovybių sudarymo yra būtent toks dokumentas. Ekonominiai ryšiai tarp abiejų šalių nėra plėtojami. Kodėl tuomet finansuojamos įstaigos, kurios turėtų būti šio proceso katalizatorės?

Akivaizdu, kad praeis šiek tiek laiko nuo minėto susitarimo nutraukimo iki Rusijos prekybos misijos Ukrainoje likvidavimo, tačiau pats klausimas jau išspręstas. Rusijos pramonės ir prekybos ministerija ką tik paliudijo, kad tam neprieštarauja.

Lietuvos atveju situacija atrodo kiek kitaip.

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos Federacijos prekybos atstovo Ukrainoje paskyrimo, Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs savo atstovybių darbą Baltijos šalyse.

"Mes jo neuždarome, nes turime valstybinius, tarpvalstybinius susitarimus, tačiau mes sustabdome darbą vien tam, kad nebūtų imituojama aktyvi veikla", — paaiškino pareigūnas.

Iš trijų Baltijos šalių tik Lietuva turi visateisę Rusijos prekybos atstovybę. Latvijoje ir Estijoje atitinkamos organizacijos buvo likviduotos dar 2006 metais. Tada Maskva iškart uždarė prekybos misijas 52 šalyse.

Kodėl Lietuva nebuvo įtraukta į šį sąrašą, yra atskiras klausimas. Galbūt Rusija ir toliau vertino Vilnių kaip svarbų partnerį Kaliningrado srities ekonominės plėtros kontekste. Tačiau šiandien šis požiūris nebėra aktualus.

"Užvakar aplankiau Klaipėdos merą — tai antras pagal dydį [Lietuvoje] miestas, rimtas kaimynas. Aš jam pasakiau: "Ar žinote, kelinta Lietuva yra Kaliningrado srities prekybos apyvartoje?" Jis sako: "Tikriausiai trečia". Aš sakau: "Dvylikta". Jis klausia: "Kas ten pirmas?" Aš sakau: "Vokietija, o Korėja yra antra", — sakė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas kalbėdamas tarptautinėje vasaros mokykloje "Studia Baltica X".

Akivaizdu, kad niekas netrukdys Rusijai nutraukti prekybos misijas Lietuvoje ir Ukrainoje. Nes nuo jų likvidavimo nenukentės nei viena įmonė, nei vienas verslininkas. Sprendimas jau seniai subrendęs. Net perbrendęs.

Prekybos misijoms užsienyje palaikyti pinigai skiriami iš valstybės iždo. Sutaupytų lėšų sąskaita įmanoma (ir būtina!) padidinti darbuotojų skaičių tose šalyse, kurios nori bendradarbiauti su Rusija. Tiems, kurie ją vadina "teroristine valstybe", neverta išleisti nė rublio, apibendrina straipsnio autorius.

Tegai:
prekyba, Baltijos šalys, Rusija