Automobiliai Vilniuje

Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų neturi automobilio

(atnaujinta 10:13 2020.09.19)
Pastaruoju metu nuosavo automobilio poreikis mažėja, nes atsiranda vis daugiau alternatyvių transporto rūšių

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų neturi nuosavo automobilio, praneša draudimo bendrovė "Gjensidige".

Turimais duomenimis, šalyje šios transporto priemonės neturi 25 proc. žmonių, todėl jie naudojasi viešuoju transportu, pavežėjų, automobilius ir paspirtukus nuomojančių įmonių paslaugomis, renkasi kitas transporto priemones arba automobiliuose sėdasi į keleivio vietas.

"Nors kasdienį gyvenimą be automobilio įsivaizduoti sunku, tačiau išties nemaža visuomenės dalis Lietuvoje išverčia be šios transporto priemonės. Tikėtina, kad vis daugiau žmonių atranda alternatyvas nuosavam automobiliui — naudojasi elektriniais paspirtukais, trumpalaikės automobilių nuomos ar pavežėjų paslaugomis", — teigia draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Jos teigimu, tikėtina, kad nuosavo automobilio svarbą sumažino ir COVID-19, nes dalis šalies gyventojų dirba iš namų, rečiau vyksta į masinio susibūrimo vietas.

Pasak "Bolt" vadovo Lietuvoje Andriaus Pacevičiaus, daugėja keliaujančiųjų su pavežėjais skaičius.

"Visoje Europoje gyventojai transportui į darbą ir atgal skiria vidutiniškai apie 38 minutes per dieną. Turbūt dažnas miestietis yra paskaičiavęs, kiek savo kelionės laiko praleidžia eismo spūstyse. Be to, dauguma žmonių, vykstančių į darbą asmeniniu automobiliu, visą dieną jo nenaudoja — 95 proc. laiko automobilis stovi prie namų, darbo ar miesto parkingo aikštelėje", — sako jis.

Pranešime teigiama, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuosavo automobilio neturi 29 proc. gyventojų, mažesniuose miestuose — 24 proc., miesteliuose ir kaimuose — 22 proc. žmonių.

Tegai:
Lietuva, automobilis
Dar šia tema
Vilniuje prasidėjo Europos judumo savaitė
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Koronaviruso testas

Joniškio gyventojas, žinodamas, kad serga koronavirusu, nesilaikė izoliacijos

(atnaujinta 12:34 2020.11.27)
Teigiama, kad vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Joniškyje koronavirusu sergantis vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų, praneša Lietuvos policija.

Pabrėžiama, kad vyras, gimęs 1978 metais, būdamas medicinos įstaigos informuotas, kad serga COVID-19 ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis, nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19 virusu.

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Pirmą kartą nuo pavasario karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 dieną. Po to režimas buvo pratęstas.

Pagal vyriausybės sprendimą karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
saviizoliacija, Joniškis, koronavirusas
Dar šia tema
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
Ketinama įsigyti šaldytuvus vakcinoms laikyti
Katinas

Meteorologai papasakojo, kada Lietuvoje gali atsirasti pastovi sniego danga

(atnaujinta 11:55 2020.11.27)
Pasak specialistų, sniego dangos susidarymo data yra nepastovi ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau nulio, tuo tarpu praėjusią žiemą pastovi sniego danga iš viso nesusidarė

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Artėjant žiemai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai papasakojo, ar greitai šalies gyventojai galės pamatyti sniego pusnis.

"Galvojant apie artėjančią žiemą, retam nekyla minčių apie balto puraus sniego pusnis. Nors artimiausiomis dienomis temperatūra bus vis žemesnė ir retkarčiais pasigirs žodis "sniegas", iki pastovios sniego dangos dar toloka", — pažymėjo specialistai.

Anot specialistų, pastovia yra laikoma sniego danga, kuri išsilaiko mėnesį su ne ilgesnėmis kaip trijų dienų pertraukomis. Prieš vienos dienos pertrauką sniegas turi būti gulėjęs ne trumpiau kaip 5 dienas, o prieš 2–3 dienų pertrauką — ne trumpiau kaip 10 dienų.

Meteorologų teigimu, sniego dangos susidarymo data yra nepastovi ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau nulio. Pažymima, jog anksčiausiai sniego danga susidaro šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose, vėliausiai — pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose.

Specialistai papasakojo, kad būna metų, kai pastovi sniego danga iš viso nesusidaro. Pasak jų, toks buvo 2019-2020 metų sezonas. O anksčiausiai pastovioji sniego danga susidarė 1956 metų spalio 29 dieną Švenčionyse, Vilniuje, Varėnoje, Lazdijuose.

Statistiniai duomenys rodo, jog vidutinis dienų su sniego danga skaičius per metus Lietuvoje svyruoja nuo 55 pajūryje iki 105 Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvoje.

Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
orų prognozė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, sniegas
Dar šia tema
Lietuvos meteorologai papasakojo, kokių bėdų gali sukelti lijundra