Policijos pareigūnas, archyvinė nuotrauka

vairavimą išgėrus ir mėginimą papirkti pareigūnus latviai atsidūrė areštinėje

(atnaujinta 19:41 2020.09.17)
Vairuotojui pareikštas įtarimas dėl vairavimo išgėrus, kai girtumas viršija 1,5 prom., o keleiviui — dėl pareigūno papirkimo

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Vairuotojo bendrakeleivis bandė papirkti policijos pareigūnus po to, kai automobilio vairuotojas buvo sučiuptas neblaivus prie vairo, apie tai pranešė Policijos departamentas.

Rugsėjo 16-osios naktį, apie 04:00, Šiauliuose, P. Cvirkos gatvėje, patruliavusių pareigūnų dėmesį patraukė "Mercedes Benz E250" automobilis. Transporto priemonė be jokių priežasčių keitė važiavimo juostas, vinguriavo keliu, paskui pasuko į Tilžės gatvę. Pareigūnai nutarė patikrinti, ar prie vairo neblaivus vairuotojas.

Gatvė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Sustabdžius automobilį įtarimas pasitvirtino. "Mercedes Benz E250" vairavo šiuo metu Estijoje gyvenantis 30-metis Latvijos pilietis. Alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 1,82 prom. girtumas. Šalia vairuotojo sėdėjo irgi neblaivus keleivis — 29 metų taip pat Latvijos pilietis. Jie paaiškino, kad yra apsistoję Šiauliuose, nes čia komandiruoti pagal įmonės, kurioje dirba, kontraktą su lietuviais.

Patruliai paaiškino, kad vairuotojas privalės vykti į policijos komisariatą. Dėl to, kad vairavo apsvaigęs, jam bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, o automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę.

Vairuotojo bendrakeleivis, priėjęs prie pareigūno, pradėjo įtikinėti jį susitarti. Už tai, kad automobilis nebūtų sulaikytas, o jo draugas paleistas, siūlė 1000 eurų kyšį.

Kai kyšio siūlytojas su savo pasiūlymu nuo pareigūno vis neatstojo, vadas apie bandymą papirkti informavo Šiaulių apskrities policijos budėtoją ir buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl papirkimo.

Abu latviai atsidūrė areštinėje. Vairuotojui pareikštas įtarimas dėl vairavimo išgėrus, kai girtumas viršija virš 1,5 prom., o keleiviui — dėl pareigūno papirkimo.

Tegai:
kyšininkavimas, vairavimas išgėrus, policija, Šiauliai
Dar šia tema
Biržų rajone į ligoninę lydimas agresyvus ligonis sužalojo policijos pareigūnę
Vilniuje nustatyti įtariamieji, piešiantys grafičius
Du pagyvenę grybautojai pasiklydo Klaipėdos rajono miške
Vakcina Pfizer/BioNTech, archyvinė nuotrauka

EK pritaria 1,8 mlrd. vakcinos dozių sutarčiai su "Pfizer"

(atnaujinta 10:44 2021.05.09)
EK pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijoms

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos Komisija patvirtino susitarimą su "BioNTech" ir "Pfizer" tiekti 1,8 mlrd. vakcinų dozių. Apie tai šeštadienį, gegužės 8 dieną, pranešė EK vadovė Ursula von der Leyen.

"Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Europos Komisija ką tik patvirtino sutartį su "BioNTech" ir "Pfizer" dėl garantuoto 900 mln. vakcinos dozių tiekimo (pridėjus 900 mln. dozių rezerve) 2021–2023 metams", — parašė ji Twitter.

Taip pat EK pirmininkas išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijoms.

Europos Sąjungos rinkoje dabar leidžiama centralizuotai naudoti keturias vakcinas — "Pfizer" ir "BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca", "Johnson & Johnson". Be to, EK su "Sanofi-GSK" ir "CureVac" yra sudariusi vakcinų tiekimo į ES sutartis. Tačiau skiepijimo kampanija nevyksta sklandžiai. Visų pirma, buvo ir yra kai kurių preparatų tiekimo sutrikimų.

Tegai:
ES, vakcina, Pfizer/BioNTech, Europos Komisija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Alkesejus Isakovas, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasadorius Lietuvoje pasveikino veteranus su Pergalės diena

(atnaujinta 11:38 2021.05.09)
Jis pažymėjo, kad šiuo metu ypač svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius minint 76-ąsias Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Sveikinimai skelbiami diplomatinės atstovybės svetainėje.

Putinas Pergalės parade, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Михаил Метцель

"Nuoširdžiai sveikinu jus su Didžiosios pergalės 76-osiomis metinėmis! Gegužės 9-oji yra šventa data mums visiems. Šią dieną lenkiame galvas atmindami milijonus, žuvusius žiauriausiame ir kruviniausiame žmonijos istorijos kare", — sakoma pranešime.

Isakovas teigė, kad niekada nebus pamiršta, jog "mūsų šalis patyrė didžiausias aukas tais baisiais metais, vaidindama lemiamą vaidmenį nugalint nacizmą, sužlugdant planus užkariauti visą pasaulį, išvaduoti ne tik mūsų Tėvynę, bet ir Europą".

Jo teigimu, svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai, taip pat kovoti su bandymais klastoti istoriją ir patikslinti Antrojo pasaulinio karo rezultatus.

"Norėčiau palinkėti visiems geros sveikatos, geros nuotaikos ir dar daugelio gyvenimo metų! Jūs esate mums ryškus nesavanaudiško atsidavimo pareigai, neprilygstamo didvyriškumo, atsidavimo ir patriotizmo pavyzdys. Gražios šventės, mieli draugai! Laimingos pergalės dienos!" —  sakoma sveikinime.

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, procesijos, gėlių padėjimas prie memorialų, koncertai. Didžioji dalis švenčių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Lietuva kartu su Europa Pergalės dieną oficialiai gegužės 8 dieną, toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas Nacių Vokietijos besąlygiško pasidavimo aktas.

Interviu su Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto (MPGU) Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, taip pat ir Baltijos šalyse, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra neryški.

Tegai:
Aleksejus Isakovas, Rusijos ambasadorius, Pergalės diena
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Atsakas tikrai bus. Ar Lietuva supranta sankcijų kalbos su Baltarusija pasekmes

(atnaujinta 11:12 2021.05.09)
Lietuva pasisako už sankcijų Baltarusijos atžvilgiu griežtinimą. Ar dar neužtenka pasekmių?

Lietuva aktyviai remia ketvirto ES sankcijų Baltarusijos atžvilgiu paketo priėmimą. Tiesa, Europa neskuba, nes, matyt, nori ir kietą poziciją pademonstruoti, ir nenaudingų sau pasekmių (pirmiausiai ekonominių) išvengti. O Vilniui tuo tarpu tos pasekmės, atrodo, visai nesvarbios. 

Ligi šiol tęsiasi sanatorijos "Belorus" istorija, ir pažymėtina, kad jos darbuotojai linkę kaltinti dėl savo bėdų ne "Lukašenkos režimą", o Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją. Šalies valdžios atstovai bandė sakyti, kad jie tik vykdo ES sprendimą, o sanatorijos darbuotojai tapo propagandos įrankiu. URM viceministras Egidijus Meilūnas pasiūlė rengti piketus Minske prie Baltarusijos prezidento administracijos, "kurioje ir yra įsikūrę šios situacijos, dėl kurios kenčia Lietuvos piliečiai, kaltininkai". Tačiau žmonių visa tai kažkodėl neįtikina ir tik papildomai piktina.

"Europos Parlamentas aiškiai parašė tai, ką aš, visi teisininkai ir sanatorijos darbuotojai kartojame nuo gruodžio mėnesio: sanatorija "Belorus" nėra įtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, ir už sankcijų taikymo stovi ne kas kitas, o Užsienio reikalų ministerija. Ar po tokio Europos Parlamento išaiškinimo URM ir jos vadovams užteks įžūlumo toliau meluoti, kad tai ES sankcijos? Gal laikas sustoti akiplėšiškai ir arogantiškai siųsti žmones protestuoti į Minską, kai tikrieji šios situacijos kaltininkai yra Vilniuje?" — savo socialinio tinklo paskyroje parašė ne koks nors paprastas pilietis, o Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Kitas neigiamas dalykas Lietuvai, dėl kurio ji vėlgi gali kaltinti tik save, yra Baltarusijos naftos produktų tranzito per Klaipėdos uostą sustabdymas. Čia reikia dar kartą priminti, kad Lietuvos valdžios atstovai visą laiką aiškino, kad niekur tas Lukašenka šiuo atveju nepabėgs, nes jam tai ekonomiškai nenaudinga (o reiškia ekonominių politinės kritikos ir sankcijų "režimo" atžvilgiu pasekmių nebus). O jis ėmė ir pabėgo. Rezultatas — Klaipėdos uosto ir "Lietuvos geležinkelių" nuostoliai.

Visa tai adekvačius politikus priverstų ne apgailestauti, kad Baltarusijos veiksmai paremti ne ekonominiais, o politiniais argumentais, kaip tai padarė Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis, o patikėti, kad Lukašenka nejuokauja, ir susimąstyti dėl tolimesnių savo politikos pasekmių. Juk po naftos gali ateiti trąšų eilė. 

Pastaruoju atveju Lietuvoje toliau galvojama, kad niekas nepasikeis — taip pat todėl, kad 30 proc. Birių krovinių terminalo Klaipėdoje akcijų priklauso Baltarusijos bendrovei "Belaruskalij". Tačiau neseniai Baltarusijos premjeras Romanas Golovčenka pareiškė, kad su Rusija kalbama dėl galimybės perorientuoti į jos uostus ir trąšų eksportą bei pastatyti rusiškuose uostuose baltarusiškus terminalus. Suprantama, kad labai greitai tokie planai nerealizuojami, tačiau akivaizdu, jog, jeigu Lietuva nepakoreguos savo kurso Baltarusijos kryptimi, jie bus realizuoti. 

Gal laikas tai suprasti? Klaipėdos uostas, atrodo, supranta ir, kaip praneša žiniasklaida, dėl politinių priežasčių prarasdamas Baltarusijos bei Rusijos krovinius, dairosi į Ukrainos, Turkijos, Gruzijos ir net Kazachstano rinkas. Tačiau akivaizdu, kad tai komplikuoti variantai, ir paprasčiau būtų nesipykti su artimiausiais kaimynais.

Pagaliau, neseniai Lukašenka, kreipdamasis į šalies premjerą, pareiškė: "Tiesiog pasakysiu, kad suprastumėte: jei europiečiai nori problemų pas save dėl sankcijų, jas ir gaus. Daugiau nieko nesakysiu, laikas parodys. Bet jūsų paprašysiu: pateikite man informaciją apie didžiausius Europos projektus mūsų šalyje ir įmones, kurios buvo įkurtos Baltarusijos teritorijoje. Peržvelgsime jų darbą". Kartu jis pabrėžė, kad jokie Europos veiksmai neliks be atsako.

Savo ruožtu Baltarusijos vyriausybės vadovas tikisi, kad politiniuose ir verslo sluoksniuose Vakaruose galiausiai įsivyraus sveikas protas, ir jie sustabdys sankcijų spaudimą, nes tokios šalys, kaip Lietuva, Latvija ir Lenkija turi Baltarusijoje "rimtų verslo interesų". Kitaip tariant, jeigu Vilnius tęs savo agresyvią politiką Minsko atžvilgiu, greitai gali nukentėti Lietuvos verslas ne tik šalies viduje, bet ir Baltarusijoje.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Lietuva jau skina karčius savo veiksmų, nukreiptų prieš kaimyninę valstybę, vaisius. Ateityje ekonominiai nuostoliai gali būti dar didesni, nes, kaip rodo praktika, Lukašenkos pradėjo vykdyti savo grasinimus. Tačiau kol kas nėra požymių, kad Lietuvos politika Minsko atžvilgiu pasikeis. Todėl su Baltarusija dirbančiam lietuviškam verslui geriau ruoštis blogiausiam scenarijui, nes Lietuvos politikai sprendžia svarbesnius klausimus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Baltarusija ir "prezidentė" Sveta. Lietuvoje viskas paruošta "autonominei respublikai"
Baltarusija prašys Lietuvos išduoti kaltinamuosius dėl perversmo rengimo
Lietuva pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis dėl prekybos metodikos