Kiemas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Swedbank: sumažėjo vilniečių galimybės įsigyti būstą

(atnaujinta 19:12 2020.09.20)
Vilniaus nekilnojamo turto kainos pasiekė naują rekordą — vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje per metus augo 19,2 proc.

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos būsto rinka antrąjį šių metų ketvirtį buvo gerokai supurtyta pandemijos, tačiau rimtų pasekmių buvo išvengta, praneša "Swedbank".

"Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pabrėžia, kad pirmasis šių metų pusmetis buvo labai permainingas — pirmasis ketvirtis buvo neįtikėtinai aktyvus, tačiau vėliau būsto pardavimo skaičiai krito žemyn.

"Iš dalies tai galima paaiškinti griežtais karantino apribojimais , tačiau pagrindinė sąstingio priežastis buvo ateities neapibrėžtumas. Retas pirkėjas ryžtųsi pirkti būstą, kai visi aplink pranašauja pasaulio pabaigą. Tačiau pasaulio pabaiga neatėjo, ir būsto rinkai gegužės mėnesį pasiekus dugną prasidėjo užtikrintas kilimas aukštyn", — komentuoja Šimkus.

Būsto rinkos aktyvumo tendencijos trijuose didžiuosiuose šalies miestuose buvo panašios, tačiau kainos dėl skirtingos būsto rinkos struktūros stipriai išsiskyrė.

"Kaune ir Klaipėdoje, kuriuose dominuoja senos statybos būstas, kainų augimas nežymiai sulėtėjo ir siekė, atitinkamai, 7,2 ir 3,5 proc. Tuo tarpu Vilniuje dėl didžiulio senos statybos būsto sandorių susitraukimo susidarė pakankamai keista situacija. Per metus rinkos dalis, kurią užima naujos statybos būstas, padidėjo nuo 35 proc. iki 53 proc. Tad subliuškus pigesnio būsto rinkai, vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje per metus augo 19,2 proc." — akcentuoja ekonomistas.

Pasak jo, paradoksalu tai, kad krečiant didžiuliam ekonominiam šokui, Vilniaus nekilnojamo turto kainos pasiekė naują rekordą.

"Tiek Kaune, tiek Klaipėdoje būsto įperkamumas nežymiai didėjo ir buvo pratiškai vienodas. Šiuose miestuose šeimos vidutiniškai uždirba dvigubai daugiau, nei minimaliai reikalinga įsigyti 55 kv. m. būstą. O šalies sostinėje dėl jau minėtų būsto kainų anomalijų įperkamumas stipriai krito. Teoriškai vilniečiai galėjo įpirkti 7 kv. m. mažesnį būstą nei prieš metus, bet tam įtakos turėjo ne fundamentalūs ekonominiai veiksniai, o vienos dalies rinkos sustabdymas", — komentuoja Šimkus.

Kaip pažymėjo "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, būsto paklausa Vilniuje turėtų toliau augti.

"Centriniai bankai palūkanas ilgam įšaldė istorinėse žemumose, ekonomikų skatinimo planai įsibėgėja, gyventojų lūkesčiai gerėja, užimtumas ir atlyginimai toliau auga. Net pandemijos metu neatsirado veiksnių, kurie galėtų prislopinti būsto paklausą. Šalia to šiemet stebime ir rekordiškai didelę grynąją imigraciją — iš emigracijos grįžtantys ir Lietuvoje likti planuojantys lietuviai taip pat didins būsto paklausą", — teigia Mačiulis. 

Jis taip pat pažymi, kad būsto rinkoje perkaitimo ženklų nėra, tačiau žemos palūkanos, ekonomikos skatinimo planai bei didesnės infliacijos rizika gali paskatinti didesnių investicinių ir spekuliacinių pinigų srautų nukreipimą į būsto rinką, dėl to būsto kainų augimas įsibėgėtų, o įperkamumas mažėtų.

Tegai:
Swedbank
Dar šia tema
Vilniuje prasidėjo Europos judumo savaitė
Lietuvoje viršytas 1964 metų šilumos rekordas
Medicinos darbuotojas, archyvinė nuotrauka

Karantinai įvedami dar aštuoniose Lietuvos savivaldybėse

(atnaujinta 10:25 2020.10.27)
Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėse jau nuo trečiadienio skelbiamas lokalus  karantinas

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo trečiadienio vietinis karantinas įvedamas dar 8 savivaldybėse, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Karantinas įvedamas Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėse. Ribojimai galios nuo spalio 28 dienos iki lapkričio 11 dienos.

Apsauginės kaukės

Šių savivaldybių teritorijose asmenys vyresni nei 6 metų viešosiose vietose (tiek atvirose, tiek uždarose) privalės dėvėti apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).

Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kai jie sportuoja; aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams;  viešojo maitinimo įstaigose sėdint prie stalo ar baro, taip pat paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke; atlikėjams renginių metu.

Nebūtina dėvėti kaukės už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu, išskyrus šeimos narius.

Kultūros, laisvalaikio, pramogų ir sporto įstaigų lankymo ribojimas

Kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigose bus ribojamas paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m paslaugos teikimo vietos patalpų plotas, tenkantis vienam paslaugos gavėjui arba kitam lankytojui, ir tarp personalo, paslaugų gavėjų ar kitų lankytojų užtikrinamas ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas. Šis reikalavimas netaikomas aukšto meistriškumo sporto pratyboms.

Primintina, kad teritorijose, kuriose paskelbtas lokalus karantinas, be kita ko, taip pat galioja ir ribojimai, kurie taikomi visoje Lietuvoje (plačiau: https://lrv.lt/lt/naujienos/skelbiami-vietiniai-karantinai-atskirose-savivaldybese).

Praeitą savaitę vietinis karantinas nuo spalio 26 dienos iki lapkričio 9 dienos jau buvo paskelbtas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose.

Naujausiais duomenimis, per visą laiką Lietuvoje buvo nustatyta beveik 11 tūkstančių COVID-19 atvejų, mirė daugiau nei 135 pacientai.

Tegai:
Lietuva, karantinas
Dar šia tema
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 760 COVID-19 atvejų
JT perspėjo apie suklastotų vaistų ir vakcinų nuo COVID-19 riziką
Keleiviai transporte, archyvinė nuotrauka

Stankūnas apie augančius užsikrėtimo skaičius: mes nebevaldome COVID-19  protrūkio

(atnaujinta 09:44 2020.10.27)
Kaip teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, daugelis dabar taikomų priemonių realiai nebeturi didelės reikšmės, o šalies valdžia nesugebėjo pasiruošti antrajam pikui

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas pareiškė, kad šalis nesuvaldo su COVID-19 protrūkiu. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook.

"Tikriausiai po šio Facebook‘o įrašo būsiu pavadintas "Apokalipsės raiteliu“ ar pan., bet kažkas tai turi pasakyti: mes nebevaldome COVID-19 protrūkio Lietuvoje", — rašo Stankūnas.

Pasak jo, daugelis dabar taikomų priemonių, kaip pavyzdžiui kontaktų atsekamumas, realiai nebeturi didelės reikšmės. Mat, tų jau oficialiai diagnozuojamų atvejų yra labai daug, o realūs skaičiai yra gerokai didesni. Stankūnas pažymi, kad į ligonines pateks daugiau žmonių.

"Didelė klaida guostis, kad šiuo metu ligoninėse gydomi tik 332 pacientai. Jau iš pirmo piko žinome, kad hospitalizacijų skaičiaus augimas atsilieka nuo naujų atvejų augimo. Pavyzdžiui, pirmojo piko metu didžiausi naujų atvejų skaičiai buvo fiksuojami kovo paskutinėmis ir balandžio pirmomis dienomis, o hospitalizuotų asmenų skaičius piką buvo pasiekęs balandžio 13-26 d., vidutiniškai 135 hospitalizuoti COVID-19 pacientai. Tad hospitalizuotų pacientų skaičius augs", — pažymi profesorius.

Siekiant susidoroti su susiklosčiusia epidemiologine situacija, Stankūnas siūlo artimiausiu metu, su labai konkrečia ir multidisciplinine mokslininkų bei specialistų pagalba, parengti ir įgyvendinti visuotinio karantino planą.

"Jis (planas – Sputnik) turėtų būti švelnesnis nei buvo pavasaryje, bet tuo pačiu griežtesnis nei dabar yra taikomas. Šis karantinas turėtų būti su aiškia pabaigos data. Ir nuleistomis galvomis turėtume pasakyti, kad jis yra skelbiamas todėl, kad nesugebėjome padaryti savo namų darbų ir pasiruošti antrajam pikui", – siūlo Stankūnas.

Naujausiais duomenimis, per visą laiką Lietuvoje buvo nustatyta beveik 11 tūkstančių COVID-19 atvejų, mirė daugiau nei 135 pacientai.

Pirmadienį 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių buvo įvestas karantino režimas. Jis galios dvi savaites, tada valdžios institucijos spręs dėl tolesnių priemonių. Trečiadienį karantinas papildomai bus paskelbtas dar penkiose savivaldybėse, taip pat didžiuosiuose šalies miestuose — Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Dar šia tema
Daugiau nei 20 Lietuvos savivaldybių gyventojai bus tiriami dėl koronaviruso
Lietuvos paštas pakeitė siuntų pristatymo tvarką dėl COVID-19
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Rusijoje pasiūlyta, kada galima tikėtis koronaviruso aktyvumo sumažėjimo
Įvardytos pavojingos savarankiško COVID-19 gydymo pasekmės

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas

(atnaujinta 11:01 2020.10.27)
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas. Sputnik Lietuva apibendrino Lietuvos Respublikos 13-ojo Seimo rinkimų rezultatus.
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Tegai:
Lietuva, Seimo rinkimai, Seimo rinkimai, Seimas