Greitosios pagalbos automobilis, archyvinė nuotrauka

Lytiškai plintančiomis ligomis praėjusiais metais sirgo mažiau žmonių nei užpernai

(atnaujinta 18:41 2020.09.22)
Dauguma susirgusiųjų apsaugos priemonėmis, mažinančiomis užsikrėtimo riziką, nesinaudoja arba naudojasi retai

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Praėjusiais metais lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtė mažiau žmonių nei 2018 metais, rašo Sveikatos apsaugos ministerija.

COVID-19
© Sputnik / Григорий Сысоев

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, užsikrėtimų skaičius sumažėjo nuo 459 iki 421.  

Praėjusiais metais gonorėja diagnozuota 56, sifilis — 117, chlamidiozė — 248 asmenims. Pagal lytį pusantro karto daugiau ligų atvejų nustatyta tarp vyrų nei tarp moterų, atitinkamai 254 ir 167.

Didžiausias sergamumas sifiliu 2019 metais užregistruotas Vilniaus ir Šiaulių apskrityse, sergamumas gonorėja — Tauragės apskrityje, o sergamumas chlamidioze — Vilniaus ir Kauno apskrityse. 

Pagal amžiaus grupes, daugiau nei pusė (51 proc.) asmenų, užsikrėtusių lytiškai plintančiomis ligomis, buvo jaunimas nuo 14 iki 29 metų amžiaus. Iš jų keturi — nepilnamečiai. Užpernai jaunimas sudarė mažesnę dalį užsikrėtusiųjų (41,8 proc.). Tarp pernai užsikrėtusiųjų — 15 moksleivių ir 27 studentai.

"Dauguma gonorėja užsikrėtusių vyrų, kaip tariamą infekcijos šaltinį, nurodė pažįstamą arba atsitiktinį asmenį. Daugiau nei pusė gonorėja ir chlamidioze užsikrėtusių moterų nurodė, kad gonorėja galėjo užsikrėsti nuo sutuoktinio/sugyventinio arba pažįstamo asmens", — rašoma pranešime.

Taip pat pabrėžiama, jog šeši asmenys, užsikrėtę lytiškai plintančiomis ligomis nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.

Pabrėžiama, kad dauguma susirgusiųjų apsaugos priemonėmis, mažinančiomis užsikrėtimo riziką, nesinaudoja arba naudojasi retai.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), liga, Lietuva
Dar šia tema
"Grinda" tęsia darbuotojų koronaviruso imuniteto tyrimus
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatyti dar 9 COVID-19 atvejai
NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu
Mergina matuoja savo taliją

Įvardyti penki žalingi įpročiai, trukdantys sulieknėti

(atnaujinta 08:11 2021.05.08)
Dietologės teigimu, kartais numesti svorį žmogui trukdo maisto valgymo kultūra, gyvenimo būdas ir nepakankamas poilsis naktį

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Dietologė ir mitybos specialistė Irina Pisareva televizijos kanalui "Zvezda" papasakojo, kokie žalingi įpročiai trukdo numesti svorį.

Kaip papasakojo specialistė, pirmiausia reikėtų atsisakyti sėslaus gyvenimo būdo, kuris lėtina medžiagų apykaitą ir prisideda prie riebalų kaupimosi.

"Antras žalingas įprotis — valgyti vaisius vakare. Vaisius reikėtų valgyti pirmoje dienos pusėje iki 16 valandos, nes nors juose yra natūralių augalinių cukrų, tai vis tiek yra gliukozė, fruktozė, sacharozė, todėl nerekomenduojama valgykite juos vakare. Galimas visoks pilvo pūtimas, meteorizmas. Vėlgi, tai prisideda prie svorio augimo", — paaiškino ji.

Kitas įprotis, trukdantis mesti svorį, — vėlai eiti miegoti. Kaip paaiškino specialistas, taip yra dėl to, kad šiuo metu organizmas atsigauna, sustiprėja imunitetas, o hormonai atgauna balansą. Anot jos, organizmas būtinai turi ilsėtis, tuo tarpu svarbu miegoti bent septynias — aštuonias valandas per parą.

Kitas iš išvardytų žalingų įpročių — per greitas maisto valgymas.  

"Kai valgome per greitai, organizmas nespėja suvirškinti į jį patekusio maisto, ir neatsiranda sotumo. Yra tikimybė, kad suvalgysime daug daugiau, nei mums iš tikrųjų reikia", — perspėjo dietologė.

Be to, pusryčių praleidimas neprisideda prie svorio metimo. Kai kurie žmonės nenori valgyti ryte, tačiau būtina surengti bent lengvą užkandį, nes pusryčiai paleidžia medžiagų apykaitą ir suteikia energijos, pridūrė Pisareva. Anot jos, rytinio valdymo praleidimas sukelia gausesnę vakarienę, tuo metu maistingiausi turėtų būti būtent pusryčiai ir pietūs.

Tegai:
sveika mityba, sveikata
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Vilnius

Darbo paklausa Lietuvoje didžiausia per visą pandemiją

(atnaujinta 08:10 2021.05.08)
Labiausiai augo poreikis pardavimo atstovų, pirkimo specialistų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, prekių krovėjų į lentynas, sandėliavimo tarnybos tarnautojų, nekvalifikuotų inžinerinių statinių statybos darbininkų

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos darbdaviai balandį pateikė 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų, rašo Užimtumo tarnyba.

Darbo jėgos paklausa augo beveik trečdaliu, palyginus su kovo mėnesiu. Ir tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per visą pandemijos laikotarpį.

Labiausiai augo poreikis pardavimo atstovų, pirkimo specialistų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, prekių krovėjų į lentynas, sandėliavimo tarnybos tarnautojų, nekvalifikuotų inžinerinių statinių statybos darbininkų.

Daugiausiai laisvų darbo vietų balandį įregistruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, parduotuvių pardavėjams, sandėliavimo tarnautojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, pakuotojams, virėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams ir statybininkams. 

Gegužės 1 dieną šalyje buvo registruota 246,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 13,5 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 53 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Registruotas nedarbas šalyje mažėja jau trečią mėnesį, per balandį nukrito 0,8 proc. punkto iki 14,3 proc. Darbingo amžiaus darbo neturinčių asmenų mažėjo visose šalies savivaldybėse. 

Balandį užimtumas suteiktas 7,5 proc. daugiau darbo ieškančių asmenų nei kovą — per mėnesį į darbo rinką įsiliejo 34,8 tūkst. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 22,1 tūkst. asmenų – 2,7 proc. daugiau nei kovą ir 2,7 karto daugiau nei 2020 metų balandį. 

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 2,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 49,6 proc. daugiau, palyginti su kovu. Daugiausiai — 1,1 tūkst. jų pradėjo dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse. 10,2 tūkst. — pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus — tai 9,7 proc. daugiau nei kovą. Balandį į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 16,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 6,8 proc. mažiau nei kovą ir beveik perpus mažiau nei praėjusių metų balandį. 

Tegai:
darbas, Užimtumo tarnyba, Lietuva
Dar šia tema
Užimtumo tarnyba: šalyje auga sezoninių darbų poreikis
Užimtumo tarnyba: šalyje mažėja nedirbančio jaunimo
Šalyje nedarbo lygis pirmą ketvirtį buvo 0,4 proc. punkto didesnis nei prieš metus