Chasidų piligrimai, atvykę į Umano miestą švęsti Naujųjų metų — Roš Hašanos — per maldą, archyvinė nuotrauka

Viso pasaulio žydų laukia "visuotinis teismas"

(atnaujinta 14:28 2020.09.18)
Rugsėjo 18-osios vakare žydai pradeda švęsti vieną reikšmingiausių švenčių — Roš Hašaną, kuri švenčiama dvi dienas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Penktadienio vakarą viso pasaulio žydai švęs 5881-uosius metus nuo pasaulio sukūrimo: pagal žydų kalendorių prasideda Tišrio mėnuo. Jį žymi visa švenčių serija: Roš Hašana, Jom Kipuras, Sukotas ir Simčat tora. Kodėl jie tokie svarbūs judaizmui ir kuo neįprasti — RIA Novosti straipsnyje.

Roš Hašana — "Metų vadovas"

Šventės pavadinimas yra vienas, tačiau yra daugybė reikšmių. Roš Hašana iš hebrajų kalbos verčiama kaip "Metų galva". Iš esmės tai žydų Naujieji metai. Su jais prasideda kalendorinis judaizmo ciklas. Žydų kalendorius yra mėnulio-saulės, priešingai nei saulės grigališkasis, pagal kurį šiandien gyvena visas pasaulietinis pasaulis. Todėl kiekvienais metais visos šventės keliomis dienomis (ar net dešimčia) perkeliamos į priekį ar atgal.

Be to, kiekviena hebrajų kalendoriaus diena skaičiuojama nuo praėjusios dienos saulėlydžio. Tai reiškia, kad Roš Hašana šventė prasidės rugsėjo 18-osios vakarą. Pernai buvo rugsėjo 29 dieną, o užpernai — 20 dienų anksčiau.

"18-osios vakarą prasideda Roš Hašana — Naujieji metai. Tai yra šeštoji diena nuo pasaulio sukūrimo — žmogaus, Adomo ir Ievos, sukūrimo diena. O Roš Hašana, pagal žydų tradiciją, lemia visus kitus metus", — aiškina rabinas Aleksandras Boroda, Rusijos žydų bendruomenių federacijos prezidentas.

Kaip ir turėtų būti, tikintieji padengia dosnius šventinius stalus. Įprasta saldumynus patiekti per pirmą valgį. Bet pirmiausia reikia suvalgyti gabalą chalos (tradicinės žydiškos duonos) ir obuolį, pirmiausia pamerkiant juos į medų, kad vis metai būtų saldūs. Sveikinimai su Roš Hašana skamba taip: "Šana tova u metuka!" — "Laimingų ir saldžių metų!"

Еврейский Новый год
© Sputnik / Дмитрий Коробейников
Žydų Naujieji metai

Šventė trunka dvi dienas. Tačiau tikintieji kalba apie "jom-ha-arichta" — vieną ilgą dieną. Kaip ir per Šabą, per Roš Hašaną taip pat draudžiama dirbti.

Ką daro žydai? Pirmiausia jie meldžiasi. Ir ne šiaip sau: Roš Hašana, kaip ir vėliau vykstantis Jom Kipuras, dažnai vadinamas "Paskutiniuoju teismu". Šiomis dienomis Visagalis nusprendžia, ką įrašyti į Gyvenimo knygą, o ką ne.

"Knyga, žinoma, yra atvaizdas. Tačiau dvasiniame pasaulyje, kur nėra nei vakar, nei rytoj, kažkas lemia likimą. Tai, kas mūsų laukia", — aiškina Boroda.

Žydams tai primenama sinagogoje. Rytinės maldos metu ten trimituoja šofaru (tai specialus instrumentas, pagamintas iš avino rago). Jo garsas praneša apie Paskutiniojo teismo pradžią.

Vakare tikintieji turėtų perskaityti specialią maldą — Tašliką. Bet ne namuose ar sinagogoje, o prie tvenkinio, kuriame yra žuvų. Maldos metu tikintieji simboliškai iškrato kišenes ir prašo Visagalio "visas jų nuodėmes išmesti į jūros gelmes".

"Faktas yra tas, kad visagalio naujaisiais metais priimtas nuosprendis dar nenustatytas danguje. Todėl tikintiesiems suteikiama papildoma galimybė persvarstyti savo požiūrį į savo gyvenimą, paanalizuoti savo nusižengimus ir nuopelnus", — sako rabinas Aronas Gurevičius.

Šis laikotarpis, prasidedantis Roš Hašana ir pasibaigiantis Jom Kipuru, dar vadinamas "virpėjimo dienomis". Jų yra dešimt.

"Šiomis dienomis kanonai nenumato nieko ypatingo. Tačiau žydai stengiasi daugiau melstis. Ir jei kitu metų laiku tikintieji galėjo sau leisti ne taip griežtai laikytis religinių įstatymų, tai šiuo laikotarpiu jie to nedaro. Mes parodome savo atsidavimą Dievui", — pabrėžia Gurevičius.

Jom Kipuras — "Paskutinysis teismas"

Dešimtą dieną po Roš Hašanos prasideda ko gero iškilmingiausias ir kartu baisiausias per metus laikas. Visagalis priima galutinį nuosprendį pagal tai, kaip asmuo elgėsi. Ir lemia jo ateitį.

Tai vadinama Jom Kipuru — "Paskutiniuoju teismu", "Atpirkimo diena". Šiemet jis bus rugsėjo 27 dieną. Toroje sakoma, kad šią dieną tikintieji apsivalo nuo netyrumų, nuo visų per metus susikaupusių blogų dalykų. Todėl žydai laikosi griežto pasninko, kuris trunka net daugiau nei dieną: 26 valandas. Visiškai be maisto ar gėrimų.

Интерьер испанской синагоги в Праге
Ispanijos sinagogos Prahoje interjeras

"Toroje tai vadinama "šeštadienių šeštadieniu", tai yra, švenčiausia diena. Jeruzalės šventyklos laikais tai buvo vienintelė diena per metus, kai vyriausiasis kunigas galėjo patekti į Šventąją vietą. Tai yra momentas, kai Dievas pasirašo kiekvienam iš mūsų nuosprendį Gyvybės knygoje, o žmogus turėtų pajusti ypatingą artumą Kūrėjui ir maksimaliai išnaudoti savo galimybes", — aiškina Rusijos vyriausiasis rabinas Berlas Lazaras.

Todėl nustatyta "nedaryti jokio darbo" ir "išvarginti sielą". Pastarasis nuostatas reiškia penkis draudimus: negalima gerti ir valgyti, praustis, tepti kūno aliejumi, avėti odinius batus, draudžiami ir lytiniai santykiai.

Per Jom Kipurą tikintieji turėtų melstis sinagogoje. Tai taip svarbu, kad visuose žydų maldos namuose, pasak rabinų, susirenka daugiausia parapijiečių. Ateina net tie, kurie paprastai nelanko sinagogos.

Su švente siejamas neįprastas ritualas, kuris esą atperkamasis — "kaparot". Ceremonijos metu virš galvos sukiojamas paukštis (vyrams — gaidys, moterims — višta) ir sako: "Tebūnie tai mano atpirkimas..." Šis paukštis aukojamas ir dovanojamas vargšams.

Ритуал с петухом в праздник Йом Кипур (День искупления)
© AP Photo / Oded Balilty
Jom Kipuro gaidžio ritualas (Atpirkimo diena)

Ir tokios "aukos" prasmė yra suvokti Visagalio malonę. Žydų išminčiai sakė: tai yra tam tikras simbolis, kad Dievas turėjo elgtis su žmogumi "pagal jo nuodėmes", tačiau vis dėlto jis pasigailėjo savo pagrindinio kūrinio. Ir šią dieną gyvybę praranda ne žmogus, o višta.

Jei nėra paukščio, tiks ir žuvys. Jei nėra ir žuvies, tikintieji žydai stengiasi atiduoti pinigus tiems, kuriems reikia pagalbos — ne mažiau nei paukščio kaina.

Tačiau ši senovinė tradicija yra neprivaloma, skirtingai nuo maldos ir pasninko.

Sukotas — "Palapinių šventė"

Keista, kad labai greitai po gedulingiausios ir kupinos maldų dienos ateina... pati džiaugsmingiausia žydų kalendoriaus šventė. Būtent taip Šventasis Raštas tris kartus vadina Sukotą — "Palapinių šventę". Šiemet ji bus spalio 2 dieną.

Šventė yra skirta 40 metų žydų klajonėms dykumoje pakeliui iš Egipto į Pažadėtąją žemę atminti. Tada žmonės gyveno palapinėse ir trobelėse iš šakų. "Sukotas", išvertus iš hebrajų kalbos, reiškia "palapinės, nameliai".

"Tiek per Jom Kipurą, tiek per Roš Hašaną, kurie laikomi teismo dienomis, mes vis tiek valgome ir visiems žmonėms linkime visko, kas geriausia, naujaisiais metais. Tai yra, mes esame optimistiškai nusiteikę — bet kokiu atveju Dievo nuosprendis bus mūsų labui. Todėl, kad net jei nutiks kažkas neigiamo, laikui bėgant suprasime, kad tai mums buvo naudinga", — sako rabinas Gurevičius.

Taigi, Sukotas, nors ir primena žydų tautos gyvenimo sunkumus dykumoje, neša teigiamą žinią: po Jom Kipuro Dievas paliko gerą įrašą Gyvenimo knygoje.

Главный раввин России Берл Лазар во время праздника Суккот
© Фото предоставлено ФЕОР
Vyriausiasis Rusijos rabinas Berlas Lazaras per Sukoto šventę

Tikintieji sukose — specialiuose nameliuose, kurie įrengti gatvėje, rengia vaišes. O juose reikia praleisti kuo daugiau laiko, ten valgyti. O jei leidžia oro sąlygos, ir nakvoti.

Suka turėtų būti papuošta. Ant sienų iškabinami riešutai, persikai ir granatai, vynuogių kekės ir kiti vaisiai, taip pat gėlės ir vainikai. Tai siejama su kita šventės prasme.

"Senovėje Sukotas taip pat buvo derliaus šventė", — priduria rabinas.

Tai suprantama visoms tautoms. Žydai dažnai kviečia kitų tautybių ir religijų atstovus į šventinius pietus sukoje.

Simčat tora — "Toros džiaugsmas"

Ne veltui derliaus šventė sutampa su žydų Naujaisiais metais ir atpirkimo už nuodėmes diena. Rudens žydų šventės, pasak rabino Gurevičiaus, paprastai skiriamos atsinaujinimui. Visagalis verčia kitų metų puslapį, o žmogui suteikiama galimybė pradėti gyvenimą nuo nulio.

Štai kodėl praėjus septynioms dienoms po Sukoto šventės žydai švenčia dar vieną — Simčat Torą (šiais metais — spalio 10 dieną). Įdomu, kad tai nėra susiję su tam tikrais šventosios istorijos įvykiais. Bet labai svarbu tikintiesiems.

Праздник Симхат Тора
© AFP 2020 / MENAHEM KAHANA
Simčat toros šventė

Šventės pavadinimas reiškia "Toros džiaugsmas": žydai pradeda naują kasmetinį šios šventos knygos skaitymo ciklą. Nuo eilučių "Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę..." Tora visus metus perskaitoma iš naujo sinagogose. Raštu paremtai doktrinai tai yra iš esmės svarbu: turi skambėti nuolat.

Tai taip pat didžiulio džiaugsmo diena kiekvienam žydui. Paprastai sinagogose tikintieji rengia Hakafot — iškilmingą procesiją per sinagogą su Toros ritiniais. Eiseną lydi dainos ir šokiai. Rusijoje žydams ši ceremonija buvo svarbiausia prieš trisdešimt metų — į ją atvykdavo daugybė žydų tautybės žmonių. Per Simčat torą prie sinagogų sienų buvo galima išgirsti pokalbių hebrajų ir jidiš kalbomis.

Dabar šiomis kalbomis tikintieji dėkoja Dievui už praėjusius metus. Ir už galimybę laisvai ir džiaugsmingai šlovinti Jį.

Tegai:
šventė, žydai
Dar šia tema
Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje įstrigo šimtai chasidų piligrimų
Pasieniečiai sulaikė chasidą, kuris per pelkę bandė patekti į Ukrainą — video
Spalio 27

Kokia šiandien diena: spalio 27-osios šventės

(atnaujinta 15:38 2020.10.26)
Spalio 27-ąją Lietuvoje minima Žvalgų diena, be to, Kriminalinės policijos diena, savo vardadienius šiandien švenčia Ramojus, Gedas, Tautmilė, Vincentas, Sabina

Spalio 27-oji yra 300-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 301-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 65 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Ramojus, Gedas, Tautmilė, Vincentas, Sabina.

Šią dieną minima Vytauto Didžiojo mirties diena.

Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas mirė 1430 metų spalio 27 dieną. Tuomet Vytautui buvo jau 80 metų. Manoma, kad Vytautas mirė nuo sutrenkimo, kai nukrito nuo arklio. Kita versija, kad nuo supūliavusios voties.

Vytautas yra garsiausias iš visų Lietuvos valdovų, neveltui vadinamas Didžiuoju. Didžiausias jo nuopelnas, kad Jogailai užvaldžius Lenkiją ir Lietuvą, Vytautas sugebėjo atsikovoti valdžią Lietuvoje ir po jo mirties Lietuva tapo nepriklausoma nuo Lenkijos.

Vienas iš garsiausių mūšių Lietuvos istorijoje — Žalgirio mūšis (1410 liepos 15 d.). Lietuvių pergalei prieš Vokiečių ordiną šime mūšyje daug įtakos turėjo Vytauto vadovavimas.

Be to, šią dieną minima Žvalgų diena.

Spalio 27-ąją Lietuvoje minima Saugumo departamento įkūrimo diena, o kartu ir saugumo darbuotojų profesinė šventė.

Po pirmojo pasaulinio karo, paskelbus nepriklausomybę, 1918 metų spalio 27 dieną buvo įkurta kariuomenėje veikusi slaptoji tarnyba, vėliau pavadinta Žvalgybos skyriumi.

Nepriklausomybės metais Žvalgybos skyrius daugelį kartų buvo reorganizuotas į kriminalinę policiją, saugumo tarnybą, slaptąją tarnybą, o po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais įsteigtas Valstybės saugumo departamentas.

Lietuvos valstybės saugumo departamento paskirtis — saugoti respublikos suverenitetą ir konstitucinę jos santvarką.

Saugumo departamento uždavinys — laiku atskleisti veiklą, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, valstybės interesams, jos ekonominei ir gynybinei galiai.

Taip pat šiandien minima Kriminalinės policijos diena.

Kriminalinės policijos diena Lietuvoje minima nuo 1931 metų. Ją minėtina diena paskelbė tuometinis vidaus reikalų ministras pulkininkas Steponas Rusteika.

Spalio 27-oji pasirinkta todėl, kad 1918 metų spalio 27 dieną nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo pradėtas kriminalinės policijos organizavimo darbas.

Kasmet Kriminalinės policijos dienos proga Lietuvoje apdovanojami geriausi šalies kriminalistai, renkamos geriausios metų bylos.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1430 metais mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Gimė apie 1350 m.

1918 metais buvo Įkurta Lietuvos karinė žvalgyba.

1931 metais gimė poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretė Ramutė Skučaitė.

1999 metais Lietuvos prezidentas priėmė Rolando Pakso vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą ir dekretu nurodė jai toliau dirbti, ministro pirmininko pareigas pavedė eiti Irenai Degutienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1492 metais Kristupas Kolumbas atrado Kubą ir paskelbė ją Ispanijos nuosavybe.

1505 metais mirė Rusijos caras Ivanas III.

1728 metais gimė britų keliautojas Džeimsas Kukas — pirmųjų Naujosios Zelandijos, Australijos ir Havajų salų žemėlapių autorius.

1782 metais gimė italų kompozitorius ir smuiko virtuozas Nikolo Paganinis.

1811 metais gimė pirmosios pasaulyje siuvimo mašinos išradėjas, JAV pramonininkas Izaokas Zingeris.

1858 metais gimė JAV prezidentas (1901—1909 m.) Teodoras Ruzveltas.

1978 metais gimė smuiko virtuozė kinė Vanesa Mei.

2010 metais britų slaptojo agento Džeimso Bondo garsusis automobilis "Aston Martin" su įvairiais gudriais įtaisais, tokiais kaip krėslo katapulta ir besikeičiantys numeriai, buvo parduotas viename aukcione Londone pigiau nei prognozuota — už 4 mln. JAV dolerių.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vagis

Klaipėdoje teisiamas vyras, įtariamas pinigų neužrakintų butų ir įstaigų vagyste

(atnaujinta 13:04 2020.10.26)
Tyrimo metu nustatyta, jog asmuo dienos metu tikrindavo ar neužrakintos butų bei įstaigų durys, o tokių aptikęs tiesiog užeidavo į patalpas ir pasisavindavo pinigus ar pinigines ir pasprukdavo

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Klaipėdoje prieš teismą stos vyras, kaltinamas dėl 17 uostamiestyje įvykdytų vagysčių iš butų ir įstaigų patalpų, praneša Lietuvos policija.

Policijos duomenimis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kai šių metų kovo 1dieną buvo gautas pranešimas, jog Skautų g. Giruliuose, dienos metu, be įsilaužimo požymių patekus į butą, iš rankinės pavogta piniginė su joje buvusiais 400 eurų, banko kortele ir dokumentais. Tą pačią dieną užfiksuota, jog pasinaudojus vogta banko kortele, uostamiestyje, H. Manto g., iš bankomato bandyta pasiimti pinigų, tačiau ilgapirščio užmačios nepavyko, mat kortelė jau buvusi užblokuota. Vis dėlto, įtariamasis buvo užfiksuotas bankomato stebėjimo kameros.

Po savaitės, kovo 8 dieną, Klaipėdos pareigūnams pranešta, jog Tomo g., iš įstaigos patalpų buvo pavogta piniginė su 150 eurų. Tą pačią dieną Galinio Pylimo g. esančioje bibliotekoje buvo išdaužtas langas ir pasikėsinta pagrobti kasos aparatą, tačiau suveikus signalizacijai asmuo iš patalpų paspruko. Kiek vėliau, taip pat kovo 8 dieną, Kulių Vartų g., į neužrakintas įstaigos patalpas užėjęs vyras iš stalčiaus įtariamas pasisavinęs 150 eurų.

Tirdami minėtų įvykių aplinkybes, Klaipėdos miesto 2-ojo Veiklos skyriaus policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, jog įvykdytų nusikalstamų veikų braižas labai panašus — nežinomas asmuo dienos metu tikrindavo ar neužrakintos butų bei įstaigų durys, o tokių aptikęs tiesiog užeidavo į patalpas ir pasisavindavo pinigus ar pinigines ir pasprukdavo.

Šių metų birželį Klaipėdoje pareigūnai sulaikė 1980 metais gimusį, ne kartą Lietuvoje ir užsienyje už vagystes teistą vyrą, įtariamą Klaipėdos mieste įvykdžiusį net 17 tokio pobūdžio vagysčių. Šiuo metu įtariamasis yra nuteistas ir atlieką bausmę už anksčiau padarytą kitą nusikaltimą bei laukia naujo nuosprendžio.

Tegai:
Lietuva, Klaipėda, vagystė
Dar šia tema
Kauno pareigūnai sučiupo visoje šalyje sukčiavusį vyrą
Teismo nuosprendžio sulaukė kalėdiniu laikotarpiu plėšikavęs asmuo
Ilgapirščiai traukia į miškus: Tauragės rajone pavogta 500 pušelių