Vilnius, archyvinė nuotrauka

Nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių

(atnaujinta 15:05 2020.09.21)
Šeštadienį Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį naujų koronaviruso atvejų per parą skaičių — 99

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Reaguojant į pastaruoju metu išaugusį koronaviruso protrūkį, nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių, tokių kaip miestų ar derliaus šventės, teigia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Jis šiandien galimas apsaugos priemones, padidėjus atvejų skaičiui, aptarė Vyriausybės COVID-19 valdymo komitete.

"Šiandien COVID-19 valdymo komiteto posėdyje iš medicinos profesorių darsyk išgirdome: svarbiausias ginklas prieš virusą yra mūsų pačių atsakingas elgesys. Todėl dar kartą prašau visų: atstumas, rankų higiena, veido apsaugos priemonės — ir teisingas jų dėvėjimas! Ir, žinoma, venkime nebūtinų kontaktų", — rašė Skvernelis savo Facebook paskyroje.

Premjero teigimu, komitete taip pat nutarta stiprinti ligoninių apsaugą, testuoti medikus "tiek, kiek reikės". Be to, siekiama užtikrinti, kad visos ligoninės laikytųsi reikiamų taisyklių.

"Nuo spalio 1 dienos ketiname nebeleisti rengti tokių masinio susibūrimo renginių kaip miestų ar derliaus šventės, kur itin sunku užtikrinti ir kontroliuoti saugumo reikalavimų laikymąsi. Formaliai jų tarsi laikomasi, bet realiai — nė kiek", — rašė Skvernelis.

Jis teigia suprantantis dalies žmonių nuovargį bei susierzinimą, tačiau paragino nepasiduoti ir nenuleisti rankų. "Privalome imtis visų būtinų priemonių tam, kad apsaugotume mūsų visų sveikatą ir gyvybes", — rašo Skvernelis.

Šeštadienį Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį naujų COVID-19 atvejų per parą skaičių — 99. Tuo tarpu daugiausia naujų atvejų per parą iki šiol buvo fiksuota 90, epidemijos piko metu, balandį. Iš viso per savaitgalį nustatyti nauji 179 koronaviruso atvejai.

Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinta 3814 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 1511 asmenų, 2199 pasveiko.

Tegai:
Saulius Skvernelis
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (380)
Bagažas oro uoste

Lietuviai parsiveža kelionių: Dengės karštligė ir kitos retos ligos

(atnaujinta 18:34 2020.10.23)
PSO įspėja, kad pastaruoju metu dėl didelės žmonių migracijos greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų, kurios išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek ekonomiškai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pasidalijo informacija apie retų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje.

Europos retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljanso (angl. European Organization for Rare Diseases) duomenimis, šiuo metu žinoma daugiau nei 6 tūkst. įvairių retų ligų, kaip virusinės hemoraginės karštligės (ebola, marburgo, dengė, geltonoji, Krymo Kongo), Vakarų Nilo karštligė, tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, raupsai, legioneliozė, listeriozė ir kt. Kai kurios iš šių retų infekcinių ligų registruojamos ir Lietuvoje, sakoma ULAC pranešime spaudai.

Dengės karštligę lietuviai parsiveža iš kelionių

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014–2019 metais Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 36 įvežtiniai dengės karštligės atvejai. 2019 metais — 9 atvejai (0,32 atv./100 tūkst. gyv.). Susirgę asmenys keliavo Tailande, Kambodžoje, Filipinuose,  Kuboje.

Dengės karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia dengė virusas. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos, akių, sąnarių ir raumenų skausmais, odos bėrimu, vėmimu, pykinimu.

Dengės karštligė yra endeminė liga daugiau nei 100 šalių Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakariniame regione, rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Kasmet pasaulyje dengės karštlige suserga 390 mln. žmonių. Europos Sąjungos/Europos ekonominės erdvės šalyse 2017 metais buvo užregistruoti 2026 įvežtiniai dengės karštligės atvejai (sergamumo rodiklis buvo 0,4 atv./100 tūkst. gyv.).

Europoje pastebimas didėjantis legionierių ligos atvejų skaičius

Lietuvoje per 2013–2019 metų laikotarpį buvo užregistruoti 79 legionierių ligos atvejai. 2019 metais — 17 ligos atvejų ir vienas — mirties.

Legioneliozė — tai ūminė infekcinė liga, kuri gali pasireikšti kaip pneumonija ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės respiracinės ligos eiga be pneumonijos.

Legioneliozė paplitusi visose pasaulio šalyse, ypač išsivysčiusiose, kur daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. 2017 metais  ES/EEE šalyse buvo užregistruoti 9 238 legionierių ligos atvejai, sergamumo rodiklis siekė 1,8 atv./100 tūkst. gyventojų.

Europoje stebimas didėjantis legionierių ligos atvejų skaičius, nuo 2013 m. (1,2 atv./100 tūkst. gyv.) sergamumo rodiklis padidėjo virš 30 procentų. Daugiausiai atvejų registruojama Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje.

Listeriozė — pavojus nėščioms moterims, kūdikiams 

Lietuvoje 2010–2019 metais buvo užregistruoti 82 listeriozės atvejai. 2019 metais — šeši listeriozės atvejai (sergamumo rodiklis 0,21 atv./100 tūkst. gyv.). 2010–2019 m. iš viso užregistruota 19 mirties nuo listeriozės atvejų, 2019 metais — du mirties atvejai.

Skiepai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Игорь Зарембо

Daugeliui sveikų žmonių Listeria monocytogenes bakterijos nesukelia jokių simptomų. Didžiausią pavojų užsikrėsti listerioze turi vyresnio amžiaus asmenys, besilaukiančios moterys, naujagimiai, asmenys su nusilpusia imunine sistema.

Nėščiosioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi. Vyresnio amžiaus asmenims bei asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, bakterijos gali sukelti meningitą, sepsį.

Lietuvoje registruojami pavieniai tuliaremijos atvejai

2010–2019 metais iš viso buvo užregistruoti 32 tuliaremijos atvejai. 2019 metais — keturi atvejai (sergamumo rodiklis — 0,14 atv./100 tūkst. gyv.).

Liga pasireiškia aukšta temperatūra (iki 38–40° C), pasireiškia drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, įvairūs odos bėrimai. Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą, gleivines, tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, besimaudant užterštame vandenyje, vartojant užterštus maisto produktus, įgėlus infekuotiems uodams, erkėms, blusoms.

Tuliaremija paplitusi daugelyje Europos šalių, Kinijoje, Japonijoje, buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad pastaruoju metu dėl itin didelės žmonių migracijos kur kas greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų. Užkrečiamosios ligos išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek ekonomiškai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Tačiau daugelio jų galima išvengti arba sumažinti jų žalą. Svarbu laikytis higienos, kruopščiai plauti rankas, atsakingai rinktis maistą, geriamąjį vandenį, apsirūpinti priemonėmis nuo kraujasiurbių vabzdžių įgėlimo, nuo kai kurių ligų galima apsisaugoti pasiskiepijus.

Koksaki virusas: nešvarių rankų liga
© Sputnik
Koksaki virusas: nešvarių rankų liga
Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Lietuva, liga
Temos:
Medicina ir sveikata
Laboratorija, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai rado silpnąją koronaviruso vietą

(atnaujinta 18:34 2020.10.23)
Tyrimai parodė, kad SARS-CoV-2 PLpro fermentas ne tik skatina viruso replikaciją, bet ir blokuoja daugybę su organizmo imuniniu atsaku susijusių baltymų

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Grupė Lenkijos ir JAV mokslininkų rado naują būdą "užblokuoti" koronavirusą, rašoma žurnale "Science Advances" paskelbtame straipsnyje.

Mokslininkų duomenimis, vienas iš kovos su infekcija metodų — poveikis SARS-CoV-2 PLpro fermentui. Pažymima, kad jis ne tik skatina viruso replikaciją, bet ir blokuoja daugybę su organizmo imuniniu atsaku susijusių baltymų.

Paaiškėjo, kad efektyviausią poveikį šiam fermentui daro du inhibitoriai — VIR250 ir VIR251. Jie sugeba rasti ir blokuoti tik koronaviruso fermentą, nepaveikdami kitų baltymų.

Pažymima, kad tokios SARS-CoV-2 PLpro savybės daro jį taikiniu daugeliui antivirusinių vaistų.

Panašią išvadą padarė grupė Amerikos mokslininkų. Jie nustatė, kad SARS-CoV-1, SARS-CoV-2 ir MERS-CoV koronavirusai turi vienodą pažeidžiamumą. Mokslininkai atkreipė dėmesį į fermentą Tom70, kuris taip pat stimuliuoja viruso replikaciją, tačiau praranda atsparumą vaistams sąveikaujant su koronaviruso genu Orf9b.

Tegai:
mokslininkai, mokslas, tyrimas, koronavirusas
Dar šia tema
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas