Ligoninėje

Atskleistas mirtinas vaistų nuo koronaviruso pavojus

(atnaujinta 09:02 2020.09.20)
Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 4 milijonų pacientų duomenis ir nustatė, kokiais atvejais kovoje su koronaviruso infekcijos komplikacijomis naudojamas azitromicinas gali sukelti širdies priepuolį

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Ilinojaus universiteto Čikagoje mokslininkai atskleidė, kad azitromicinas, naudojamas kovojant su koronaviruso infekcijos komplikacijomis, gali sukelti širdies priepuolį, kai jis vartojamas kartu su tam tikrais kitais vaistais. Apie mirtiną šio vaisto pavojų pranešta žurnale "JAMA Network Open".

Mokslininkai išanalizavo daugiau nei keturių milijonų pacientų duomenis ir nustatė, kad bendras azitromicino ir vaistų, turinčių įtakos širdies elektriniams impulsams, priėmimas susijęs su 40 proc. širdies ritmo sutrikimų padidėjimu, įskaitant alpimą, greitą širdies plakimą ir net širdies sustojimą. Elektrinius impulsus veikiantys vaistai yra kraujospūdį mažinantys vaistai, antidepresantai, vaistai nuo maliarijos ir opioidai.

Mokslininkai nustatė, kad kas penktas žmogus, kuriam buvo išrašytas azitromicinas, taip pat vartojo vaistus, kurie ilgina QT intervalą

Širdies reiškinių rizika vartojant azitromiciną buvo įvertinta lyginant su amoksicilinu, kitu antibiotiku, kuris niekada nebuvo susijęs su širdies disfunkcija ir neveikia QT intervalo. Tarp širdies darbo sutrikimo reiškinių buvo skilvelių aritmija, sinkopė, padažnėjęs širdies ritmas ir širdies sustojimas bei mirtis.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (340)
Dar šia tema
"Sputnik V": kas Rusijoje bus pirmasis paskiepytas nuo koronaviruso
ULAC vadovas papasakojo apie riziką užsikrėsti koronavirusu lėktuve
Koronavirusas santuokų skaičiui neturėjo labai didelio poveikio
Šunys, archyvinė nuotrauka

VMVT tęsia patikrinimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais

(atnaujinta 15:42 2020.10.19)
Daugiau kaip 200 patikrinimų metu paimtų gyvūnų augintinių jau gali būti perduoti nuolatinei globai

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Nuo rugsėjo pradžios Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš viso surengė 128 tyrimus dėl daugiau kaip 400 šunų galimo nelegalaus veisimo, žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo bei netinkamų laikymo sąlygų.

Iki šiol didžiąją dalį tyrimų (120) VMVT jau pabaigė – gyvūnų laikytojams skirtos atitinkamos nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, siekiančios 625 eurų, priklausomai nuo konkrečios situacijos aplinkybių ir padaryto pažeidimo.

Šiuo metu VMVT dar tęsia septynis plačios apimties tyrimus, kurių metu nustatyta itin daug ir grubių gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų.

Be to, VMVT duomenimis, ikiteisminio tyrimo institucijos toliau vykdo 4 ikiteisminius tyrimus dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais, kai gyvūnai dėl laikytojų kaltės buvo suluošinti ar nugaišo. Kol minėti tyrimai nėra pabaigti, gyvūnų konfiskavimo procedūros negali būti užbaigtos.

Iki įsiteisės priimti sprendimai, laikinoje savivaldybių globoje, užtikrinant tinkamą priežiūrą ir saugią aplinką, šiuo metu yra laikomi 222 gyvūnai.

Nauji pažeidimai

VMVT ir toliau užtikrina inspektorių budėjimą 24 val. per parą, nors pastarosiomis savaitėmis gaunamų pranešimų kiekis gerokai sumažėjęs. Pasitvirtinančių pranešimų taip pat sulaukiama kur kas mažiau.

Paskutinis patikrinimas dėl galimai neteisėtai veisiamų gyvūnų augintinių buvo atliktas praeitą savaitę Jonavoje, kur dalyvaujant policijos pareigūnams, Jonavos rajono savivaldybės administracijos specialistams ir gyvūnų globos organizacijų atstovams laikinai globai dėl netinkamų laikymo sąlygų perduoti 38 šunys.

Gyvūnų laikytojo atžvilgiu pradėtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo procedūros pagal Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) nuostatas.

Taip pat didesnis dėmesys skiriamas reikalavimų laikymosi kontrolei užtikrinti pasienio postuose, kai gyvūnai augintiniai yra pervežami nekomerciniais tikslais.

Bendradarbiaujant Lietuvos Muitinės departamento pareigūnams ir VMVT specialistams, ypač atidžiai vertinami ir tikrinami tie atvejai, kai kyla komercinio įvežimo požymių. Pastarosiomis dienomis išaiškintas atvejis, kuomet iš Baltarusijos į Lietuvą keliaujantis asmuo su savimi vežėsi penkis šuniukus su galimai suklastotais įrašais dokumentuose.

Medininkų pasienio veterinarijos posto pareigūnas, atlikęs gyvūnų augintinių fizinį tikrinimą, nustatė, kad gyvūnai augintiniai buvo netinkamai paženklinti. Todėl šiuo atveju vežti šunys sulaikyti pasienio poste, o muitinės pareigūnai nelegaliai gyvūnus augintinius vežusiam asmeniui skyrė administracinę nuobaudą, taikant ANK. Teisės aktai numato, kad bauda už šį nusižengimą siekia nuo 1 200 iki 3 900 eurų.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)
Dar šia tema
Leopardas, laukiniai šunys ir hienos susirėmė įnirtingoje kovoje dėl antilopės
Baltarusijos veisėjai bandė įvežti į Lietuvą šunis su suklastotais sertifikatais
Kaip vyksta šunų paruošimas tarnybai Lietuvos pasienyje — video
Kauno bibliotekose vyks skaitymai su šunimis
Kiaulės

Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje šiemet plinta lėčiau

(atnaujinta 15:42 2020.10.19)
Pasak VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos, šiuos rezultatus davė tiek VMVT inspektorių kontrolė kiaulių laikytojų ūkiuose, bendradarbiavimas su ūkininkais ir sustiprėjęs žmonių sąmoningumas laikantis biologinio saugumo priemonių ir atsakingas požiūris į kiaulių laikymą

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lyginant šių metų trijų ketvirčių duomenis su ankstesniais metais pastebima, kad afrikinis kiaulių maras (AKM) šiemet laukinėje faunoje plinta ženkliai lėčiau, todėl ir šios ligos protrūkių kiaulių laikymo vietose užfiksuota gerokai mažiau nei ankstesniais metais, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

2020 metais šalyje nustatyti tik 3 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose, tuo tarpu praėjusiais metais šios ligos protrūkių buvo užfiksuota 6 kartus daugiau (19 židinių), o 2018 metais — 51.

VMVT duomenimis, tiek pernai, tiek ir šiais metais AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose buvo nustatyti tuose rajonuose, kur šis virusas aktyviai reiškėsi šernų populiacijoje. Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje nustatyta 170 tokių vietų — jose AKM patvirtintas 195 šernams. Tuo tarpu 2019 metais per tą patį laikotarpį buvo nustatyta 371 virusu užkrėsta vieta, kuriose AKM patvirtintas 555 užsikrėtusiems šernams.

Tuo tarpu kaimyninėse šalyse intensyviai kovojama su AKM viruso plitimu. Šiemet Lenkijoje naminių kiaulių laikymo vietose nustatyta 100 AKM protrūkių, dėl kurių sunaikinta per 57 tūkst. kiaulių, Latvijoje — 3 protrūkiai (2 — komerciniuose ūkiuose ir vienas nekomerciniame), Bulgarijoje — 18, Rumunijoje — 745, Slovakijoje — 17, Serbijoje — 15, Graikijoje — 1, Ukrainoje — 14 ir vienas protrūkis Moldovoje.

Tegai:
Lietuva, afrikinis kiaulių maras (AKM), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)
Dar šia tema
Kaip tinkamai išsirinkti maisto papildus internete? Aiškina specialistai
Kai kuriose prekyvietėse ir kavinėse nepakankamai laikomasi COVID-19 prevencijos priemonių
VMVT tęsia patikrinimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais