Денежные банкноты евро, архивное фото

Sučiupti metalo pardavėjai, kurie valstybei nesumokėjo beveik 400 tūkst. eurų mokesčių

(atnaujinta 09:01 2020.09.16)
FNTT duomenimis, valstybei ir keliems juridiniams asmenims padaryta žala siekia daugiau nei 376 tūkstančius eurų

VILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame net 16 asmenų kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu, kai buvo padaryta didelė žala, bei apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Kelių įmonių, kurios veikė Vilniuje, vadovas, bendradarbiaudamas su dar kelių bendrovių direktoriais, iš Europos šalių įsigijo ir šalyje pardavinėjo metalą ir jo produkciją. Tuo tarpu bendrininkai, siekdami išvengti mokesčių mokėjimo valstybei, per savo kontroliuojamas įmonės kūrė ir vykdė nusikalstamas pridėtinės vertės mokesčio slėpimo schemas. 

Pareigūnų duomenimis, per porą metų buvo nuslėpta apie 105 tūkst. eurų PVM.

Tas pats vilnietis vadovas pareigūnams įkliuvo ir dėl dar kelių nusikalstamų veikų. Kontroliuodamas ne vieną įmonę bei dirbdamas su partneriais, iš vieno jų, kaip įtariama, apgaule išviliojo daugiau kaip 27 tūkst. eurų.

Betirdami šio asmens veiklą pareigūnai taip pat nustatė, kad jo valdytose įmonėse galėjo būti apgaulingai tvarkoma buhalterija, siekiant nuslėpti valstybei mokėtinus mokesčius. Be to, tų pačių įmonių vardu, teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, iš mobiliųjų operatorių buvo imami nauji mobilieji telefonai, užsakytos ryšio paslaugos, už kurias vadovas nė neketino atsiskaityti.

FNTT duomenimis, vilnietis, galimai siekdamas išvengti atsakomybės dėl susikaupusių skolų ir nemokėtų mokesčių, perdavė bendroves asocialiems arba su verslu nieko bendro neturintiems asmenims.

Pareigūnai mano, kad vilnietis už atlygį padėjo pritaikyti tą pačią įmonių atsikratymo schemą kitiems atskirų 8 įmonių direktoriams, panorusiems išvengti vadovaujamose įmonėse susikaupusių skolų mokėjimo.

Nustatyta, kad praskolintos įmonės, klastojant dokumentus, būdavo perrašomos asocialiems asmenims, taip įtraukiant juos į nusikalstamą veiką. Be to, įmonių apskaitos dokumentai būdavo slepiami, siekiant išvengti bet kokios buvusių direktorių asmeninės atsakomybės už ankstesnius įmonės valdymo ir apskaitos tvarkymo laikotarpius. 

Įtarimai pareikšti 16 bendrininkavusių asmenų. Į teismą perduodamos 69 nusikalstamos veikos pagal 37 epizodus. Suskaičiuota, kad per visą laikotarpį įtariamųjų asmenų padaryta žala valstybei — daugiau nei 376 tūkst. eurų. Teismui taip pat perduoti 26 civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma siekia per 338 tūkst. eurų. Laikinai apribota nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia beveik 626 tūkst. eurų.

Atliekant tyrimą, iš šios bylos buvo atskirta 18 bylų su 18 įtariamųjų dėl analogiškų nesunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų, visi įtariamieji buvo pripažinti kaltais.

Griežčiausia bausmė, kuri gali būti skirta už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą, — laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. O už dokumentų klastojimą, kai dėl buvo padaryta didelė žala, baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Tegai:
mokesčių vengimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Ūkio brigadininkė įtariama pasisavinusi daugiau 93 000 eurų už parduotas svetimas kiaules
Dvi Aukštaitijos logistikos bendrovės dėl finansinių machinacijų atsidūrė FNTT akiratyje
Klaipėdoje pensininkė sukčiui atidavė beveik 20 tūkst eurų
Klevo lapas

Kokia šiandien diena: rugsėjo 22-osios šventės

(atnaujinta 16:36 2020.09.21)
Šiandien minima Baltų vienybės diena ir švenčiamas Rudens lygiadienis. Be to, švenčiama Tarptautinė diena be automobilio

Rugsėjo 22 yra 265-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 266-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 100 dienų.

Vardadienius šią dieną švenčia Eigantė, Tamošius, Tomas, Mauricijus, Tarvinas, Virmantė.

Šiandien minima Baltų vienybės diena ir švenčiamas Rudens lygiadienis.

Šalna
© Sputnik / Владимир Астапкович

Baltų vienybės diena – Lietuvos ir Latvijos atmintina diena, minima rugsėjo 22 d., pažymint 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną. 

2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.

Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22 d. 18 val. 46 min. Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką - tai metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja.

Be to, šią dieną minima Tarptautinė diena be automobilio

Pirmą kartą akcija "Mieste – be savo automobilio" buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. 2000 m. tokai akcija jau surengta 760-yje Europos miestų. 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti pirmųjų akcijų "Mieste – be savo automobilio" rezultatai ir pasirašyta visų šalių, dalyvaujančių šioje akcijoje, aplinkos ministrų deklaracija. Tarp šių šalių yra ir Lietuva. Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio.

Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Lietuvos miestuose aplinka ypač užteršta nuo daugybės senų (10-15 m. senumo) automobilių. Be to, ne mažesnė problema ir eismo saugumas. Lietuvoje avarijose žūsta gerokai daugiau žmonių, nei kitose Europos šalyse.

Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Vilniuje rengiami pažintiniai žygiai dviračiais, riedučiais, laivu Nerimi.

Be to, rugsėjo 22-oji laikoma Šiaulių miesto gimimo diena.

1236 m. vietovardis "Soule" buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – eiliuotoje Livonijos kronikoje, aprašančioje Saulės mūšį, kuris vyko rugsėjo 22 d. Rugsėjo mėnesį šia proga Šiauliuose rengiamos Šiaulių dienos.

Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m, o 1524 m. Šiaulių miestas pirmą kartą paminėtas istorijos šaltiniuose – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo rašte. Miestelis pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje.

1791 m. lapkričio 9 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Šiauliams patvirtino laisvojo miesto teises ir pirmąjį pačių šiauliečių išsirinktą herbą. Herbo simboliai – Žemaitijos meška, Dievo Apvaizdos akis, ketverių metų seimo ideologinis simbolis ir raudonas veršis (valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio giminės herbas). Meška reiškė Šiaulių administracinę priklausomybę Žemaitijos kunigaikštystei. Dievo Apvaizdos akis rodė Aukščiausiojo valia vykdomus darbus. Poniatovskių giminės veršis simbolizavo miesto teisių suteikėją Stanislovą Augustą.

Saulės mūšio pergalės 750 metinių proga Šiauliuose įrengta Saulės laikrodžio aikštė, kurioje stovi skulptoriaus St. Kuzmos sukurta Šaulio skulptūra. Gražus Šiaulių pėsčiųjų bulvaras, su išlikusiomis didžiulėmis skulptūromis. Jame įsteigti Fotografijos ir Dviračių muziejai.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1236 metais įvyko Saulės mūšis tarp žemaičių ir kalavijuočių.

1875 metais gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (mirė 1911 metais).

1921 metais Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.

1932 metais gimė Algirdas Mykolas Brazauskas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius. Kaip prezidentas ar premjeras Brazauskas šalį valdė 12 iš 20-ies nepriklausomybės metų.

2018 metais Lietuvoje lankėsi popiežius Pranciškus. 

Ši diena pasaulio istorijoje

1791 metais gimė anglų mokslininkas Michael Faraday (Maiklas Faradėjus), išradęs pirmą elektrinį motorą ir generatorių.

1792 metais paskelbta Prancūzijos Respublika.

1862 metais JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas paskelbė, jog nuo 1863 metų sausio 1 dienos šalyje panaikinama vergija.

1949 metais TSRS pirmą kartą išbandė atominę bombą.

1969 metais Kinija pareiškė įvykdžiusi pirmąjį požeminį branduolinį sprogdinimą.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
© Photo :
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Pinigai

Šiais metais pažeidėjai valstybei sumokėjo daugiau nei milijoną eurų

(atnaujinta 18:25 2020.09.21)
Daugiausia pranešimų gauta dėl žvejybos ir medžioklės reikalavimų nesilaikymo, neteisėtų kirtimų, atliekų netvarkymo, vandens taršos

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Per 8 šių metų mėnesius pažeidėjai valstybei jau sumokėjo daugiau nei milijoną eurų, praneša Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

Nurodoma, kad 939 tūkst. eurų sumokėta už aplinkai padarytą žalą ir daugiau kaip 150 tūkst. eurų baudų.

AAD Pranešimų priėmimo tarnyba (PPT) 2020 metais iki rugpjūčio 31 dienos gavo per 7 tūkst. pranešimų apie galimus aplinkosauginius pažeidimus.

Daugiausia pranešimų buvo gauta dėl žvejybos ir medžioklės reikalavimų nesilaikymo, neteisėtų kirtimų, atliekų netvarkymo, vandens taršos ir kt.

Tegai:
pažeidimai, baudos
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
Kaune neblaivus vyras sulaikomas spyrė policininkui