Namo kiemas

Kaunas pasidalijo programos "Svajonių kiemas" rezultatais

(atnaujinta 10:51 2020.09.27)
Pagal daugiabučių kiemų tvarkymui skirtą programą, miesto gyventojai skatinami pakeisti aplinką šalia savo namų ir pasinaudoti tam savivaldybės parama

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Trečius metus gyvuojanti programa "Svajonių kiemas" sulaukia kauniečių susidomėjimo, kasmet daugėja pavyzdžių, kaip sėkmingai įgyvendinami projektai, keičiantys žmonių gyvenamąją aplinką, praneša Kauno savivaldybės tarnyba.

Anot pranešimo, savivaldybės paramą savo projektams pagal šią programa užsitikrino 94 daugiabučių gyventojai. Iš jų maždaug pusė formuosis sklypus ir taps pilnateisiais savo kiemų šeimininkais, apie trečdalis rengs techninius projektus, o likusieji pradės realius atnaujinimo darbus.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pažymėjo, jog mieste — keli tūkstančiai daugiabučių ir daugumai jų tiesiog neišvengiamai reikalingi aplinkos atnaujinimo bei sutvarkymo darbai. Bet be miestiečių indėlio, pasak jo, viena savivaldybė nieko nepeštų.

Tokiu būdu programa padeda gyventojams suprasti, kad būtent jie yra savo valdų šeimininkai, patys sprendžiantys, ar kieme nori įrengti papildomas vietas automobiliams, sutvarkyti šaligatvius, ar greta namų matyti daugiau žalumos. O miestas savo ruožtu skiria dalinį finansavimą, kad geri ketinimai taptų realybe.

Pažymima, kad Kaunas programos įgyvendinimui iki šiol yra atseikėjęs pusę milijono eurų, antra tiek numatyta skirti kitąmet. Naują paraiškų priėmimo etapą planuojama pradėti kitų metų pavasarį, patvirtinus miesto biudžetą.

Парковка во дворе
Pagal programą "Svajonių kiemas" renovuotas kiemas Kaune

Anot savivaldybės, vienas iš rezultatyvaus gyventojų ir savivaldybės administracijos bendradarbiavimo pavyzdžių — Savanorių prospekto 306 numeriu pažymėtas daugiabutis. Čia gyvenantiems miestiečiams pabodo duobėtas kiemas ir besilankantys neprašyti svečiai, Tad būtent šie kauniečiai tapo pirmaisiais, pasinaudojusiais miesto parama.

"Pirmiausia, kas pasikeitė sutvarkytame kieme, tai kad visi gali atvažiuoti lygiu asfaltu, nereikia daužyti automobilių, o pėstiesiems netenka braidžioti po balas. Kiemas apsaugotas užtvaru, turime vaizdo stebėjimo kameras, visą teritoriją apsitvėrėme, palikome vietos ir žalioms erdvėms", — pasakojo Savanorių prospekto 306-osios butų savininkų bendrijos pirmininkas Henrikas Barauskas.

Kalbėdamas iš savo patirties, pašnekovas sako, jog svarbiausia, kad gyventojai patys "užsidegtų" vieninga idėja, susitelktų ir parodytų daugiau iniciatyvos. Pavieniai entuziastai, anot Barausko, tikrai neįstengs pasiekti apčiuopiamų rezultatų atnaujinant viso daugiabučio aplinką.

Kita sėkmės istorija veda į senamiestį. Kumelių gatvės 10-ajame name gyvenantys kauniečiai nusprendė nedelsti ir ėmėsi iniciatyvos.

"Turėjome problemą su automobiliais, parkavimo vietomis, tad pirmiausia nusprendėme susiformuoti sklypą, nustatyti aiškias jo ribas. Visos su tuo susijusios procedūros truko apie metus, tačiau joms susitvarkyti gavome miesto paramą", — sakė daugiabučio gyventoja Felicija Storpirštienė.

Pasiekę pirmąjį tikslą, kaimynai nesustojo pusiaukelėje ir tęsė toliau. Šiuo metu daugiabučio gyventojų bendruomenė jau užsitikrino paramą antram "Svajonių kiemo" programos etapui — techninio projekto parengimui.

"Siekiame atsinaujinti susidėvėjusią kiemo dangą, persodinti veją. Pro mūsų namą vaikšto daug turistų, tad norisi, kad būtų gražiau ne tik patiems, bet ir miesto svečiams", — neslėpė Storpirštienė.

Daugiau informacijos apie programą galima rasti "Svajonių kiemo" tinklalapyje.

Tegai:
parama, Kaunas, Lietuva
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė (272)
Poilsiautojai Sevastopolio krantinėje, archyvinė nuotrauka

Apklausa parodė, kaip Lietuvos gyventojai leis vasaros atostogas

(atnaujinta 09:42 2021.05.09)
Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais dėl ilgo karantino norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Susiruošę atostogauti šiemet lietuviai dažniausiai tikisi ištrūkti iš įprastos aplinkos ir ketina vykti prie jūros, į užsienio kelionę ar kurortus, rodo "Swedbank" Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. 

Tuo tarpu vis mažiau gyventojų atostogas sieja su vietinėmis pramogomis – poilsiu prie ežero, upės, pabuvimu kaime ar sodyboje.

Ilgai užtrukę kelionių į užsienį suvaržymai pakeitė gyventojų požiūrį į atostogas sodybose ir gamtoje, pastebi "Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

"Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo nuo 35 iki 25 proc. Mažėja ir gyventojų noras atostogauti prie upių ar ežerų – atostogas su poilsiu prie vandens telkinių šiemet sieja 33 proc. gyventojų, nors prieš kelis metus šis pasirinkimas buvo akivaizdus lyderis (42 proc.)", − sako Cvilikienė. 

Gyventojai pasirengę išlaidauti

Įprasta, kad lyginant išlaidas per atostogas ir įprastą mėnesį, didžioji dalis gyventojų nurodo per atostogas išleidžiantys daugiau – taip elgiasi maždaug 6 iš 10 šalies gyventojų, rodo tyrimas. 

"Tačiau šiemet ketinančių per atostogas paišlaidauti gyventojų dalis išaugo. Dvigubai didesnį biudžetą atostogoms ketina skirti 38 proc. apklaustųjų, trigubai didesnį 17  proc., o keturis ir daugiau kartų per atostogas išleis 8 proc. gyventojų. Pastarasis rodiklis prieš trejus metus siekė 4 proc.", − komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, maždaug 3 iš 10 gyventojų planuoja atostogauti su įprastu mėnesiniu biudžetu.

Mažėja miego atostogų poreikis

Remiantis tyrimo duomenimis, galimybė skirti pakankamai laiko išsimiegoti, kaip svarbiausias atostogų atributas, prieš trejus metus buvo svarbus 22 proc. apklaustųjų, o šiuo metu tai aktualu tik 14 proc. besiruošiančių atostogauti. 

"Šis kriterijus paprastai aktualesnis jaunesnio, iki 35 metų amžiaus gyventojams. Ankstesniais metais jaunimui miegui neretai pritrūkdavo laiko, nes tekdavo derinti mokslus, karjerą, pramogas su draugais ir rūpestį savimi. Tačiau šiuo metu akivaizdu, kad miego atostogos netenka prioriteto − pastaruoju metu visi gyvenome tik darbo ir namų režimu, todėl gerai išsimiegoti ir pailsėti buvo kur kas paprasčiau", – komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, atostogas su jūra dažniau sieja mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Apsilankymą užsienio šalyje dažniau įvardija aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai. Tas pati gyventojų grupė atostogas labiau sieja su naujomis patirtimis ir turi lūkesčių pamatyti ar sužinoti ką nors naujo. 

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
vasara, Lietuva, apklausa
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai keliones į užsienį planuoja jau šiai vasarai
Gegužę Lietuvos oro uostuose bus vykdoma beveik 40 tiesioginių maršrutų
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per parą žymiai sumažėjo naujų COVID-19 atvejų

(atnaujinta 09:40 2021.05.09)
Šalyje atlikti 13,4 tūkst. molekulinių ir 8 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 883 nauji COVID-19 atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Deja, per pastarąją parą nuo COVID-19 ligos mirė dar 8 žmonės, bendras mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius Lietuvoje yra 4 034. Po vieną žmogų mirė iš 50–59, 60-69, 70-79 metų  amžiaus grupėse, dar dvi aukos iš 80–89 metų amžiaus grupės. Ir net trys senoliai iš 90–99 metų amžiaus grupės.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta 257 827 užsikrėtimo atvejais. Statistiškai pasveiko 232 076 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 54 471.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 11 639 asmenų, antrą skiepo dozę gavo 1 308. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuota 383 847 asmenys. Iš viso panaudota 1 154 849 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje

16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kovinis kelias

(atnaujinta 10:16 2021.05.09)
Praėjus pusmečiui nuo Didžiojo Tėvynės karo pradžios, 1941 metų gruodį iš 29-ojo teritorinio lietuviškojo šaulių korpuso karių ir karininkų buvo suformuota 16-oji lietuviškoji šaulių divizija.
16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kovinis kelias
© Sputnik
Tegai:
16-oji Lietuviškoji šaulių divizija