Swedbank

Apklausa parodė, kad 4 5 gyventojų banko paslaugomis naudojasi išmaniuoju telefonu

(atnaujinta 19:37 2020.09.20)
"Swedbank" duomenimis, šiuo metu banko išmaniąja programėle aktyviai naudojasi beveik 700 tūkst. banko klientų

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų prie savo banko reguliariai jungiasi išmaniuoju telefonu, tai rodo "Swedbank" užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Banko paslaugomis telefone dažniausiai naudojasi 18–34 metų amžiaus šalies gyventojai, rečiausiai — vyresni nei 55 metų gyventojai. 

"Telefone gyventojai dažniausiai tikrinasi sąskaitos likutį ar atlieka pervedimus pažįstamiems žmonėms, tam dabar pakanka žinoti lėšų gavėjo telefono numerį. Išmanusis telefonas taip pat vis dažniau naudojamas sąskaitoms apmokėti ir apsipirkti internetu", — sakė "Swedbank" Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Tyrimo duomenimis, bent kelis kartus per savaitę telefonu prie savo sąskaitų jungiasi 74 proc., o sąskaitos likutį bei transakcijų istoriją tikrina 65 proc. šalies gyventojų. Tuo tarpu 26 proc. bent keletą kartų per savaitę nurodo apmokantys sąskaitas, 19 proc. naudoja telefoną apsipirkti internete.

Lyginant Baltijos šalis, tendencijos Lietuvoje ir Latvijoje yra labai panašios — prie savo banko jungiasi išmaniuoju telefonu 84 proc. lietuvių ir 85 proc. latvių. Tuo tarpu Estijoje mobiliąja bankininkyste naudojasi kiek mažiau (78 proc.) šios šalies gyventojų.

Banko duomenimis, šiuo metu banko išmaniąja programėle aktyviai naudojasi beveik 700 tūkst. banko klientų.

Tegai:
išmanusis telefonas, Swedbank
Dar šia tema
Lietuvoje investuoja tik 2 procentai gyventojų
Swedbank: 7 iš 10 šalies studentų remia tėvai, didžiausios išlaidos skiriamos maistui
Ekonomistai papasakojo, kaip pandemija paveikė Lietuvos eksportą
Sunkvežimiai, archyvinė nuotrauka

Lietuva įteikė du ieškinius Europos teismui dėl Mobilumo paketo

(atnaujinta 08:45 2020.10.27)
Tyrimo duomenimis, dėl neigiamo poveikio, kurį patirs transporto sektorius, beveik 35 tūkst. šalies gyventojų gali likti be darbo

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Teisingumo ministerija ES Teisingumo Teismui įteikė du ieškinius dėl Mobilumo paketo, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Šiuo veiksmu Lietuva siekia, kad būtų panaikintos ES teisės aktų nuostatos, dėl kurių nukenčia Lietuvos vairuotojai ir vežėjai.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pabrėžė, kad Lietuva pasiryžusi ginti savo vairuotojų ir vežėjų teises ir užtikrinti jų interesų pusiausvyrą.

"Stiprindami Europos Sąjungos vidaus rinką, privalome išsaugoti mūsų šalies darbuotojų ir verslo konkurencingumą, kad šis sektorius nebūtų diskriminuojamas, taikant jam nepagrįstus ir neproporcingus reikalavimus. Dėl to gali nukentėti ir šalies finansai — mažėtų planuotos biudžeto pajamos, didėtų išlaidos", — sakė jis.

Lietuvos nuomone, šios Mobilumo paketo nuostatos prieštarauja ES teisei ir Europos žaliojo kurso tikslams — didina transporto koridorių intensyvumą ir taršą, taip pat riboja Lietuvos verslo galimybes kitose ES šalyse. 

Susisiekimo ministerijos vadovas Jaroslavas Narkevičius pabrėžė, kad Mobilumo paketo nuostatos nutolo nuo pradinių tikslų ir skaldo bendrą ES rinką. Ypač griežti apribojimai yra šalyse, esančiose Europos Sąjungos pakraščiuose.

"Tai ne tik silpnina bendrąją rinką, bet ir kelia pavojų sklandžiam prekių bei medicinos priemonių tiekimui, o tai gyvybiškai svarbu COVID-19 pandemijos metu", — sakė susisiekimo ministras.

Atlikta studija parodė, kad Lietuvos transporto sektoriuje didžiausią neigiamą poveikį patirtų smulkios įmonės. Be darbo gali likti beveik 35 tūkstančiai žmonių, kurių nedarbo išmokoms gali prireikti 111 mln. eurų. Prognozuojamas neigiamas poveikis šalies ekonomikai galėtų siekti 1,6 proc. BVP.

Lietuvos ir kitų nepritariančių šalių premjerai, Vyriausybės nariai savo kalbose, laiškuose Europos Komisijos vadovams ir Europos Parlamento nariams ne kartą išsakė nepritarimą Mobilumo paketo nuostatoms. Lietuvos nuomone, jos yra neproporcingos, diskriminuojančios Lietuvos vežėjus ir prieštaraujančios Europos žaliojo kurso tikslams.

Lietuva nepritaria Mobilumo paketo nuostatoms dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę kas 8 savaitės ir dėl ilgojo poilsio kabinoje draudimo, taip pat dėl to, kad nenumatytas pereinamasis laikotarpis rinkai tinkamai sureaguoti ir reikiamai infrastruktūrai visose ES valstybėse narėse užtikrinti.

Tegai:
teismas, ES, Mobilumo paketas, Teisingumo ministerija, Lietuva
Valerijus Ivanovas, archyvinė nuotrauka

"Silpnas kaltinimas": Lietuvos teismas patvirtino nuosprendį Ivanovui

Pats istorikas laiko save nekaltu ir tvirtina, kad vietos valdžia siekia "noro vykdyti politinę tvarką"

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti nusprendį istorikui Valerijui Ivanovui, kuris anksčiau buvo nuteistas pirmojo Vilniaus apygardos teismo už "neteisėtą ginklų laikymą". Tai teigiama Sputnik Lietuva atsiųstame pranešime.

Jam paskirtas draudimas du metus neišvykti iš Vilniaus ir liepta likti namuose nuo 23:00 iki 6:00.

Pats istorikas save laiko nekaltu, nes ant jo rastas sugedęs signalinis revolveris negali būti priskiriamas šaunamiesiems ginklams. Ivanovas turi tris mėnesius pateikti kasacinį skundą aukštesniajam teismui.

"Mane paliečia apgailėtinas dabartinio Lietuvos apeliacinio teismo įsikibimas į siautulingą norą apsunkinti mano likimą kaltinamuoju nuosprendžiu dėl metalo laužo — buvusio signalinio revolverio, kuris jau seniai visiškai neveikia, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino koviniu dujų revolveriu, tai yra šaunamuoju ginklu. Mane labai nustebino ir atgrasė toks Lietuvos teisingumo požiūris", — sakė istorikas.

Ivanovas pažymėjo, kad neturėdamas realių faktų, tyrimas ir teismai "ėmė maskuoti tikrovę isteriškomis emocijomis ir grubiomis melagingomis spekuliacijomis". Čia jis įžvelgė "kaltinimo silpnybę", taip pat "norą įvykdyti politinį užsakymą".

"Ir šiandien šie teisminiai egzorcizmai, vietinių politikų nuomone, yra skirti paversti kadaise buvusį revolverį dujiniu šaunamuoju ginklu, priskiriamu "C" kategorijai, todėl reikalaujančiu registracijos, kad šis Apeliacinio teismo sprendimas būtų priskirtas mano baudžiamosios teisės aktų pažeidimui ir pritaikyta bausmė. Kodėl? Ar su šia maža metalo laužo dalimi, pamiršta didelės spintos kampe, aš sukėliau ar keliu pavojų aplinkiniams?" — pareiškė jis.

Kaip pažymėjo Ivanovas, jis nepriima Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo ir ketina toliau kovoti, "gindamas teisingumo deivės Temidės garbę ir orumą Lietuvos Respublikoje, kuri kažkodėl uzurpavo ir apiplėšė dabartinę Lietuvos valdžią".

Альгирдас Палецкис
Фото: из личного архива Альгирдаса Палецкиса

2018 metų gruodį Ivanovo bute buvo atliktos kratos įtariant jį kaltinamo Lietuvos opozicijos politiko, buvusio Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio "šnipinėjimo" byloje. Ivanovas buvo sulaikytas, po dienos jis buvo paleistas pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.

Ivanovo įtarimas dėl "šnipinėjimo" buvo pašalintas, tačiau jis buvo apkaltintas "neregistruoto ginklo laikymu".

Istorikas pabrėžė, kad net kaltinamajame akte minimas pistolo gedimas, tačiau tai niekam netrukdo, neveikia nekaltumo prezumpcija ir todėl bylą nuspręsta tęsti. Ivanovas pareiškė, kad jis ir Paleckis pateko "į visuotinę rusofobų kampaniją".

Tegai:
Algirdas Paleckis, šnipinėjimas
Dar šia tema
Istorikas Ivanovas savo nuosprendį laiko "kabliu" Paleckio byloje
Rusijos ambasadorius Lietuvoje aplankė Jurijų Melį
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys

(atnaujinta 08:48 2020.10.27)
Trys į naują Seimą išrinkti politikai jame dirbs aštuntą kadenciją iš devynių galimų nuo 1990 metų

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. 81 dabartinės kadencijos Seimo narys perrinktas naujai ketverius metus truksiančiai kadencijai skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

"Šie Seimo nariai rinkėjų sprendimu galės tęsti darbus ir 2020-2024 m. kadencijoje. Trys iš jų į naują parlamentą išrinkti politikai jame dirbs aštuntą kadenciją iš devynių galimų nuo 1990 metų. Penki politikai Seime dirbs septintą kadenciją", - skelbia komisija.

VRK duomenimis, Seimo nario mandatus iškovojo 103 (73,05 proc.) vyrai ir 38 moterys (26,95 proc.). Lyginant su nueinančia kadencija šiemet į Seimą pateko 5 procentiniais punktais daugiau moterų. 2016-aisiais į Seimą buvo išrinkta 111 (78,72 proc.) vyrų ir 30 (21,28 proc.) moterų.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyko spalio 25 dieną. Kaip ir pirmajame, pergalę iškovojo konservatoriai, antrojoje vietoje atsidūrė "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga".

Konservatoriai Seime turės 50 mandatų iš 141. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turės 32 atstovus. Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija iškovojo atitinkamai 13 ir 11 mandatų. Socialdemokratai Seime turės 13 atstovų, o Darbo partija – dešimt. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga – tris mandatus. Lietuvos socialdemokratų darbo partija parlamente turės tris mandatus. Lietuvos žaliųjų partija ir Partija "Laisvė ir teisingumas" po vieną mandatą. Vienmandatėse apygardose pergalę iškovojo ir 4 išsikėlę patys kandidatai – Vytautas Bakas, Domas Griškevičius, Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas. 

Antrajame rinkimų ture dalyvavo 38,92 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. 

Tegai:
parlamentas, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Lietuvos valdančiosios partijos lyderis pranašauja naujai koalicijai įtemptą gyvenimą
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms
Lietuvos Konstitucijos dienos proga Seimas pasidalino svarbiausiais jos faktais