Naudoti automobiliai, archyvinė nuotrauka

Šių metų rugpjūtį Lietuvos naudotų lengvųjų automobilių rinka smuko beveik 30 %

(atnaujinta 12:18 2020.09.16)
Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius šalyje buvo atlikta 147717 naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijų, tai yra 10,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Šių metų rugpjūtį Lietuvos naudotų lengvųjų automobilių rinka smuko 29 proc. Apie tai pranešė "AutoTyrimai" portalas su nuoroda į "Regitros" duomenis.

2020 metų rugpjūtį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 12410 naudotų lengvųjų automobilių, tai yra 29,0 proc. mažiau nei praėjusių metų rugpjūtį (17474 vnt.). Liepos mėnesį nuosmukis siekė 31,1 proc., tuo tarpu birželį naudotų automobilių įregistravimas buvo išaugęs 15,5 proc. Gegužės mėnesį nuosmukis siekė 39,6 proc., o balandį — 59,4 proc.

Praeitą mėnesį asmeniniai automobiliai sudarė 12018 vnt., o lengvieji komerciniai — 392 vnt. Rugpjūtį šalyje daugiausiai įregistruota "Volkswagen" (1952 vnt.), BMW (1391) ir "Audi" (1083) markių automobilių.

"AutoTyrimų" duomenimis, tarp modelių pirmavo "Volkswagen Passat" (515 vnt.), "Volkswagen Golf" (480) ir 3 serijos BMW (444). Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,8 metų. Dyzelinių automobilių dalis sudarė 67,0 proc., tuo tarpu praėjusių metų rugpjūtį — 68 proc.

Praėjusį mėnesį šalyje atliktos 15305 naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijos, tai yra 33,7 proc. mažiau nei 2019 metų rugpjūčio mėnesį (23093). Asmeninių automobilių savininkų keitimo operacijų buvo 14870, o lengvųjų komercinių — 435.

Rugpjūtį savininkus dažniausiai keitė "Volkswagen" (2699 vnt.), BMW (1673) ir "Audi" (1635) markių automobiliai. Dažniausios buvo "Volkswagen Passat" (897 vnt.), "Volkswagen Golf" (649) ir 3 serijos BMW (602) modelių savininkų keitimo operacijos. Vidutinis savininką pakeitusių naudotų automobilių amžius buvo 13,4 metų.

Tuo tarpu šių metų sausį-rugpjūtį šalyje pirmą kartą įregistruoti 98973 naudoti lengvieji automobiliai,tai yra 22,8 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 metais (128151 vnt.). Vidutinis jų amžius siekė 11,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis šiemet siekė 66,3 proc. (pernai — 70,5 proc.).

Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius šalyje buvo atlikta 147717 naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijų, tai yra 10,8 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 metais (165674). Vidutinis savininką pakeitusių automobilių amžius šiemet buvo 14,8 metų.

Tegai:
naudoti automobiliai, Lietuva
Dar šia tema
Naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo beveik 8 proc
Šių metų rugpjūtį naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo 11 %
Eilės Kamennyj Log pasienio kontrolės punkte

Šimtai sunkvežimių Baltarusijos negali įvažiuoti į Lietuvą ir Lenkiją

(atnaujinta 17:27 2020.09.23)
Anksčiau prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų"

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusijos pasienyje su Lietuva ir Lenkija stovi šimtai sunkvežimių. Apie tai pranešė Baltarusijos Respublikos valstybės sienos komitetas.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

14:00 valandos duomenimis, prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos laukia daugiau nei 270 vilkikų, o prie Lietuvos ir Lenkijos sienos — per 190 vilkikų.

Privalkoje yra daugiau nei 130 sunkvežimių, Benekainiuose — daugiau nei 50 ir Kamennyj Log — daugiau kaip 90. Kotlovkoje eilių nėra.

Bruzgų pasienio kontrolės punkte leidimo įvažiuoti laukia daugiau nei 120 sunkvežimių, Berestovicos pasienio kontrolės punkte — daugiau nei 30, Kozlovičiuose — daugiau nei 40.

Latvijos kryptimi yra mažiau eilių. Grigorovščinos punkte — daugiau nei 30, o Urbanų — daugiau nei dešimt.

Tuo tarpu, kaip anksčiau buvo įspėjęs Valstybės sienos komitetas, penktadienį dėl rekonstrukcijos darbų Urbanų kontrolės punkte gali kilti sunkumų kertant sieną.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, kuriuose laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai reguliariai pareiškia, kad rezultatai buvo "suklastoti", ir reikalauja pakartotinų rinkimų. Lenkijos politinė vadovybė laikosi panašios pozicijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia be pokyčių.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ispanijos pilietis savo išsiuntimą Lietuvos sieja su "miško brolių" kritika

(atnaujinta 16:04 2020.09.23)
Šių metų rugpjūtį anksčiau Lietuvoje gyvenęs Mikelis Puertas sužinojo, kad jam draudžiama įvažiuoti į šalį, už ką buvo sulaikytas daugiau nei savaitei

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Ispanijos pilietis Mikelis Puertas (Miquel Puertas) papasakojo interviu Sputnik Mundo, už ką Lietuvos valdžia įtraukė jį į "juodąjį sąrašą" ir uždraudė atvykti į šalį iki 2023 metų.

Nuo 2006 iki 2016 metų jis gyveno Lietuvoje ir dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Po to, kai Puertas savo "Facebook" puslapyje pradėjo reikšti nesutikimą su Vakarų politika remti perversmą Ukrainoje, dėl kurio buvo nuverstas demokratiškai išrinktas prezidentas Viktoras Janukovičius, jis sulaukė "visokių grasinimų" iš vietinių ultranacionalistų.

Be to, universitete jis buvo paprašytas "sudaryti sutartį su sąžine", kad išlaikytų savo darbą. Ispanijos pilietis atsisakė "nedvejodamas".

Šių metų rugpjūtį Puertas nusprendė praleisti atostogas Lietuvoje. Atvykęs į respubliką jis sužinojo, kad pateko į "juoduosius sąrašus", pagal kuriuos jam draudžiama įvažiuoti į šalį iki 2023 metų. Apie tai jis sužinojo po to, kai buvo sulaikytas ir pristatytas į Pabėgėlių priėmimo centrą. Ten jis praleido daugiau nei savaitę.

Anot užsieniečio, jam "net neleido prisijungti prie interneto". Jis taip pat pažymėjo savo "teisinį pažeidžiamumą", nes Lietuvos "juodieji sąrašai" "nėra viešai prieinami, jie yra slapti ir neturi jokios teisinės kontrolės".

Puertas pridūrė, kad žmonės tiesiog "įtraukiami į šiuos sąrašus ir išmetami iš šalies". Jis teigė, kad naudojasi visomis teisinėmis priemonėmis, siekdamas "priversti Lietuvą" atsisakyti praktikos sudaryti nepageidaujamų asmenų sąrašus.

Kalbėdamas apie tokių veiksmų priežastis, Ispanijos pilietis mano, kad viena iš jų yra "nesveikas Lietuvos valdžios susidomėjimas" jo asmeniu dėl kritikos vietos "nacionalinių herojų", bendradarbiavusių su naciais, atžvilgiu.

"Jei kalbate apie tai, galite turėti rimtų problemų: galite atsidurti už grotų arba būti deportuoti, kaip buvo mano atveju. Vien už tai, kad konstatuojate istorinius faktus. Lietuvos režimas turi rimtų problemų kuriant tautinį identitetą, ir visi pareiškimai, prieštaraujantys oficialiai mitologijai, yra suvokiami kaip valstybės nepriklausomybės puolimas", — pažymėjo Sputnik pašnekovas.

Kaip pavyzdį Puertas pateikė Lietuvos opozicijos politiką, buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį Algirdą Paleckį, kuris, jo nuomone, yra "ryški politinio persekiojimo auka". Pasak jo, "Lietuvos teisinė mašina nepalieka jo nė minutei vieno" dėl jo politinių įsitikinimų ir nesutikimo su Rusijos "demonizavimo" politika.

Šiuo metu Ispanijos pilietis su asmeniniu advokatu rengia skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl "Lietuvos režimo", kuriame, pasak jo, opozicionierių persekiojimas, pagrobimas ir net kankinimas tapo įprastu reiškiniu.

Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940–1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. "Miško broliai" galimai prisidėjo prie civilių gyventojų ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos.

Tegai:
Lietuva, Ispanija
Dar šia tema
Titovas: Lietuvoje paleista teisminė mašina, skirta išbraukti mane iš politikos
Lietuvos žydai pasipiktino dėl naujo LGGRTC direktoriaus patarėjo paskyrimo
Plungės rajone nupjautas kryžius, skirtas Lietuvos "partizanams"
Lemtinga trijų žodžių frazė. "Rusų" politikas Lietuvoje sumokėjo už tiesmukiškumą
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 % krovos augimas

(atnaujinta 16:21 2020.09.23)
Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 procentų krovos augimas, praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį.

"Labiausiai augo biriųjų krovinių segmentas — 2020 metų rugpjūtį krauta daugiau kaip 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (2020 m. rugpjūtį birių krovinių pilta 2,3 mln. tonų, 2019 metų rugpjūtį — 1,9 mln. tonų). Paskutinis vasaros mėnuo buvo itin derlingas grūdų", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad iš viso pilta 594 tūkst. tonų — tai geriausias mėnesio rezultatas per pastaruosius penkerius metus ir patenka į TOP-5 geriausių mėnesio rezultatų per visą uosto istoriją.

Tuo pačiu pranešama, kad per pirmus 2020 metų 8 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 30,2 mln. tonų.

Teigiama, kad šių metų sausį–rugpjūtį į Klaipėdos uostą atplaukė 4 293 laivai, tai -5,1 proc. arba 231 laivu mažiau, apsilankė 151 442 keleiviai, tai -51,4 proc. arba 160 082 keleiviais mažiau nei 2019 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Pažymima, kad keleivių skaičius mažesnis dėl pasaulinės pandemijos. 2020 metais į Klaipėdos uostą turėjo atplaukti 66 kruiziniai laivai, kuriais turėjo atkeliauti apie 80 tūkst. turistų.

Tegai:
ekonomika, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Vaičiūnas aptarė bendradarbiavimą su Liuksemburgu
Rusijos ambasadorius papasakojo apie Lenkijos kovos su "Nord Stream-2" priežastį