Apvaisinimo in vitro procesas laboratorijoje, archyvinė nuotrauka

Apsiėjo be sekso. Mokslo patvirtinti nekalto prasidėjimo atvejai

(atnaujinta 12:25 2020.09.26)
Tyrimai įrodė, kad tos pačios lyties dauginimasis galimas ir laukinėje gamtoje, tačiau dažniausia partenogenezė būdinga patelėms

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Gamtoje vienos lyties reprodukcija — partenogenezė, kai patelės susilaukia palikuonių be patino dalyvavimo — nėra retas atvejis. Paprastai tai nutinka tarp mažų bestuburių, vabzdžių ir voragyvių. Tai atsitinka tik 70 rūšių stuburinių gyvūnų, tai yra 0,1 proc., bet įskaitant ir žinduolius, rašo RIA Novosti autorė Alfija Jenikejeva.

Netikėta dovana Kalėdų proga

2001 metų gruodį Nebraskos zoologijos sode (JAV) gimė Sphyrna tiburo rūšies ryklio jauniklis. Šios gyvybingos žuvys palikuonių atsiveda kartą per metus ir, paprastai, iškart nuo 12 iki 15 rykliukų. Tačiau tą dieną buvo tik vienas jauniklis. Zoologijos sodo darbuotojai, kurie nesitikėjo pagausėjimo, nespėjo jo išimti iš akvariumo — beveik iš karto rykliuką užmušė ten gyvenanti elektrinė rajožuvė.

Ši istorija mažai kuo skirtųsi nuo kitų nelaisvėje veisiamų žuvų atvejų, jei ne vienas niuansas: pastaruosius trejus metus akvariume gyveno tik Sphyrna tiburo rūšies ryklio patelės.

Gyvūnus prižiūrintys ekspertai nusprendė, kad nelaiminga motina dar laukinėje gamtoje turėjo lytinių santykių su patinu ir išsaugojo jo spermą atsargoje. Gamtoje taip kartais atsitinka. Tačiau nebuvo jokių įrodymų, kad spermatozoidai taip ilgai išlaikytų vaisingumą.

Тупорылая акула
Riklys

Žuvusio rykliuko kūnas buvo išsiųstas į Pew okeanologijos institutą, esantį Majamio universitete. Ten tyrėjai, atlikę genetinių tyrimų seriją, išsiaiškino, kad rykliukas apskritai neturėjo tėvo, o jo motina, matyt, pastojo per partenogenezę.

Tai yra reprodukcijos metodo pavadinimas, kai embrionas vystosi iš moteriškos reprodukcinės ląstelės be apvaisinimo. Paprastai tai būdinga bestuburiams gyvūnams, tačiau yra išimčių — pavyzdžiui, žvynuoti ropliai. Sphyrna tiburo rūšies ryklio atveju partenogenezė gali būti paskutinė išeitis išgelbėti rūšį nuo išnykimo, daro prielaidą biologai.

Mergelė patelė per ilgai laukė patino, ir kūnas tai suvokė kaip grėsmę visai populiacijai. Dėl to suveikė minimalaus rūšies skaičiaus išsaugojimo mechanizmas.

Kai visos priemonės yra geros

Po penkiolikos metų Australijos mokslininkai užfiksavo antrą žuvų partenogenezės atvejį — ir vėl nelaisvėje. Zebrinio ryklio (Stegostoma fasciatum) patelė, jau ketverius metus nebendravusi su patinais, padėjo 41 kiaušinį. Iš trijų išsirito sveiki jaunikliai.

Pirmas dalykas, apie kurį mokslininkai pagalvojo, buvo neįtikėtinas spermos gyvybingumas. Faktas yra tas, kad iki 2012 metų Leonie gyveno tame pačiame akvariume su patinu, su kuriuo kelis kartus susilaukė palikuonių. Biologai padarė prielaidą, kad ji ketverius metus saugojo jo spermą ir, kai tik atsirado galimybė, ją panaudojo kiaušinėliams apvaisinti.

Мышонок, имеющий двух пап
© Photo : Leyun Wang
Dviejų tėvų peliukas

Tačiau genetinė analizė parodė, kad visi jaunikliai turėjo tik motinos DNR. Taigi, Leonie, nesant patinų, perėjo prie tos pačios lyties reprodukcijos. Kaip pastebi mokslininkai, lytinių ląstelių brendimo procese žuvies kūne susidarė polocitai — poliniai kūnai. Šiose ląstelėse yra DNR kopija, tačiau jos paprastai negali apvaisinti. Kartais dėl nežinomų priežasčių jie pradeda elgtis kaip spermatozoidai: apvaisina kiaušialąstę ir paverčia ją embrionu.

Remiantis kai kuriais tyrimais, šį žuvų veisimo būdą žuvys gali panaudoti ir laukinėje gamtoje. Bent jau biologai iš Niujorko valstijos Stouni Bruko universiteto (JAV), tyrinėdami pjūklažuvių genetinę įvairovę prie pietvakarių Floridos pakrantės, rado septynis individus, gimusius dėl partenogenezės.

Tyrėjai mano, kad gyvūnai naudojo šį dauginimosi būdą dėl per mažo populiacijos tankio. Pastaraisiais metais individų skaičius nuolat mažėja, o patelėms vis sunkiau rasti porą. Tai reiškia, kad partenogenezė yra visai įmanoma tarp rūšių, kurios yra arti išnykimo, sako mokslininkai.

Tik vyriškos lyties palikuonys

Be ryklių, biologai užfiksavo pavienius tos pačios lyties reprodukcijos atvejus pas dėmėtąsias pelėdines rajas ir paprastąjį smauglį. Be to, pastarojo patelė nusprendė daugintis, net turėdama galimybę poruotis su patinu. Nors lytinis aktas įvyko, du vados jaunikliai buvo partenogenezės rezultatas. Tai patvirtino DNR analizė.

Tarp žinduolių irgi esama tokios galimybės, nors tai ir vyksta dirbtinai. Dar 2004 metais japonų biologai gavo peles nuo dviejų motinų be tėvo. Tam buvo naudojamos nesubrendusios kiaušialąstės, į kurių genomus buvo "įtraukti" keli svarbūs ruožai. Viena patenogenezės būdu gimusi patelė gyveno iki pilnametystės ir įprastu būdu pagimdė savo pačios jauniklius.

Po keturiolikos metų Kinijos mokslininkai pakartojo šiuos eksperimentus. Tiesa, jie nuėjo kiek toliau ir susilaukė palikuonių ne tik iš dviejų pavienių patelių, bet ir iš dviejų patinų (tai yra, pelės turėjo tik tėvus). Tam buvo naudojamos embrioninės kamieninės ląstelės, kuriose buvo išsaugota vieno iš tėvų DNR. Joje blokavo genų, kurie veikia skirtingai, priklausomai nuo to, kas juos perdavė — vyras ar moteris, aktyvumą.

Мышь, имеющая двух мам, и ее потомство
© Photo : Leyun Wang
Dviejų motinų pelė ir jos palikuonys

Mokslininkai tokias kamienines ląsteles su pataisyta DNR suleido į nesubrendusius kiaušinius. Gauti embrionai buvo persodinti surogatinėms motinoms. Taip gimė gyvybingos pelės, kurios neturėjo tėvo. Tiesa, gyvūnai turėjo vystymosi defektų. Jie judėjo lėčiau ir greičiau pavargdavo. Bet jie gyveno ilgiau.

Norint gauti palikuonių iš dviejų tėvų, paruoštos embriono kamieninės ląstelės buvo suleistos į nebranduolines kiaušialąstes. Iš tūkstančio embrionų išgyveno tik 12. Eksperimentinės pelės svėrė dvigubai daugiau nei įprastai, sirgo vandenlige, negalėjo žįsti ir greitai žuvo.

Tyrimo autoriai pažymi, kad vystymosi defektus galima pašalinti tik embrionuose, gautuose iš dviejų motinų. Bet vyrų partenogenezė nėra labai perspektyvi. Tai paaiškina, kodėl tos pačios lyties dauginimasis laukinėje gamtoje būdingas patelėms.

Tegai:
genetika
Ruduo, archyvinė nuotrauka

Ruduo įsibėgėja: ateina lietus ir stiprus vėjas

(atnaujinta 21:55 2020.10.21)
Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis ir naktimis tikėtini lietūs, pūs stiprus vėjas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Artimiausiomis dienomis Lietuva atsidurs iš vakarų keliaujančio ciklono pietinėje dalyje, kurioje siaučia stiprus vėjas, praneša Hidrometeorologijos spaudos tarnyba.

Ketvirtadienio rytą pūs pietų, pietvakarių 7–12 m/s vėjas, pajūryje stiprės iki 15 m/s. Žemiausia temperatūra svyruos tarp 6–11 laipsnių šilumos.

Dieną vietomis, daugiausia šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose, trumpai palis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra sieks 13–17 laipsnių šilumos.

Penktadienį, spalio 23 dieną, daugelyje rajonų protarpiais palis. Pūs stiprus pietvakarių, vakarų vėjas — gūsiai sieks 15–20 m/s. Temperatūra naktį 8–13, dieną 11–16 laipsnių šilumos.

Spalio 24-ios naktį vietomis nedidelis lietus, dieną lis, kai kur smarkiai. Vėjas vakarų, pietvakarių, 8–13 m/s, dieną vietomis gūsingas. Temperatūra naktį 5–10, dieną 9–14 laipsnių šilumos.

Spalio 25-ios naktį vietomis trumpai palis, dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Naktį ir rytą kai kur tvyros rūkas. Vėjas pietinių krypčių, rims. Temperatūra naktį 4–9, dieną 10–13 laipsnių šilumos.

Spalio 26-ios dieną vakariniuose rajonuose palis. Vėjas pietryčių, naktį apysmarkis, dieną gūsingesnis. Temperatūra naktį 3–8, dieną 10–13 laipsnių šilumos.

Spalio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Spalio orai Lietuvoje ir Vilniuje

 

Tegai:
lietus, ruduo
Eurai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: spalio 22-osios šventės

(atnaujinta 21:54 2020.10.21)
Nuo spalio 22-osios iki metų galo lieka 70 dienų, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Spalio 22 yra 295-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 296-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 70 dienų.

2020 metų spalio 22 dieną saulė teka 08:01, leidžiasi 18:05, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena

Spalio 22 diena minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena. Mikčiojimas atsiranda dėl kalbos raumenų spazmų. Gebėjimas kalbėti priklauso nuo trijų kalbos centrų darbo: motorinio — broko, kuris reguliuoja balso aparatą ir valdo tai, kas dalyvauja tariant garsus (judina lūpas, liežuvį), sensorinio — vernikės, kuri padeda išgirsti ir suprasti savo bei kitų kalbą ir asociatyvinio, analizuojančio išgirstą frazę ir numatančio, ką kalbėti toliau. Kad nesutriktų sklandžios kalbos procesas, visi trys centrai turi darniai funkcionuoti perduoti vienas kitam impulsus tuo pačiu metu. Esant per dideliam broko centro aktyvumui, impulsų perdavimas sutrinka, atsiranda kalbos padargų (lūpų, liežuvio, liežuvėlio, minkštojo gomurio) traukuliai, spazmai veido ir kaklo srityse, dėl kurių ir prasideda mikčiojimas — kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, pasireiškiantis negebėjimu išsakyti savo minčių; atskirų garsų, skiemenų ar žodžių kartojimu.

Spalio 22 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams >>

Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus. Tada nuo tėvų operatyvumo priklauso beveik viskas, tačiau jie turi žinoti, ką daryti ir mokėti tai daryti. Šiandien kiekvienas mikčiojantysis gali praeiti kalbos terapiją su matomais rezultatais, jei ji pravedama profesionaliai ir jei pats pacientas į gydymą atsineša didelį pasiruošimą investuoti daug laiko ir ištvermės.

Mikčiojimas dažniausiai pasitaiko tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mažėja vyresnio amžiaus grupėse. Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus.

Maždaug trys žmonės iš tūkstančio mikčioja ir dėl to išgyvena, nepasitiki savimi. Tačiau mikčiojo ir daugybė garsių žmonių, kuriems ši yda nesutrukdė pasiekti to, ko nori: Aristotelis, Niutonas, Čarlzas Darvinas, Vinstonas Čerčilis, Merilin Monro, Briusas Vilisas.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1875 metais Gailioniuose, Pakruojo rajone, gimė Kazimieras Paltarokas, vyskupas, teologas, sociologas.

1966 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos klausimas pirmą kartą oficialiai buvo keliamas JAV senate.

1988 metais spalio 22–24 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Steigiamasis suvažiavimas.

2010 metais Vilniuje iškilmingai atidengta skulptūra "Laisvės kelias", simbolizuojanti gyvą žmonių grandinę, prieš 21 metus sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes.

2014 metais į Lietuvą iš Vokietijos atgabenta pirmoji eurų banknotų siunta. Eurui įvesti reikalingus 132 mln. vienetų eurų banknotų Lietuvos bankas pasiskolino iš Vokietijos Bundesbanko.

Šiandien savo vardadienį švenčia Aliodija, Donatas, Malvina, Mingedė, Severinas (Severas), Viltaras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai