Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje patvirtinti 45 nauji COVID-19 atvejai

(atnaujinta 11:29 2020.09.16)
NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 3442 COVID-19 atvejai, tebeserga 1216 asmenys, 2125 pasveiko.

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 45 koronaviruso (COVID-19) atvejai, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

21 iš jų registruotas Vilniaus, 7 Šiaulių, 5 Kauno, 4 Panevėžio apskrityse. Dar po 3 atvejus patvirtinta Tauragės ir Klaipėdos bei 2 Telšių apskričių gyventojams.

Po kontakto su sergančiaisiais, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 25 žmonės. 16 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko. Be to, per praėjusią parą registruoti 4 įvežtiniai atvejai.

NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 3442 COVID-19 atvejai, tebeserga 1216 asmenys, 2125 pasveiko.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių: rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (154)
Dar šia tema
Lietuva keičia skaičiavimo metodiką: COVID-19 paveiktų šalių sąrašas trumpėja
PSO prognozuoja, kad rudenį Europoje išaugs mirštamumas nuo COVID-19
Kaunas suteiks paramą dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusiam viešbučių verslui
Ligoninė, archyvinė nuotrauka

Nuo COVID-19 Lietuvoje mirė dar du žmonės

(atnaujinta 15:51 2020.09.23)
Abu mirusieji priklausė 80–89 metų amžiaus grupei ir turėjo gretutinių ligų, bendras mirčių nuo koronaviruso skaičius pasiekė 89

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje mirė du koronavirusu užsikrėtę žmonės, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Mirusieji priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų.

Vienam asmeniui COVID-19 liga buvo patvirtinta rugpjūčio 25 dieną, kitam — rugsėjo 22 dieną.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Iš viso COVID-19 liga Lietuvoje yra pasiglemžusi jau 89-ias gyvybes.

Trečiadienio duomenimis, šalyje iš viso patvirtinti 3932 COVID-19 ligos atvejai, šiuo metu serga 1581 asmuo, 2246 — pasveiko. Per vakarykštę parą šalyje patvirtinti 73 koronaviruso (COVID-19) atvejai,

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugėja naujų COVID-19 atvejų. Praėjusį šeštadienį Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį naujų COVID-19 atvejų per parą skaičių — 99. Tuo tarpu daugiausia naujų atvejų per parą iki šiol buvo fiksuota 90, epidemijos piko metu, balandį. Iš viso per savaitgalį nustatyti nauji 179 koronaviruso atvejai.

Reaguojant į išaugusį koronaviruso protrūkį, nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių, tokių kaip miestų ar derliaus šventės.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (154)
Dar šia tema
Statistika parodė, kiek lietuvių pandemijos metu keliavo į užsienį
Nauji COVID-19 atvejai: 50 jų siejama su židiniais, 8 aplinkybės nežinomos
Lietuvoje per parą nustatyti 73 nauji koronaviruso atvejai
 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku

(atnaujinta 14:16 2020.09.23)
Savo kalboje Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Lietuvos vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Trečiadienį Panerių memoriale vyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija. 

Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.

"Šoa — tai Katastrofa. Bet tai nėra tik žydų tautos katastrofa ir tragedija. Tai Lietuvos Šoa. Tai visos žmonijos Šoa. Tai mūsų žmogiškumo, atjautos ir abejingumo Šoa", — prezidentą cituoja spaudos tarnyba.

Prezidento žodžiais, vien Paneriuose Lietuva neteko dešimčių tūkstančių savo piliečių. Per kelerius metus netekus didelės ir labai svarbios dalies savęs, galima tik bandyti įsivaizduoti, kokia kūrybinga, išsilavinusi, versli, išmani būtų Lietuva, jei Katastrofa nebūtų įvykusi, pažymėjo Nausėda.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Šalies vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę.

"Mes neigėme, pykome, bandėme derėtis su sąžine, skaičiuodami ir lygindami tai, ko negalima nei skaičiuoti, nei lyginti — žmonių kančias ir gyvybes. Pripažinti sau, kad mūsų valstybės piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku", — sakė prezidentas, pabrėžęs, kad tik suvokę tragedijos mastą, aplinkybes ir atsakomybę mes galime kalbėti apie ateitį.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją, tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas ir buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Panerių memoriale vykusioje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo valdžios, Lietuvos žydų bendruomenės, užsienio šalių ambasadų Lietuvoje atstovai ir užsienio svečiai.

Панеряйский мемориал
Panerių memorialas

Buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovskaja pasidalijo prisiminimais, kantorius Shmuelis Yatomas giedojo maldą, moksleiviai padėjo akmenėlius prie memorialo nužudytoms aukoms, ceremonija užbaigta Vilniaus geto himnu.  

Kasmet Vilniuje vyksta eisena "Atminties keliu" iš Rūdninkų aikštės, kuri nacių okupuotoje sostinėje buvo geto teritorija, į geležinkelio stotį ir į Panerius. Joje dalyvauja sostinės moksleiviai. Tądien jaunimas, eidamas keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo gyvenimo kelionę, aplanko masinių žudynių vietas savo vietovėse, pamini sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes. Lietuvoje tokių vietų daugiau nei 200.

Holokausto neigimas

Remiantis tyrimu, atliktu Jeilio universiteto, Grinelo koledžo ir Europos žydų sąjungos, Holokausto neigimas Europos Sąjungos rytuose, ypač Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje, pasiekė grėsmingą mastą.

Daugelis ES šalių vyriausybių reabilituoja Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius, sumažindamos jų kaltę žydų naikinimo procese.

Lietuvoje vyksta nacių bendrininkų, kurie yra "partizanų" judėjimo nariai ir kovotojai prieš tariamą sovietinę okupaciją, šlovinimas. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš jų rėmė fašistinę Vokietiją. "Partizanai" dalyvavo civilių gyventojų sunaikinime ir sovietinių partinių darbuotojų žudyme.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Europoje, naikinimo procese. Buvo nužudyta daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.

Tegai:
žydai, Gitanas Nausėda, Holokausto aukos, Holokaustas
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje
Saulius Skvernelis

Skvernelis atskleidė, kaip toliau klostysis santykiai su Baltarusija

(atnaujinta 16:31 2020.09.23)
Nepaisant to, kad inauguruotas Aleksandras Lukašenka "neteko legitimumo", santykius su kaimynine valstybe Lietuva palaikys, pažymėjo Lietuvos premjeras

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka prarado legitimumą "su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis", trečiadienį žurnalistams pareiškė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Trečiadienio rytą Nepriklausomybės rūmuose vyko Aleksandro Lukašenkos inauguracijos ceremonija.

Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatas yra neteisėtas ir inauguracijos ceremonija to nepakeis.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius  Lukašenkos inauguraciją įvertino  kaip "farsą". Pasak jo, pats įvykis nieko nekeičia — "buvęs prezidentas nuo to netampa mažiau buvusiu".

Trečiadiėnio spaudos konferencijoje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, paklaustas, kaip Lietuva teisiškai vertins Aleksandro Lukašenkos statusą, sake, kad jis "neteko legitimumo", tačiau santykius su kaimynine valstybe Lietuva palaikys.

"Faktas tas, kad [Lukašenka - Sputnik] praranda legitimumą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Bendradarbiavimo tarp atitinkamų institucijų valstybių, aišku, santykiai išlieka, diplomatiniai santykiai išlieka, bet bus panašiai kaip ir buvo su parlamento statusu – ne vienus metus buvo kvestionuojama arba nepripažįstamas parlamentas", – žurnalistams trečiadienį tvirtino premjeras.

Jis pažymėjo, kad tolimesnio bendravimo detales bus apsręstos kalbantis su Užsienio reikalų ministerija ir prezidentūra.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, pasak Centrinės rinkimų komisijos, Lukašenka laimėjo surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus, išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Baltarusijos prezidento spaudos sekretorė Natalija Eismont anksčiau RIA Novosti sakė, kad dar nepaskelbė jo inauguracijos datos, tačiau pažadėjo tai padaryti "arčiau ceremonijai numatyto laiko". Tačiau trečiadienį valstybinė naujienų agentūra "BelTa" pranešė, kad Lukašenka užėmė Baltarusijos prezidento pareigas, o inauguracijos ceremonija vyko Nepriklausomybės rūmuose.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Saulius Skvernelis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų