VILNIUS, rugsėjo 14 — Sputnik. Komerciniuose lėktuvuose įrengti HEPA filtrai, kurie yra naudojami ligoninių izoliatoriuose, surenka 99,97 proc. ore esančių dalelių bei žymiai sumažina virusų plitimo riziką, apie tai savo Facebook paskyroje teigia Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas.
"Be to, oras lėktuve visiškai pasikeičia 10–12 kartų per val., o oro kokybė jame aukštesnė nei įprastuose pastatuose. Dėl didelio oro pasikeitimo greičio mažai tikėtina užsikrėsti nuo keleivio sėdinčio už kelių eilių, bet nuo arčiau sėdinčių keleivių užsikrėsti vis dėlto galima", — rašo jis.
Kita vertus, Čaplinsko teigimu, galinga lėktuvo filtravimo sistema nepadės išvengti infekcijos protrūkio, jei nebus kontroliuojama, kad vidurinė sėdynė būtų laisva ir būtų dėvimos kaukės.
Taip yra dėlto, kad užsikrėtęs žmogus viruso daleles į orą paskleidžia greičiau nei jos pašalinamos iš lėktuvo salono.
"Vieno skrydžio iš Londono į Hanojų metu keleiviai nedėvėjo kaukių ir vienas infekuotas asmuo užkrėtė 14 žmonių. Kito skrydžio iš Singapūro į Kinijos Hangdžou miestą visi keleiviai dėvėjo kaukes. Nepaisant to, kad 15 reiso keleivių buvo Uhano gyventojai su įtariamais ar patvirtintais COVID-19 atvejais, vienintelis kelionėje užsikrėtęs vyras skrydžio metu nusiėmė kaukę ir sėdėjo netoli keturių Uhano gyventojų, kuriems vėliau buvo nustatytas užsikrėtimas koronavirusu", — rašė jis.
ULAC vadovo teigimu, kelionė lėktuvu yra mažai rizikinga, jeigu laikomasi saugumo priemonių.
Lietuvos sergamumo rodiklis šiuo metu siekia 15,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 3335 koronavirusinės infekcijos atvejai, iki šiol tebeserga 1165 asmenys, 2070 jau yra pasveikę.
VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerijai praplėtus profilaktinio periodinio testavimo grupes, jau nuo šeštadienio Vilniuje daugiau visuomenės grupių galės išsiaiškinti, ar yra persirgę koronavirusu, ir ar šiuo metu nėra viruso nešiotojai, atlikdami tyrimus mobiliajame punkte, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba.
Iki šiol teisę į profilaktinius periodinius tyrimus turėjo tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu.
Nuo šiol reguliariai testuotis dėl koronaviruso galės: visi socialines paslaugas teikiantys darbuotojai; visi pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais; vaistinių darbuotojai; muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų ir valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai; profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai; valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse; audinių ūkių darbuotojai; vidaus reikalų sistemoje dirbantys specialistai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kt.; institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei savanoriai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę.
Profilaktinio testavimo, atliekant PGR tyrimą tikslas — nustatyti šiuo metu COVID-19 sergantį žmogų, net jeigu jis nejaučia jokių simptomų, taip užkertant kelią protrūkių atsiradimui. PGR testavimas sutinkantiems darbuotojams vykdomas periodiškai. Įstaigų vadovai koordinuoja darbuotojų periodinių profilaktinių tyrimų procesą, kad būtų užtikrintas tinkamas tyrimų periodiškumas.
Serologinis antikūnų testas atliekamas, siekiant sužinoti, ar asmuo persirgo COVID-19 liga. Profilaktiniai tyrimai nėra tikslingi ir nevykdomi asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga ir nuo teigiamo SARS-Cov-2 PGR / antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų; turi COVID-19 ligos serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų; paskiepyti COVID-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu.
Profilaktiniame testavime dalyvaujantys darbuotojai registruojasi per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą telefonu arba elektroniniu būdu pildant elektroninę registracijos formą ir pasirenka registracijos tipą PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms.
Vilniaus miesto savivaldybė ragina įstaigų vadovus motyvuoti savo darbuotojus tirtis profilaktiškai.
VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Šalčininkuose du nenustatyti asmenys pagrobė vyrą, praneša Lietuvos policija.
Kaip nurodyta, penktadienį apie 16:30 pareigūnai gavo pranešimą apie pagrobimą.
Pabrėžiama, kad incidentas įvyko Vytauto gatvėje.
Du asmenys gatve einančiam vyrui uždėjo ant galvos maišą, jėga įstūmė į automobilį ir nuvažiavo.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto laisvės atėmimo.
Pavilionis skubėjo į, kaip dabar sakoma Lietuvoje, Sakartvelą su taikdario misija, nes pastaruoju metu politinė situacija šioje šalyje pastebimai paaštrėjo (nors, tiesą pasakius, sunku prisiminti, kada ten buvo ramu). Bendrai paėmus, ji vienareikšmiškai nevienareikšmiška, ir tokiais atvejais išorinis kišimasis gali tik pakenkti. Tačiau Pavilionis nusprendė pabandyti. Išėjo daugiau negu blogai.
Gruzijos jėgos struktūros suėmė opozicijos lyderį, po ko Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas (tai yra, ne užsienio reikalų ministras, premjeras ar prezidentas) ėmė teigti, kad "Ivanišvilio režimas turėtų sumokėti", nes "Ivanišvilio parankiniai pasielgė kaip Putinas ar Lukašenka", ir grasinti Vakarų sankcijomis.
Teoriškai, jau Pavilionio kelionę į Gruziją galima vertinti kaip kišimąsi į jos vidaus reikalus, ir tik ilgametė šalių draugystės istorija leido jam atsargiai pabandyti padėti oponentams surasti kompromisą. Tai suprato net daug diplomatinės patirties neturinti Lietuvos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri pažymėjo: "Jei Europos demokratinei bendruomenei kyla klausimų dėl tų procesų, kurie vyksta Sakartvele, tai, matyt, kad pagrindo abejonėms yra. Bet akivaizdu, kad net turint labai tvirtą asmeninę poziciją, nuvykus į Sakartvelą reikėjo būti ypatingai diplomatiškam".
O patyręs diplomatas pasielgė kaip dramblys valgykloje, kaip mokytojas su mokiniais, peržengdamas visas politinio padorumo ribas. Todėl nenuostabu, kad Gruzijos valdžia sureagavo į Pavilionio pareiškimus labai aštriai, o Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tiesiai pasakė: "Politikas nuvyko į kitą šalį ir parėmė vieną politinę jėgą. Deja, tarpininkavimo misija jam nepavyko".
Šios istorijos kontekste galima padaryti keletą išvadų. Pirma, Pavilionį, turbūt, blogai paveikė ambasadoriaus darbas Jungtinėse Valstijose, nes Gruzijoje jis įjungė Amerikos režimą, kurio esmė — turite daryti taip, kaip mes sakome ir kaip mums naudinga. Ir kas svarbiausia, pastaruoju metu Lietuva taip elgiasi vis dažniau. Pavyzdžiui, nurodinėja, kaip gyventi Baltarusijai.
Tuo pat metu šalies užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Ukrainoje pareiškė, kad jį neramina tai, jog Baltarusijoje gaminama elektra pasiekia Ukrainos rinką. O Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys tiesiai paragino Kijevą stabdyti Astravo atominės elektrinės produkcijos pirkimą (ir nesvarbu, kad be baltarusiškos elektros Ukrainai paprasčiausiai sunku išgyventi).
Susidaro įspūdis, kad po Džo Bideno pergalės Lietuvos konservatoriams "išaugo sparnai" ir jie nusprendė, kad gali kalbėti ir nurodinėti "aborigenams" JAV ir visų Vakarų vardu. O tie "neišmanėliai" privalo daryti tai, kas naudinga Amerikai ir Lietuvai (kaip įgaliotam Vašingtono atstovui).
Antra, vykdant tokią politiką, Lietuva kaip ir Jungtinės Valstijos taiko dvigubus standartus. Pavyzdžiui, Gruzijoje su opozicija kietai elgtis negalima, o Ukrainoje — galima ir net reikia. O viskas todėl, kad Gruzijoje, Lietuvos požiūriu, yra "teisinga" (vienareikšmiškai proamerikietiška), o Ukrainoje — "neteisinga" (kenkėjiška prorusiška) opozicija.
Trečia, tokios neadekvačios užsienio politikos pasekmės gali būti liūdnos. Baltarusija jau nukreipė savo naftą į rusiškus uostus. Kritikuojama Latvija Dabar komplikavosi santykiai su Gruzija. Draugų lieka vis mažiau. Be to, šiandien konservatoriai nori pasiekti, kad į derybas Briuselyje važinėtų ne prezidentas, ir sunku net įsivaizduoti, kokių malkų jie su savo "kieta ir principinga" (proamerikietiška) pozicija gali ten priskaldyti. O Vokietijos ir/ar Prancūzijos nepasitenkinimas gali baigtis žymiai liūdniau, negu Gruzijos reakcija.
Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos užsienio politika decentralizuojasi, nes konservatoriai bando veikti savarankiškai be pozicijų derinimo su prezidentu. Ir bėda ta, kad jie "nemato krantų", kas gali turėti šaliai neigiamų politinių ir ekonominių pasekmių, kurių ir taip užtenka. Žodis Gitanui Nausėdai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.