Lagaminas, archyvinė nuotrauka

Statistika parodė, kiek lietuvių pandemijos metu keliavo į užsienį

(atnaujinta 13:22 2020.09.23)
Daugiausia Lietuvos gyventojai keliavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Norvegiją, Estiją ir Daniją

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Į užsienį šių metų antrąjį ketvirtį keliavo 32,1 tūkst. šalies gyventojų, tai 93,9 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, praneša Statistikos departamentas.

Balandžio–birželio mėnesiais po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 22,7 mln. eurų, kas yra 92,5 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 2020 metais antrąjį ketvirtį kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 466 eurų. Vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 7,5 nakvynės.

Kelionių į užsienį skaičius antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, sumažėjo 92,7 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 48,8 tūkst. kelionių. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, sudarė 2,4 proc. visų kelionių, arba 99,3 proc. mažiau nei 2019 metų antrąjį ketvirtį.

Daugiausia keliauta į Latviją (11,3 tūkst., arba 23,2 proc. visų kelionių), Lenkiją (6,4 tūkst., arba 13,1 proc.), Vokietiją (6,1 tūkst., arba 12,5 proc.), Norvegiją (4,3 tūkst., arba 8,8 proc.), Estiją (3,2 tūkst., arba 6,6 proc.) ir Daniją (2,7 tūkst., arba 5,5 proc.).

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 31,1 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 962 tūkstančiai žmonių mirė.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 3932 ligos atvejai, 87 žmonės mirė.

Tegai:
statistika
Maxima

Užsikrėtusių COVID-19 "Maxima" darbuotojų skaičius šalyje auga

(atnaujinta 11:59 2020.10.27)
Iš viso nuo koronaviruso pandemijos pradžios COVID-19 susirgimai yra diagnozuoti 40 "Maximos" darbuotojams, iš kurių 23 darbuotojai sugrįžę į darbus

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Pirmadienį nustatyti dar 3 nauji "Maximos" darbuotojų susirgimų koronavirusu atvejai, rašo prekybos tinklo spaudos tarnyba.

COVID-19 užsikrėtė maisto gamybos cecho Vilniuje darbuotoja bei "Maxima" parduotuvių Kaune ir Marijampolėje darbuotojos. 

Prekybos tinklo atstovai teigia, kad šiuo metu neturi žinių, kad daugiau tose pačiose parduotuvėse ir jų padaliniuose dirbantys kolegos jaustų koronavirusui infekcijai būdingus simptomus.

"Koronavirusu užsikrėtę darbuotojai gydosi namuose. Darbuotojai, kurie turėjo galimai artimą kontaktą su COVID-19 sergančiais kolegomis, saviizoliavosi", — sakė prekybos tinklo "Maxima" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Vilniuje esančio maisto gamybos cecho darbuotoja, kuriai buvo diagnozuota COVID-19 liga, paskutinį kartą darbo vietoje lankėsi praėjusį spalio 20 dieną. Jai COVID-19 testas atliktas spalio 25 dieną. Epidemiologinės diagnostikos metu nustatyti du galimai artimi kontaktai su kolegomis. Darbuotojai saviizoliavosi.   

Parduotuvės "Maxima XXX", esančios Kaune, Veiverių gatvėje 150B, darbuotoja dėl COVID-19 tirta spalio 25 dieną. Darbo vietoje ji paskutinį kartą buvo spalio 23 dieną. Viena kolegė, kuri galimai turėjo sąlytį, saviizoliavosi.  

Koronavirusu užsikrėtusi Marijampolėje, V. Kudirkos gatvėje 3, esančios "Maxima XXX" parduotuvės darbuotoja darbo vietoje paskutinį kartą lankėsi spalio 19 dieną. Jai COVID-19 testas buvo atliktas spalio 24 dieną. Nustatyta, kad viena kolegė galėjo turėti artimą kontaktą, todėl jis saviizoliavosi.   

Nuo trečiadienio visose "Maxima" parduotuvėse atėjusiems apsipirkti nemokamai bus suteikta vienkartinė apsauginė veido kaukė. Ši tvarka galios iki lapkričio 11 dienos. Karantino metu yra ribojamas į parduotuves įleidžiamų pirkėjų srautas.

Iš viso nuo koronaviruso pandemijos pradžios COVID-19 susirgimai yra diagnozuoti 40 "Maximos" darbuotojams, iš kurių 23 darbuotojai yra pilnai pasveikę ir sugrįžę į darbus. Iki šiol dėl COVID-19 yra ištirti 843 prekybos tinklo "Maxima" darbuotojai. Šiuo metu 38 darbuotojų testo atsakymų dar laukiama.

Tegai:
koronavirusas, Maxima LT
Dar šia tema
Lankytojų registravimas nuo pirmadienio taikomas ir lošimo namams
JT perspėjo apie suklastotų vaistų ir vakcinų nuo COVID-19 riziką
Rusijoje padaryta prielaida, kada galima tikėtis koronaviruso aktyvumo sumažėjimo
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Tėvas su sūnumis kaltinami nuslėpę beveik pusę milijono mokesčių

(atnaujinta 10:25 2020.10.27)
Pareigūnai išsiaiškino, kad fiktyvios sąskaitos faktūros būdavo įtraukiamos į įmonės buhalteriją, teiktos ir tikrovės neatitinkančios deklaracijos, taip buvo siekta išvengti prievolės mokėti mokesčius valstybei

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Tėvas ir du sūnūs, prisidengdami sandoriais su Jungtinėje Karalystėje ir Kipre įkurtomis bendrovėmis, galimai nuslėpė beveik pusę milijono eurų mokesčių, dar per 1,1 mln. eurų pasisavino, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT pareigūnai pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją išaiškino Kaune įsikūrusios ir pramoninių įrenginių gamyba bei tobulinimu užsiimančios įmonės direktorių ir du toje pačioje įmonėje besidarbavusius sūnus, kurie veikdami kartu sugalvojo mokesčių slėpimo schemą.

Imituodami bendradarbiavimą su keturiomis Jungtinėje Karalystėje bei Kipre registruotomis, tačiau veiklos nevykdančiomis įmonėmis, bendrininkai klastojo sąskaitas faktūras už neva jiems užsienio įmonių suteiktas įrenginių nuomos, rinkos tyrimų, klientų paieškos paslaugas.

Pareigūnai išsiaiškino, kad fiktyvios sąskaitos faktūros būdavo įtraukiamos į įmonės buhalteriją, teiktos ir tikrovės neatitinkančios deklaracijos, taip buvo siekta išvengti prievolės mokėti mokesčius valstybei. Skaičiuojama, kad per nepilnus trejus metus kaltinamieji į biudžetą galimai nesumokėjo per 455 tūkst. eurų.

Taip pat FNTT pareigūnai nustatė, kad dviem iš keturių užsienio įmonių atstovavo vienas iš bendrininkų, kuris šeimos įmonėje dirbo buhalteriu. Kai suklastotos sąskaitos faktūros būdavo apmokėtos, tas pats buhalteris, turėdamas įgaliojimą tvarkyti realiai veiklos nevykdančių užsienio įmonių banko sąskaitas, gautus pinigus pervesdavo į brolio ir tėvo sąskaitas be jokių tokius pervedimus pagrindžiančių dokumentų.

Įtariama, kad taip per pusantrų metų šeima į savo sąskaitas pervedė bei bankuose išgrynino per 1,1 mln. eurų.

Kaltinimai dėl sukčiaujant įgyto didelės vertės svetimo turto, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pareikšti visiems trims šeimos nariams.

Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas įspūdingoms sumoms. Apribota nekilnojamojo turto už daugiau nei 450 tūkst. eurų, o apribotų kaltinamųjų nuosavų piniginių lėšų bendra suma siekia daugiau nei 1,6 mln. eurų ir beveik 50 tūkst. JAV dolerių.

Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Laisvės atėmimas iki aštuonerių metų gresia už didelės vertės svetimo turto įgijimą. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą — iki ketverių metų nelaisvės.

Tegai:
mokesčiai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Pričiupta grupuotė, kuri sukčiavo visoje Lietuvoje
Mažmeninę prekybą internetu vykdžiusi įmonė pričiupta dėl apgaulingos buhalterijos
Sučiuptas įmonės savininkas, galimai už nuslėptus mokesčius įsigijęs namą sostinėje